Apie tai šį vakarą studijoje diskutuos ekonomistas Nerijus Mačiulis ir žinomas kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.

Nepaisant to, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra žemesnis nei Italijoje ar Ispanijoje, atostogos šį sezoną mūsų šalyje gali būti kur kas brangesnės. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad paaiškinimų tam yra net keli.

Kol vienus gąsdina, jog pajūryje už nuo lietuviškos vasaros tiesiog neatskiriamus šaltibarščius galima sumokėti net ir po 8–9 eurus, N. Mačiulis pastebi, kad už tokią kainą juos perkančių taip pat atsiranda.

„Paprasčiausias atsakymas būtų toks – jei nebūtų perkančių šaltibarščių už tokią kainą, jie tiek ir nekainuotų. Sakėte, kad pragyvenimo lygis Ispanijoje ar Italijoje aukštesnis, bet jei žiūrėtume į vidutinio italo ar ispano perkamąją galią, kiek jie gauna pajamų, lyginant su kainų lygiu, tokio atotrūkio tarp Lietuvos ir Pietų Europos valstybių, koks buvo prieš 10-metį, jau nebėra. Žiūrint į minimalų mėnesinį atlyginimą, jis taip pat yra priartėjęs prie daugelio Vakarų valstybių. Perkamoji galia yra – dėl to mes turime ir perpildytus kurortus, ir kainos yra tokios, kurias gyventojai moka“, – sakys jis.

Taip pat, anot N. Mačiulio, verslininkai neretai pabrangusių maisto produktų, padidėjusių atlyginimų ir energetinių išteklių kaštus perkelia galutiniam vartotojui.

Kelionių organizatorius R. Širvinskas-Makalius pabrėš Lietuvos apgyvendinimo įstaigų kokybę, tačiau sutiks, jog kai kur užsienyje šią vasarą, matyt, galėtumėte paatostogauti kur kas pigiau nei Lietuvoje.

„Net ir pridėjus skrydžio kainas – nors ir nedaug variantų – tikrai galima rasti net ir vasaros viduryje, kur paatostogauti pigiau ar už tokią pat kainą, kaip ir Lietuvoje“, – sakys jis, o vėliau pridės, kad liepos mėnesio viduryje panašaus tipo viešbutyje Bulgarijoje ir Lietuvoje kainos skiriasi net keliais šimtais.

N. Mačiulis atkreips dėmesį į tai, kad neretai mūsų šalies verslininkai yra nepatogioje padėtyje dėl to, jog šiltasis sezonas mūsų šalyje yra gerokai trumpesnis nei užsienyje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jis trunka du tris mėnesius, tuo tarpu, pavyzdžiui, Turkijoje, net 7 mėnesius: „Akivaizdu, kad jei tu investuoji į žemę, pastatai ten viešbutį, ir iš jo gali uždirbti tik du tris mėnesius per metus, atitinkamai tam, kad ta investicija atsipirktų, ir kaina turėtų būti didesnė.“

Visai kitaip, anot ekonomisto, yra kitose Pietų Europos šalyse, tačiau tam taip pat yra paaiškinimas. „Mažesni mokesčiai, ypač alkoholiui. Kita priežastis – masto ekonomija. Jei gali nuomos kaštus, maitinimo įstaigos ar viešbučio pastatymo kaštus išskirstyti per visus metus, natūralu, kad vidutinė parduodamo patiekalo ar nuomojamo kambario kaina bus mažesnė“, – priežastis vardins N. Mačiulis.

Daug lemia ir orai. Lietuvoje, anot R. Širvinsko-Makaliaus, tai yra viena priežasčių, kodėl kainos gali staiga pakilti. „Dažniausiai rezervuojame vietą pajūryje tada, kai orų programėlėje matome, kad bus geri orai, ir tai būna likus vos kelioms dienoms iki apsistojimo. Tačiau tą patį mato visa Lietuva, todėl rezervacinėse sistemose kainos šokteli iki kosmoso“, – sakys jis.

O štai užsienyje, ypač Turkijoje, anot kelionių organizatoriaus, paatostogauti pigiau galima ir dėl karo sukeltų padarinių. „Kainos koreguojamos – nepaisant to, kad labai stipriai išaugo aviacinio kuro sąnaudos – daugiau nei 50 proc. – tos kelionės taip stipriai nepabrango. Greičiausiai pavyko susiderėti dėl geresnių kainų Turkijos kurortuose, kurie, manoma, šiais metais bus apytuščiai“, – sakys kelionių organizatorius.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – šiandien 19.30 val. per TV3.

Studijoje diskutuos nuolat tarp Ukrainos ir Lietuvos važinėjantis laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas Šarūnas Jasiukevičius ir ne viename kariniame konflikte dalyvavęs bei visus karo žiaurumus savo akimis matęs atsargos karininkas Aurimas Navys.

Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis patyrė šoką. Kol vieni jaudinosi dėl savo saugumo Lietuvoje, kiti nedelsdami ėmė rinkti pagalbą ukrainiečiams ir ją gabenti į Ukrainą nė nepaisydami šalia bombarduojamų miestų ir skraidančių raketų.

Š. Jasiukevičius – vienas tokių. Jis neslepia – baimės nejausti neįmanoma, kadangi visi sveiki žmonės tokioje situacijoje jos nejausti tiesiog negali.

„Įtampa – nuolatinis mūsų palydovas nuo įvažiavimo į Ukrainą. Ten mūsų komandoje nerūkantys žmonės pradėjo rūkyti, o nevartojantys alkoholio – jį vartoti, nes pavojus buvo jaučiamas visą laiką. Tačiau mes ėmėmės visų maksimaliai galimų saugos priemonių“, – pasakos laidoje jis.

Anot Š. Jasiukevičiaus, ukrainiečiai naudojasi specialiomis aplikacijomis telefonuose, kurios padeda susigaudyti, kur ir kada vyksta šaudymai.

Bet jie išvažiuodami gatvėse šaudo einančius pro gatvę civilius, moteris, vaikus. Jie pramogai šaudo šunis, arklius.

„Į telefoną, specialią aplikaciją, ateina pranešimas, bet kartais po 10 minučių tas pavojus yra atšaukiamas. Jei pavojus yra paskelbiamas, nereiškia, kad ta raketa atskris čia ir dabar, kur mes esame – ji greičiausiai bus numušta kažkur pakeliui. Ukrainos oro gynyba dirba pakankamai efektyviai – per parą iš 72 raketų 68 buvo numuštos“, – laidoje pasakos Š. Jasiukevičius.

Žinomas vyras pasakos, kad Kyjivo gimdymo namuose per karą jau gimė 50 kūdikių, o daugelis moterų, patyrusių stresą per karą, netenka pieno – dabar joms būtini skysti pieno mišinukai. O būtent nuo šiandien į humanitarines siuntas Š. Jasiukevičius su savo komanda pradės dėti ir lavonmaišius – kai rusai atsitraukia iš užimtų vietų, lieka begalės lavonų, kurių ukrainiečiams nebuvo leista surinkti iki tol.

Ar galima sakyti, kad rusų kariai, besielgdami taip žvėriškai, nesupranta, ką daro? A. Navys laidoje tikins, kad yra priešingai.

„Galime dengtis įvairiausia propaganda, kad jiems praplautos smegenis, bet patikėkite manimi – rusų kariai žino, ką daro. Nuo generolo iki pat apatinio kario, jie žino, ką daro. O tai, ką jie daro ir ką mums tenka girdėti kalbantis su ukrainiečių kariais, yra karo nusikaltimas. Karo nusikaltimas yra sprogdinti ligonines, bombarduoti karo slėptuves, kur slepiasi gimdyvės, šventoves, religinius namus, civilių namus“, – sakys jis.

Anot A. Navio, toks rusų karių elgesys nė neleidžia jų laikyti kariais: „Karys taip nesielgia, nes turi puikų supratimą, su kuo kariauja. Net jei jis yra užpuolikas, okupantas, tas, kuris įsiveržia į svetimą teritoriją, jis kariauja pagal karo taisykles. Šiuo atveju rusų mentalitetas yra toks, kad jie atėjo naikinti, griauti ir prievartauti vien dėl to, kad jie tokie yra. Žvėris žino baimę, todėl šiuo atveju kariauti su rusais reikia juos gąsdinant taip, kad jų už viską laukia atsakomybė, ir kad jie tikrai už tai bus nubausti.“

O štai visai kitaip elgiasi ukrainiečių karai, kurie atsitraukiantiems rusams teritorijas leidžia palikti laisvai, per tam skirtus koridorius.

„Bet jie išvažiuodami gatvėse šaudo einančius pro gatvę civilius, moteris, vaikus. Jie pramogai šaudo šunis, arklius. Laukiniai gyvūnai ir karas? Kam juos reikia žudyti? Tą visą gaują pavadinti žmonėmis būtų labai didelis įžeidimas tikriems žmonėms“, – sakys laidoje Š. Jasiukevičius.

Baisiausia, anot Š. Jasiukevičiaus, kad rusų kariai šaudo netgi surištus vaikus – yra netgi tą įrodančių nuotraukų.

