Kaukes turi duoti vadovas
„Mokytojas iš vadovo turėtų pareikalauti to, kas priklauso pagal įstatymas. Pagal darbų saugos įstatymą, vadovas privalo aprūpinti visus darbuotojus medicininėmis kaukėmis ir kitomis priemonėmis. Vadovas aprūpina, perka kaukes, respiratorius ar kažkokias kitas priemones. Aišku, jei trūksta tam tikrų lėšų, kreipiasi į steigėją, savivaldą. O Savivalda turi kreiptis į Finansų ministeriją, kuri pagal nustatytas tvarkas kompensuoja šias išlaidas“, – sakė E. Milešinas.
Pasak pirmininko, vis dėlto pirmiausia mokyklų įstaigų vadovai, o ne savivaldybės yra atsakingi už tai, kad mokytojai gautų kaukes.
„Vadovai atsakingi už darbuotojų saugą. Jei jie turi kažkokių finansinių problemų ir pan., jie turi kreiptis į steigėjus, t. y. savivaldą. Kiek man yra žinoma, yra Finansų ministerijos patvirtintas kovos su COVID-19 fondas, kuris įsiteigtas nuo praėjusios Vyriausybės. Tame fonde yra skirtos lėšos. Kiek mums žinoma, tikrai atskiros savivaldybės yra kreipusios, ir iš Finansų ministerijos kompensavimą gavo“, – aiškino jis.
Kaip teigė E. Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga dar nėra gavusi skundų, kad mokytojai negauna kaukių.
„Mes, kaip profesinė sąjunga, darome švietėjišką veiklą – kartas nuo karto primename mokytojų teises. Praeitą savaitę mes paskelbėme tokią informaciją. Žinių iš savo norių, kad kažkas kažko kažkur negautų, mes neturime“, – kalbėjo jis.
Kas mokės už mokytojų testus?
Esą kalbant apie vakcinaciją, mokytojus galima prilyginti medikams – jie atsidūrę priešakinėse pandemijos linijose.
„Pagal tai, kokie yra priimami teisės aktai, ką svarsto apie privalomą vakcinaciją, apie tai, kad nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kad nesivakcinavę testuosis už savo pinigus, galima teigti, kad mokytojai yra pirmose gretose. Tą mes matome ir su kiekvieną dieną skelbiama informacija, kad pagrinde visi užsikrėtimo židiniai yra švietimo įstaigose“, – komentavo E. Milešinas.
Vis dėlto mokytojų imunizacijos lygis yra labai didelis – pasiskiepiję daugiau nei 90 proc. Pasak pirmininko, nepasiskiepijusiems beliks tik mokamas testavimas, tačiau neaišku, kam teks už jį mokėti.
Pritariu, kad vakcinacija yra svarbi priemonė, tą rodo ir skaičiai. Bet vienaip ar kitaip įstaigoje turi būti valdomas užsikrėtimų atvejis.
„Įstatyme numatyta, kad darbdavys arba darbuotojas dengia lėšas už testavimą. Tai tikriausiai bus susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Kiek man žinoma, bendros politikos, kad visoje Lietuvoje vienodai būtų nuspręsta – to nėra. Nors, kiek buvo girdėta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija traktuoja, kad darbuotojai turės patys mokėti už testus. Reikėtų dar palaukti, nes dar praėjo tik savaitė, kai įsigaliojo įstatymas. Ir tada matysime, kiek toks sprendimas paskatino vakcinuotis mokytojus ir visus švietimo darbuotojus, kurie nebuvo iki to laiko vakcinavęsi, o kokia dalis galbūt ir paliks švietimo sektorių“, – kalbėjo E. Milešinas.
Pasak jo, pedagogams pasipiktinimą gali kelti ne tik kaukės.
„Spalio mėnesį mes kreipėmės į premjerę, nes gavome paklausimų ne tik iš profesinės sąjungos narių. Pagrindinis švietimo įstaigų tikslas yra užkardyti ligą. Pritariu, kad vakcinacija yra svarbi priemonė, tą rodo ir skaičiai. Bet vienaip ar kitaip įstaigoje turi būti valdomas užsikrėtimų atvejis. Mes kreipėmės į premjerę ir po gero mėnesio iš Vyriausybės gavome žinių, kad galima suteikti mokytojams profilaktinį testavimą. Tik yra logistinis klausimas, nes tose mokyklose, kurios testuoja mokinius greitaisiais antigenų testais, tų testų turi, bet, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai netestuojami, testuojami tik paviršiai, aplinka. Reikėtų, kad tie greitieji antigenų testai būtų pristatyti į įstaigas, kad tais testais testuotųsi“, – šnekėjo E. Milešinas.
„Nuo pačios mokslų metų pradžios ir dar prieš tai, pavasarį, kai buvo kalbama apie grįžimą į mokyklas, didžioji dalis vakcinuotų mokytojų palaikytų idėją, kad būtų privalomas testavimas – visi mokiniai, visi darbuotojai testuotųsi profilaktiškai. Greitieji testai sustabdo viruso plitimą“, – pridūrė jis.
