Branduolinė energetika yra opus klausimas regione, kuris yra užterštas urano kasybos ir sovietmečiu vykdytų atominio ginklo bandymų.

Kazachstanas yra didžiausias pasaulyje urano eksportuotojas, tačiau 1999 metais uždarė savo vienintelį nedidelį reaktorių, kurį daugiausia naudojo vandens gėlinimui.

„Ekonomikos plėtra neįmanoma be stabilaus energijos tiekimo. Todėl įsakiau išnagrinėti atominės elektrinės statybos klausimą“, – sakė K.-J. Tokayevas žiniasklaidos darbuotojų dienos minėjimo ceremonijoje.

„Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims žmonės. Referendumas bus surengtas šį rudenį. Tikslią datą nustatys vyriausybė“, – pridūrė jis.

Buvusioje Sovietų Sąjungos respublikoje išgaunama daugiau kaip 40 proc. viso pasaulyje iškasamo urano ir dideli jo kiekiai tiekiami Prancūzijai, kurios didžioji dalis energijos yra branduolinė.

Jei referendume piliečiai palaikys elektrinės idėją, o tai tikėtina, Prancūzija, Kinija, Pietų Korėja ir Rusija yra išreiškusios norą pastatyti reaktorių.

Rusija jau derasi su kaimyniniu Uzbekistanu ir Kirgizija dėl reaktorių statybos šiose šalyse.

Vidurio Azija susiduria su elektros energijos ir vandens trūkumu, nors turi daug gamtos išteklių, įskaitant retųjų žemių metalus, kuriais domisi Vakarų šalys.

Prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo Žomarto Tokajevo) kanceliarijos išplatintame dekrete sakoma, kad jis priėmė ministro pirmininko Alihano Smaiylovo (Alihano Smailovo) vadovaujamo kabineto atsistatydinimą.

Jis paskyrė A. Smaiylovo pavaduotoją Romaną Sklyarą (Romaną Skliarą) laikinai einančiu premjero pareigas. Prezidentas nurodė kabineto nariams toliau eiti savo pareigas, kol bus patvirtintas naujas ministrų kabinetas.

Dekrete nepaaiškinta ministrų kabineto atsistatydinimo priežastis, tačiau K.-J. Tokayevas praėjusiais metais kritikavo ministrus ir teigė, jog vyriausybė yra atsakinga už tai, kad nepavyko sustabdyti infliacijos ir pagerinti senstančios šalies infrastruktūros.

51 metų A. Smaiylovas buvo paskirtas premjeru po smurtinių protestų 2022 metų sausį, per kuriuos žuvo 225 žmonės. Tai buvo didžiausi neramumai nuo tada, kai ši Centrinės Azijos valstybė po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos subyrėjimo įgijo nepriklausomybę.

Jo vaidmuo buvo daugiausia techninis, kadangi šalies politikoje dominuoja K.-J. Tokayevas.

Pagal įstatymą valdančioji partija „Amanat“ turi pasiūlyti K.-J. Tokayevui kandidatą į premjerus ir pateikti jo pasirinkimą tvirtinti parlamentui.

Trečiadienį K.-J. Tokayevas pirmininkaus susitikimui su aukščiausio rango pareigūnais ir turėtų nustatyti naujojo ministrų kabineto prioritetus.

Sausį Kazachstane žuvo daugiau kaip 200 žmonių, keliuose didmiesčiuose protestams prieš degalų pabranginimą peraugus į ginkluotus susirėmimus ir plėšikavimą. Tos krizės epicentre buvo atsidūręs finansų centras Almata.

Panašu, kad Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) dislokuotas padalinys iš daugiau nei 2 tūkst. karių sutvirtino K.-J. Tokayevo pozicijas. Jis pareiškė, kad smurtas buvo banditų ir „tarptautinių teroristų“ darbas, nors būta vidinės politinės kovos požymių.

„Tokayevas daro viską, kad normalizuotų padėtį, – sakė V. Putinas po abiejų lyderių derybų Kremliuje. – Rusija padarys viską, kad paremtų Kazachstano prezidentą.“

Kazachų lyderis savo ruožtu gyrė Maskvos „neįkainojamą pagalbą atremiant beprecedentį išpuolį“.

