– Kaip gyvena mūsų miestas? Kaip vertinate praėjusius metus, jeigu atsiribotume nuo COVID-19?
– Miestas, žiūrint į infrastruktūros ir ūkinius darbus, visu pajėgumu dirbo ir stengėsi, kad, sugrįžę į miesto gatves, pajustume pokytį. Kurie neturėjo galimybės dirbti iš namų, turbūt matė, kad darbų gausa ir apimtimi miestas keičiasi – tiek gatvės, tiek pastatai. Dirbome visu tempu. Skyriams, atsakingiems už infrastruktūrą ir investicinius projektus, darbo krūvis buvo didelis.
– Miestui koronavirusas turėjo ir teigiamų aspektų, nes gavo papildomą finansavimą gatvių remontui?
– Į Lietuvą atėjus pirmajai bangai, Vyriausybė priėmė sprendimą, kad reikia įlieti į ekonomiką pinigų, viena iš sričių – infrastruktūriniai projektai. Savivaldybės, miestai, kitos organizacijos, kurios turėjo pasirengusios projektus, gavo galimybę juos staigiai pradėti. Mums, kauniečiams, verta pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai išsiskyrė ir pagal gautų lėšų kiekį lenkia visas savivaldybes.
– Kokia dabar Taikos prospekto situacija?
– Planavome tvarkyti dvejus metus, bet, matome, kad tai užtruks iki metų, kol dar žolytė sužels. Pagrindiniai darbai baigti, likę smulkūs žmonėms ir laikui imlūs darbai, kurie, tikimės, kad iki pavasario bus visiškai užbaigti.
Mums, kauniečiams, verta pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai išsiskyrė ir pagal gautų lėšų kiekį lenkia visas savivaldybes.
– Žaliakalnyje yra daug projektų ir stadionas, kokia situacija?
– Vertinant stadioną ir Kauno sporto halę kaip kompleksą, šiandien darbai juda pagal sudarytus grafikus su rangovais, darbai nestoja. Oro sąlygos gana palankios. Kauno sporto halės 70 proc. numatytų darbų jau padaryta, dabar vyksta vidaus apdailos darbai. Tikimės, kad naujųjų metų vasaros pradžioje objektas bus pabaigtas. Pačios prieigos ne mūsų tvarkytos. Šalia planuojama statyti lengvosios atletikos maniežą, projektą planuojama jau turėti 2021m. sausio–vasario mėn., norisi, kad per naujai suplotą grindinį nevažinėtų statybos technika.
– Kauno sporto halės naudingas plotas po rekonstrukcijos padidės 1,5 tūkst. kv. m. Iš kur tiek?
– Viską lėmė pastato perplanavimas, anksčiau antro aukšto sporto halė neturėjo, bet po rekonstrukcijos atsiranda tam tikros tribūnos. Anksčiau niekada nebuvo įskaičiuojamas šalia sporto halės esantis pastatas, kuris su tam pritaikytomis erdvėmis virsta sporto halės dalimi.
– Paveldo sergėtojai ne kartą kritikavo, kad rekonstrukcijos metu pažeidžiama halės autentika. Ar tai tiesa?
– Visi darbai derinti su paveldosauga ir į visas pastabas atsižvelgiama, greitai reaguojama. Drįsčiau teigti, kad po rekonstrukcijos kaip tik atsivers autentiškos vietos, kurios sporto halėje buvo paslėptos – langai, kurie buvo užmūryti.
– Didelis skandalas Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje, kur nugriauta vila. Panašu, kad savininkui ar įmonei teks ją atstatyti?
– Prasidėjo teisiniai procesai. Bet kokiu atveju, manau, savininkas, atstatęs tą vilą, džiaugtųsi turėdamas tokį architektūrinį turtą tokioje saugotinoje teritorijoje.
– Kokie planuojami darbai Ąžuolyne, Dainų slėnyje, Vytauto parke?
– Ąžuolynui yra parengtas rekonstrukcijos projektas, iš esmės ten daug darbų nepadarysi, pagrindiniai sprendimai – vienas papildomas dviračių takas, kuris atskirtų dviračių ir pėsčiųjų srautus. Daug tiek Lietuvos sporto universiteto studentų, tiek aktyvų būdą mėgstančių kauniečių bėgioja Ąžuolyne, susiformavusios tam tikros neformalios trasos, todėl bus pagerinta jų kokybė, kad būtų patogiau bėgioti. Dėl saugumo bus įrengtas apšvietimas, žaidimų aikštelės, poilsio erdvės senjorams. Visas projektas derintas su gamtosaugininkas, nepaliestas nė vienas ąžuolas, šalinami krūmai, menkaverčiai medžiai.