„Niekas nuo antro pasaulinio karo nepasikeitė. Rusijos armija, orkų gaujos – jų tiesiog tokia prigimtis. Pasaulis gal buvo kiek užsnūdęs ir paleido tą žvėrį nuo grandinės. Tokia valstybė kaip Rusija negali egzistuoti pati palikta savarankiškai – ji yra baisesnis darinys negu Šiaurės Korėja“, – įsitikinęs jis.

Kas skatina rusus taip elgtis? Ką apie tokius žiaurumus sako patys ukrainiečiai? Visas interviu pirmadienį 19.30 val. per TV3.

Ar pavyks pagerinti šios institucijos prestižą? Apie tai šį pirmadienį, 19.30 val., karštų aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuos naujojo Seimo pirmininkė Viktorija Čimilytė-Nielsen ir buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Iš viso tryliktajame Seime darbą pradėjo 49 nauji parlamentarai, tarp jų – daug spalvingų ir neeilinių gabumų asmenybių. Pavyzdžiui, Arūnas Valinskas jaunesnysis ne tik laisvai kalba japoniškai, bet ir moka rašyti hieroglifais. Seimo naujokui A. Valinskui labiausiai nesmagu, kad vis jam yra prikaišiojamas tėvas Arūnas Valinskas. Neva tėvelis yra jo politinės karjeros architektas. Kita spalvinga asmenybė – Tomas Raskevičius, save pristatantis gėjumi, bet pripažįstantis, kad turi sūnų, kuris auga dviejų moterų šeimoje. Naujame Seime netruks ir grožio bei žavesio. Jau dabar vienos gražiausių Seimo damų etiketė klijuojama naujokei Ievai Kačinskaite-Urbonienei. Jos vardas jau skambėjo Lietuvoje ne iš pačios geriausios pusės – 2014 m. jauna ir didelių turtų neturinti mergina sugebėjo partijai tuomet dalyvaujančiai rinkimuose į Europarlamentą pervesti 44 tūkstančius litų... Iki šiolei ši piniginė perlaida apipinta įvairiausiais gandais ir spėlionėmis.

Nors Seimo naujokai tikina, kad skandalų iš jų nesulauksime, tačiau jie turėtų nepamiršti, kad kiekvieną jų klaidą į dienos šviesą ištrauks oponentai, o po devyniais užraktais slepiamas paslaptis išlukštens žurnalistai.

„Seime bemaž du trečdaliai liko senųjų narių, tai koks čia naujas Seimas? Kokių pokyčių galime tikėtis?“, – klausė vienas iš laidos vedėjų Mindaugas Sėjūnas.

„Jaunimas yra labai gerai, bet gerai, kad yra ir patyrusių narių. Kai keičiasi daugiau nei pusė, tai labai didelių iššūkių sukelia Seimo darbui. Akivaizdu, kad atėjus nuo nulio, reikia bent pusmečio, metų priprasti. Ir negali išvengti klaidų. Dėl to patyrę seimo nariai yra gerai. O nauji turi šviežią žvilgsnį, entuziazmą, kurio trūksta seniesiems“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čimilytė-Nielsen.

Apskritai, Seimo pirmininkė išreiškė pozityvų nusiteikimą naujojo Seimo atžvilgiu: „Aš žvelgdama į šį naują Seimą, esu gana optimistiška, nes jame matau daug ir naujų šviesių veidų, ir patyrusių politikų. Ir manau, kad yra pagrindo manyti, kad kartelė bus šiek tiek pakelta“, – sakė ji.

„Kuris Seimas geresnis – buvęs valstiečių ar naujai išrinktasis?“, – kito laidos svečio – A. Valinsko – klausė laidos vedėjas Artūras Anužis.

„Yra sakoma, kad visi Seimai, kurie buvo, yra geresni, už tuos, kurie dar tik bus. Rinkėjo atmintis labai trumpa. Trunka 2 mėnesius, na, gerai, duokim 2 metus. O toliau  valstybė gyvena savo gyvenimą, o žmogus savo. Žmogus nori visko, čia ir dabar, nes jis gyvena vienintelį savo gyvenimą. Štai čia ir atsiranda priešprieša“, – kalbėjo A. Valinskas.

Prakalbus apie kai kuriuos itin spalvingus ir skandalais pagarsėjusius Seimo narius, A. Valinskas išreiškė savo nuomonę: „Kiekvienam kaime yra savas durnius. Lygiai taip pat ir su Seimu. Iš pradžių labai stebėjausi, bet pamačiau kaip britų parlamentas posėdžiauja. Ten tokių gražulių yra koks dvidešimt. Čia nieko baisaus. Visuomenė išsirenka tokį Seimą, kokia pati yra. Negalim atsivežt parlamentarų iš Vokietijos. Seimas yra veidrodis. Nereikia pykti ant veidrodžio, kad snukis kreivas“, – kaip visada aštresnių pasisakymų nevengė A. Valinskas.