„Rusija atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant stabilumą ir saugumą mūsų regione“, – pabrėžė K.-J. Tokayevas.

Nors Rusija ir kiti partneriai palaiko Nur Sultano versiją, kad smurto protrūkis surengtas „teroristų“, Vidurio Azijos šalis kol kas pateikė mažai šią teoriją pagrindžiančių įrodymų.

Be to, K.-J. Tokayevas atmetė Europos Parlamento ir žmogaus teisių organizacijų raginimus tarptautiniu mastu tirti smurtinius įvykius.

Po neramumų ilgametis eksprezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas) ir jo įtakinga šeima buvo nustumti į nuošalį, o šio 81 metų autokrato postus perėmė jo protežė K.-J. Tokayevas.

N. Nazarbajevas, kurio valdymas prasidėjo dar sovietmečiu, kartu su K.-J. Tokayevu gruodžio pabaigoje lankėsi Sankt Peterburge, kur vyko neoficialus regioninis viršūnių susitikimas, kuriam pirmininkavo V. Putinas.

Tačiau neretai sklido gandai, kad dabartinio ir buvusio kazachų valstybės vadovų santykiai yra įtempti nuo 2019 metų, kai kruopščiai parinktas K.-J. Tokayevas pakeitė prezidento poste N. Nazarbayevą, nors pastarasis išlaikė savo įtaką užkulisiuose.

Per patį susirėmimų įkarštį nesirodęs viešumoje, ilgametis buvęs lyderis sausio 18 dieną paskelbtame vaizdo kreipimesi tvirtino, kad su K.-J. Tokayevu nekonfliktuoja ir kad savo noru perdavė likusius įgaliojimus prezidentui.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas praėjusį mėnesį patikino, jog V. Putinas palaiko gerus santykius tiek su K.-J. Tokayevu, tiek su N. Nazarbayevu, o valdžios perdavimą šalyje laiko „vidiniu Kazachstano reikalu“.

Per kelių buvusių sovietinių valstybių iš pajėgas atsiuntusio karinio aljanso lyderių vaizdo konferenciją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad šios pajėgos bus išvestos, kai tik pasibaigs jų misija.

Centrinėje Azijoje esantis Kazachstanas praėjusią savaitę išgyveno didžiausią smurto bangą nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, bet pirmadienį didžiausiame šalies mieste Almatoje gyvenimas atrodė sugrįžtantis į normalias vėžes.

Visoje šalyje pirmadienis paskelbtas gedulo diena dėl dešimčių per neramumus žuvusių žmonių.

K.-J. Tokayevas per minėtą vaizdo konferenciją sakė, kad „ginkluoti kovotojai, laukę patogios progos“, kilus protestams pabandė užgrobti valdžią.

„Pagrindinis tikslas buvo akivaizdus: sugriauti konstitucinę tvarką, sunaikinti valdžios institucijas ir užgrobti valdžią. Tai buvo bandymas įvykdyti valstybės perversmą“, – pareiškė jis.

Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) Kazachstane dislokavo kiek daugiau nei 2 tūkst. karių ir 250 sunkiosios karinės technikos vienetų, sakė K.-J. Tokayevas ir patikino, kad šios pajėgos „netrukus“ bus išvestos.

Laikinas dislokavimas

Kai kas reiškia susirūpinimą, kad Maskva gali pasinaudodama šia misija didinti savo įtaką buvusiame sovietiniame Kazachstane. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) praėjusią savaitę įspėjo, jog „jeigu rusai atsiranda tavo namuose, juos kartais būna labai sunku išprašyti“.

„Taikos palaikymo pajėgų kontingentas buvo išsiųstas į Kazachstaną – noriu pabrėžti – ribotam laikotarpiui“, – kalbėjo V. Putinas per KSSO viršūnių susitikimą.

Pasak V. Putino, Kazachstanas susidūrė su „tarptautinio terorizmo“ grėsme, o KSSO priemonės parodė, kad aljanso narės neleis kilti „vadinamosioms spalvotosioms revoliucijoms“ buvusiose SSRS valstybėse.