– Dainų slėnis irgi prašosi šiuolaikinio pritaikymo?
– Mieste yra ne viena erdvė, kuri prašosi pokyčio, Dainų slėnis – viena iš jų. Deja, tikrai negalime prižadėti, kad kitąmet tai įvyks. Stebėdami ir miesto finansinius srautus, ir planuodami biudžetą, matome, kur galime skirti lėšų, kur dar teks palaukti. Dainų slėnis su Tunelio gatve galėtų būti tvarkomas kompleksiškai. Jau turime pasirengę techninį projektą, tačiau šiandien yra kitų objektų, kuriems investicijos reikalingesnės.
– Ar planuose yra Vytauto parkas?
– Čia istorija liečia net ir senus laikus. Kažkada teritorija mistiniu būdu privatizuota, tada 2008 m. buvusi miesto taryba priėmė sprendimą, kad reikia susigrąžinti visuomenės poreikiams, pritaikyti miestiečiams. Šiandien dėl teisinių kliūčių situacija kiek sudėtinga, bet išsikeltas tikslas, kad tai taptų legendine Kauno traukos vieta.
– Kaip Radastų gatvė, Kauno apskrities viešoji biblioteka? Vėl rekonstrukcija, didelis projektas.
– Didelis ir ambicingas projektas. Tikimės, kad viešajai bibliotekai pavyks jį suvaldyti. Matant vizualizaciją, vaizdas tikrai bus patrauklesnis. Rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti naujų metų pradžioje.
– Nemuno sala. Čia ir yra kuo pasidžiaugti. „Mokslo salos“ statyba, Vandens sporto pramogų parko statyba.
– Dar ir tvarkomas visas Nemuno salos parkas. Nemuno sala ilgą laiką, iki kol neatsirado „Žalgirio“ arena, buvo pamiršta Kauno miesto vieta, šiandien ji tampa vis didesniu traukos objektu. Tikimės, kad, įsikūrus „Mokslo salai“, Vandens sporto pramogų centrui, susitvarkius visai infrastruktūrai, įkūrus šiuolaikinį modernų poilsio parką su nauja augmenija, aikštelėmis, – tai taps miestiečių pietų, laisvalaikio praleidimo vieta. Visi šie trys objektai – „Žalgirio“ arena, „Mokslo sala“, Sporto centras – iš esmės tai nacionalinio masto objektai, kurie trauks į miestą ir svečius. Kapsulės įkastos. Plaukimo centro statybos aikštelėje jau iškilusios kolonos, darbai vyksta gana intensyviai. Pavasarį turbūt jau pamatysime dar daugiau vaizdo.
– Kada bus atidarytas baseinas?
– Yra ambicija 2022 m. atidaryti abu objektus ir iki 2023 m. pabandyti spėti sutvarkyti visą salos aplinką.
– Mažai kalbama apie Aleksoto inovacijų pramonės parką, nors tai labai įspūdingas nacionalinės svarbos projektas.
– Gal tos informacijos tikrai mažokai, kas konkrečiai ten bus. Projekto apimtis ir dydis tikrai didelis. Po tylių metus trunkančių biurokratinių darbų galėsime aiškiai kalbėti ir komunikuoti apie vizijas. Ši teritorija bus skirta inovatyviems produktams kurti, pritraukti įmones iš viso pasaulio. Negalės vykti masinė gamyba, kaip LEZ, tai naujų produktų valdymas, testavimas, kūrimas. Sukurtos darbo vietos bus gerai apmokamos, reikalaus gero inžinerinio, medicininio ar kitos srities išsilavinimo.
– Pastatyta Ledo arena, dabar reikia surasti tik kas ją valdys?
