Taip LRT.lt pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Barselonoje Kristina Nastopkaitė. Savo ruožtu politologas Virginijus Valentinavičius sako, kad šis referendumas gali ir nebūti fatališkas, tačiau abiejų pusių pozicijos užaštrėjo ir susitarti tapo gerokai sunkiau.
Katalonijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. Madrido uždrausto referendumo dalyvių išreiškė palaikymą šio Šiaurės Rytų Ispanijos regiono nepriklausomybei. Tačiau sekmadienį vykęs Katalonijos referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos buvo pažymėtas krauju. Prieš referendumą centrinė valdžia į Kataloniją išsiuntė gausias policijos pajėgas. Kilus susirėmimams, nukentėjo daugiau nei 700 žmonių. Skelbiama, kad protestuotojai buvo apšaudyti guminėmis kulkomis.
LRT RADIJO bendradarbė Barselonoje K. Nastopkaitė sako, kad nepriklausomybės šalininkai vis dar bando atsigauti nuo to, ką vieni išgyveno, o kiti – matė. „Yra nemažai žmonių, kurie sakosi iki šiol negalintys nustoti verkti, nes sekmadienį patirti išgyvenimai buvo labai stiprūs, žmonės jaučiasi labai pažeisti“, – teigia pašnekovė.
Tikimasi netrukus paskelbti nepriklausomybę
K. Nastopkaitės teigimu, po krauju pažymėto referendumo dienraščių Ispanijoje ir Katalonijoje antraštės skiriasi kaip diena ir naktis, tarsi ne iš tos pačios šalies ir ne iš tos pačios vietos atkeliautų informacija.
„Katalonijos žiniasklaida piktinasi tuo, kas įvyko vakar, sako, kad tai buvo kova tarp gėdos (Ispanijos policijos) ir orumo (Katalonijos tautos), tuo metu Ispanijos dienraščiai sako, kad Katalonijos valstiečiai – ETA teroristinės grupės nariai su nacionaline Katalonijos kepuraite. Ta bedugnė tarp dviejų pasaulių šiandieną turbūt yra gilesnė nei bet kada anksčiau“, – pasakoja K. Nastopkaitė.
Yra nemažai žmonių, kurie sakosi iki šiol negalintys nustoti verkti, nes sekmadienį patirti išgyvenimai buvo labai stiprūs.
Pasak pašnekovės, Katalonijos gyventojai iš ES pasigenda tokių Ispanijos policijos veiksmų pasmerkimo, visi sulaikę kvapą laukia Europos pasisakymo. Ir kuo ilgiau ji tyli, tuo labiau Katalonijos nepriklausomybės šalininkų frustracija ir liūdesys didėja.
„Teko girdėti ir tokių nuomonių, kad Europos tyla liudija, kad vyrauja ekonominiai interesai ir Europos lyderiai siekia išlaikyti jiems naudingą status quo. Viena vertus, Katalonijos gyventojai laukia Europos balso, kita vertus, ima vyrauti nepasitikėjimas, [mintis], kad ES nėra žmonių sąjunga, kad tai yra valstybių vadovų sąjunga, besivadovaujanti siaurais politiniais ir ekonominiais interesais“, – kalba K. Nastopkaitė.
Moteris pažymi, kad Katalonijos parlamentas rugsėjo pradžioje išleido įstatymą, kuriuo numatoma, jog jei referendumas pasisako už atsiskyrimą, po dviejų dienų turi būti paskelbta nepriklausomybė.
„Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as pažadėjo, kad šią savaitę klausimo imsis parlamentas, ir visos interpretacijos linksta ta kryptimi, kad nepriklausomybė bus paskelbta. Tiesa, nežinia, kaip veiks Ispanijos vyriausybė“, – teigia pašnekovė.
Skilimo dar neprognozuoja
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas V. Valentinavičius sako, kad šis referendumas gali ir nebūti fatališkas, neatnešti regiono nepriklausomybės, tačiau abiejų pusių pozicijos užaštrėjo ir susitarti tapo sunkiau. Taip pat šio, kaip ir Škotijos referendumo, politologas nelaiko nacionalinių valstybių byrėjimo pradžia.
„Katalonijos nepriklausomybės byla turi ilgą istoriją, ir vien iš šios skaudžios krizės daryti išvadas apie nacionalinių valstybių byrėjimą būtų anksti. Vienur nacionalinės valstybės idėja gauna smūgį, kitur yra priešingai“, – kalba jis.
Paklaustas, ką mano apie ES reakciją į vykusį referendumą bei Ispanijos policijos smurtą, politologas pažymi, kad ES, įskaitant Lietuvą, iki sekmadienio įvykių dėmesio Katalonijos klausimui beveik neskyrė, tačiau dabar reakcijų turėtų atsirasti.
Bijau, kad tolesni sprendimai tiek iš katalonų, tiek iš Madrido pusės bent jau artimiausiu metu bus daromi remiantis ne skaičiais.
„Jėgos panaudojimas, kad ir ribotos, nekeliant mirtino pavojaus, yra problemiškas ir labai užaštrinantis konfliktą. Bent jau raginimų grįžti prie derybų stalo ir taikiais būdais spręsti klausimą, manau, pasigirs ir turėtų pasigirsti“, – pažymi V. Valentinavičius.
Tačiau galimybė grįžti prie derybų stalo, racionalių diskusijų ir sprendimų tikimybė, pasak pašnekovo, yra gerokai sumažėjusi.
„Bijau, kad tolesni sprendimai tiek iš katalonų, tiek iš Madrido pusės bent jau artimiausiu metu bus daromi remiantis ne skaičiais, o labai stipriomis emocijomis. Katalonams, tiems, kurie už nepriklausomybę, nes kitų balsų mes negirdėjome (tokių irgi yra), policijos smurtas nepriklausomybės bylą emociškai pakėlė į iki šiol neregėtas aukštumas. Tačiau tai nėra pats geriausias pagrindas daryti tokį svarbų sprendimą ir kurti valstybę. Tikiuosi, kad bus grįžta prie derybų stalo. Madridas ir Barselona turi šnekėtis ir suprasti, kas įvyko, o tuomet ieškoti išeities. Policijos smurtas tuos, kurie buvo už nepriklausomybę, tarsi padėjo po padidinamuoju stiklu, o tie, kurie buvo abejingi arba prieš (o jų prieš savaitę buvo maždaug pusė), tarytum išnyko iš regėjimo lauko“, – kalba politologas.
Pasak V. Valentinavičiaus, kalbant apie Katalonijos ateitį, Madrido pusėje bus svarbu tai, kiek premjerą Mariano Rajoy ir jo vyriausybę palaikys ispanai. Nes iki šiol, kiek jis žengė žingsnių prieš katalonų nepriklausomybę, didžioji dalis ispanų jį palaikė. Tačiau situacija, anot pašnekovo, galėtų pakisti po smurto panaudojimo.
„Požiūris gali pasikeisti, o tuomet socialistams, kurie buvo palankesni Katalonijos nepriklausomybės klausimu, galbūt atsiranda šansas laimėti rinkimuose. Tuomet centrinės valdžios dialogas su katalonais gali vykti jiems palankesniu režimu“, – svarsto V. Valentinavičius.
