Aplinkos ministerija siūlo daugiabučių savininkų sprendimus dėl būsto priežiūros ir tvarkymo diferencijuoti pagal svarbą ir jiems nustatyti skirtingus kvorumo reikalavimus.

Parengtomis Civilinio kodekso pataisomis ministerija siūlo nustatyti, kad sprendimai, susiję su patalpų valdymo, naudojimo ir priežiūros klausimais (pvz., bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas, pastato techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens priežiūros organizavimo, remonto, susijusio su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, planų ir kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio tvirtinimas ir pan.) būtų priimami tik susirinkime dalyvaujančiųjų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Dabar tokiems sprendimams priimti reikia visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos.

„Taip svarbūs sprendimai negalėtų būti vilkinami dėl patalpų savininkų iniciatyvos stokos“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime cituojama aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Pasak pranešimo, siekiant išvengti nepamatuotų sprendimų ar piktnaudžiavimo priimant sprendimus, susijusius su naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimu ar esamų objektų esminiu pertvarkymu, atnaujinimu ar modernizavimu, sprendimai šiais klausimais, kaip ir iki šiol, būtų priimami bendraturčių sutarimu, kai jiems pritaria daugiau kaip 50 proc. savininkų.
Be to, ministerija siūlo sugriežtinti daugiabučių namų administratorių atsakomybę.

Šiuo metu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už daugiabučių namų administravimo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą administratoriams ir bendrijų pirmininkams taikomos nuo 200 iki 1 tūkst. litų administracinės baudos, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 400 iki 2 tūkst. litų. Ministerija siūlo šias baudas padidinti ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį, siūlomos baudos svyruotų nuo 400 iki 6 tūkst. litų.