– Sausio pradžioje tikimės, kad rangovai baigs visus statybos darbus, objektas tikrai didelis, vienintelis toks Baltijos šalyse. Dvi ledo aikštės, viena – treniruotėms, kita – treniruotėms ir varžyboms. COVID-19 diktuoja savo sąlygas, greičiausiai dabar tik išbandysime, patikrinsime, ar veikia. O tada, tikėkimės, kad rudenį sėkmingai galėsime paleisti veikiantį objektą. Žiūrint į ateitį, svarstoma, kad kaip ir Paštą, taip ir šią ledo areną būtų galima panaudoti masinei vakcinacijai. Ji visiškai naujai pastatyta, kol kas kita veikla netikslinga, patogi vieta, nes šalia daug miegamųjų rajonų.
– Vienybės aikštė man atsigaunančio Kauno simbolis. Panašu, kad tai tapo traukos objektu?
– Tai galėtų būti Kauno miesto virsmo simbolis. Džiugu, kad tai įvyko ir sėkmingai, ir gana greiti. Tai tapo nauja traukos vieta tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams. Užsieniečiai jaučiasi kaip Berlyno centre. Tikimės, kad miestas ir toliau keis savo veidą į gerąją pusę ir džiugins žmones.
Andrius Palionis/Vilmanto Raupelio nuotr.
– Šilainiuose statomas pirmasis nuo nepriklausomybės laikų vaikų darželis, kuris įgyvendinamas nuo pat pradžių, Romainiuose ir planuojamas vaikų darželis.
– Tikrai taip. Kuršių gatvėje statomas ir kitąmet planuojamas atidaryti darželis., Šilainiai, Romainiai, Vytėnai yra gana apkrauti rajonai, sparčiai plečiasi, todėl natūralu, kad darželių poreikis yra didelis. Bandome tą problema spręsti ir viso Kauno mastu, ir lokaliai, kad tėvams reikėtų kuo mažiau po visą miestą vežioti vaikus. Kas dvejus metus atidarydavome rekonstravę kažkokį seną pastatą, kuriame anksčiau buvo darželis, ir jį paverdavome patraukliu pastatu ugdymui.
– Lietuviai jautriai reaguoja į medžių kirtimą Kaune pasodinta apie 800 medelių.
– Dar reikia sulaukti vasaros, bet, kiek teko matyti, panašu, kad turėtų būti labai gražus vaizdas. Pasodinta ne viena rūšis. Kartu galbūt tai valys ir miesto orą, ir džiugins akis.
– Motorlaivių akademija, „Bangpūčio“ irklavimo trasa, vandens telkinių panauda – turbūt galima ir daugiau pasvajoti?
– Kaunas įsikūręs unikalioje vietoje – yra marios, dviejų upių santaką, Lampėdžių ežeras, neišnaudotų galimybių dar begalės. Džiugu, kad sugebėjome rekonstruoti irklavimo bazę, ji moderniausia Baltijos šalyse. Šiemet atsiras ir oficialius standartus atitinkanti 2 km irklavimo trasa. Yra noras ir ambicija turėti modernų būrinių laivų uostą su pritaikyta infrastruktūra miestiečiams bei buriuotojams Kauno mariose.
Kviečiu būti drąsius, pabandyti ir drauge su miestu kurti gražesnį Kauną.
– Šančiai ir jos gatvės. Kokia situacija, kokie planai?
– Tema, kur visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Projektiniai pasiūlymai buvo pateikti svarstyti visuomenei. Bendruomenė išsakė daugybę pastabų, į kurias projektuotojai turės atsižvelgti. Ar projektas gims, ar ne – pamatysime ateityje.
– Pasinaudojant proga, nevyriausybinėms organizacijoms galite pristatyti programos „Iniciatyvos Kaunui“ skelbiamus pirmuosius kvietimus projektinėms veiklos. Kokių projektinių veiklų laukiate?
– Miestas kiekvienais metais kviečia įvairias nevyriausybines organizacijas ir ne tik prisidėti prie miesto socialinių problemų sprendimo, sukurti naujų iniciatyvų, kurios gražintų miestą ar kitaip jį įveiklintų, įgyvendinti savo idėjas, prisidėti prie miesto augimo. Kviečiu būti drąsius, pabandyti ir drauge su miestu kurti gražesnį Kauną.
– Tie patys piešiniai ant pastatų sienų. Kiek daug suteikia teigiamų emocijų.
– Iš vieno žinomo vilniečio esu gavęs pastebėjimų, kad pagal piešinių kokybę, vietas Kaunas tapo Lietuvos sostine. Miestas iš tikrųjų suteikia visas galimybes toms idėjoms įgyvendinti.