Neramumai Kazachstane prasidėjo nuo protestų prieš degalų kainų šuolį. Autoritarinė šalies valdžia dėl neramumų kaltina „ginkluotus banditus“ ir teroristus.

Pirmadienį vyriausybė sakė, jog užsienio žiniasklaidos pranešimai sudarė „klaidingą įspūdį, kad Kazachstano vyriausybė taikosi į taikius protestuotojus“.

„Mūsų saugumo pajėgos grūmėsi su smurtaujančiomis miniomis, vykdžiusiomis įžūlius teroro aktus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Kaip KSSO susitikime sakė K.-J. Tokayevas, Kazachstano saugumo pajėgos „niekada nešaudė ir nešaudys į taikius demonstrantus“.

Atkurtas interneto ryšys

Buvusioje sostinėje Almatoje interneto ryšio praktiškai nebuvo nuo trečiadienio, bet pirmadienio rytą vietos ir užsienio interneto svetainės vėl buvo prieinamos.

Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad pirmą kartą nuo smurto, kai buvo deginami vyriausybiniai pastatai ir plėšiamos įmonės, pradžios miesto gatvėmis kursuoja viešasis transportas.

Pensininkė Lyudmila (Liudmila), laukusi autobuso Almatos centre, sakė, kad apie atsiradusį internetą sužinojo tik sulaukusi Ukrainoje gyvenančių giminaičių internetinio skambučio.

AFP ji pasakojo, kad per trečiadienio vakaro susirėmimus sužeisti kariai buvo velkami į jos daugiabučio kiemą, kur jiems buvo teikiama skubi pagalba.

Kazachstano vyriausybei sunkiai sekasi pagrįsti savo įvykių versiją.

Vėlai sekmadienį Informacijos ministerija atšaukė oficialiame platformos „Telegram“ kanale anksčiau tą pačią dieną pasirodžiusį pareiškimą, kad per smurtą visoje šalyje žuvo daugiau nei 164 žmonės.

Ministerija dviem šią žinią paskelbusiems tinklapiams pranešė, jog informacija buvo paskelbta dėl „techninės klaidos“, nurodė šios svetainės.

Anksčiau pareigūnai skelbė, kad buvo nukauti 26 „ginkluoti nusikaltėliai“ ir žuvo 16 saugumo pareigūnų.

Apklausai iš viso buvo sulaikyta kone 8 tūkst. žmonių, pirmadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Nur Sultane, kuris 1997-aisiais tapo sostine vietoje Almatos, o 2019-aisiais gavo dabartinį savo pavadinimą pirmojo šalies prezidento, 81 metų Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) garbei, neramumų mastas buvo palyginti nedidelis.

Elitas sujudo

Kazachstaną apėmusios politinės krizės kontūrai nėra aiškūs, bet valdantysis elitas aiškiai sujudo.

Šeštadienį valdžia paskelbė, kad suimtas Kazachstano kontržvalgybos agentūros vadovas, įtariant jį valstybės išdavyste. Karimas Masimovas, N. Nazarbayevo ilgametis sąjungininkas, per neramumų piką buvo atleistas iš Nacionalinio saugumo komiteto (KNB) vadovo posto.

Nuo 1989-ųjų Kazachstanui vadovavęs N. Nazarbayevas 2019-aisiais perdavė valdžią, bet daugelis mano, kad jis išlaikė didžiulę įtaką šalies politikoje. N. Nazarbayevas viešai nekalbėjo nuo pat šios krizės pradžios.

N. Nazarbayevo spaudos sekretorius šeštadienį sakė, kad eksprezidentas palaiko „tiesioginį ryšį“ su K.-J. Tokayevu ir ragina „visus susitelkti aplink Kazachstano prezidentą“.

K.-J. Tokayevą N. Nazarbayevas asmeniškai pasirinko savo įpėdiniu, kai 2019 metais atsistatydino. K.-J. Tokayevo atstovas sekmadienį sakė, kad prezidentas „sprendimus priima nepriklausomai“.