Sudėtinga patekti

Antradienį kauniečių šeima Eglė ir Gintaras, iš kurių praėjusį mėnesį buvo paimti vaikai, iš jiems padedančios teisininkės išgirdo, kad sužibo viltis atgauti dvejų metų berniuką ir trejų mergaitę. Buvo susitarta dėl pokalbio su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo (VVTAĮ) Kauno skyriaus vadove, tačiau pasikalbėti pavyko tik po skambučio į ministeriją.

Šios visos situacijos eigoje pastebėjau, kad stengiamasi viską spręsti popieriuje, o ne bendrauti su gyvais žmonėmis. Tokia praktika tikrai yra ydinga.

Visą Lietuvą sujaudinusi vaikų paėmimo istorija prikaustė dėmesį, kas bus toliau, kada vaikai grįš pas savo tėvus. Vakar pasklido žinia, kad vaikai jau grąžinami, tačiau šeimą ginanti advokatė Rūta Visočnik patikslino, kad tėvai per greitai apsidžiaugė, mat posėdis dėl vaikų grąžinimo vyks tik šiandien. Visgi, antradienį norėta apsitarti, kaip sklandžiai pasiruošti šiandienos posėdžiui, todėl po pietų tėtis, teisininkė ir du Seimo nariai nuvyko į VVTAĮT Kauno skyrių, bet pasirodė, kad žmonėms patekti pas vadovus nėra taip paprasta.

Už durų tėčiui Gintarui teko pralaukti apie valandą. Laikinoji skyriaus vedėja Daiva Porutienė iš pradžių nenorėjo priimti, iš kabineto durų kartais išlįsdavo referentės ir patikindavo, kad jos nieko nežino, o vadovė yra darbo vietoje, tačiau negali priimti. Durys atsivėrė tik po to, kai vienas Seimo narys paskambino socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui. Pokalbis truko apie valandą. Anot šeimai teisiniais klausimais padedančios R.Visočnik, toks laukimas parodo nenorą bendrauti su žmonėmis ir atsitvėrimą.

Gintaras/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Pastaruoju metu tai dažnai viešo administravimo įstaigose pasitaikantis elgesio modelis, kuomet į priekį išstumiamas ryšių specialistas, kuris, žinoma, tuo metu nieko pasakyti negali, nes dažniausiai jis nežino reikalo esmės, tad pradžioje turėjome praeiti šį barjerą. Po to laukėme, kol vadovės darbo metu galėsime patekti į kabinetą pasikalbėti. Vertinčiau tai kaip neigiamą praktiką, nes mes atėjome darbo metu labai skubiu ir rezonansiniu klausimu, todėl manau, kad turėjo priimti iš karto. Suprantu, kad gal tam tikrą nepasitenkinimą sukėlė žiniasklaidos atstovai, bet jie netrukdė susitikimui ir laukė koridoriuje, todėl nebuvo priežasčių mūsų nepriimti. Tai rodo, kad VVTAĮT, ar bent jau Kauno skyrius, yra atsitvėrę nuo gyvų žmonių. Šios visos situacijos eigoje pastebėjau, kad stengiamasi viską spręsti popieriuje, o ne bendrauti su gyvais žmonėmis. Tokia praktika tikrai yra ydinga“, – apie antradienio susitikimą kalbėjo R.Visočnik.

Aptarė detales

Teisininkė sakė, kad kai buvo įleisti pasikalbėti su VVTAĮT laikinąja Kauno skyriaus vedėja, didžioji dalis pokalbio vyko apie tai, kodėl įvyko nesusišnekėjimas tarp tėvų ir institucijų bei kodėl tai lėmė vaikų paėmimą. Tačiau aptarta ir detalės, kurios tikimasi padės trečiadienio posėdyje, kuomet bus svarstoma, ar grąžinti tėvui vaikus. Kol kas nėra svarstoma, ar mamai Eglei bus grąžinti vaikai, nes vis dar vyksta ikiteisminis procesas dėl smurto, todėl mamai su sūnumi matytis draudžiama, tačiau dukrą ji matyti galės.

Eglė/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Manau, kad gavome 20 proc. to, ko tikėjomės. Kalbėjomės, ką privalome padaryti, kad vaikai būtų grąžinti bent jau tėčiui. Mes norėjome sužinoti, kaip vertinti Kauno miesto socialinių paslaugų centro paruoštą pagalbos planą, kuriame surašyta, kaip pagelbėti šeimai. Šiame biurokratiškame dokumente yra nustatyti įpareigojimai tėvams“, – apie pokalbio temą dėstė teisininkė.

Ji nurodė, kad plane yra įrašyta, jog vaikai po grąžinimo turi būti leidžiami į darželį. Anot R.Visočnik, iš vaiko teisių specialistų suprato, kad šis punktas plane yra daugiau rekomendacija, o ne reikalavimas.

„Apsidžiaugėme, kad tai tik rekomenduojama, nes tėvai tikrai po šio įvykio nenori vaikų leisti į darželį, o nori su jais pabūti namuose. Tarnyba turėjo priekaištų, jog Gintaras dirba pagal verslo liudijimą, o ne pagal darbo sutartį, todėl taip pat klausėme, ar būtina įsidarbini. Šiuo klausimu aiškaus atsakymo negavome, tik galime spėti, kad tai taip pat yra tik rekomendacija. Kitą laiką praleidome kalbėdami apie nesusišnekėjimą“, – sakė šeimai padedanti teisininkė.

Ji informavo, kad teismas priėmė pateiktą skundą dėl nutarties, kuria leista paimti vaikus. Skundas pateiktas praleidus terminą, nes tėvai dėl streso ne iš karto sureagavo. Tačiau teismas atnaujino praleistą terminą ir priėmė skundą. Anot R.Visočnik, teismas paprašė, kad VVTAĮT Kauno skyrius pateiktų atsiliepimą į skundą.

„Jei teismas manys, kad mūsų skundas yra pagrįstas, gali būti visai panaikintas nutarimas dėl vaikų paėmimo iš tėvų. Todėl dabar laukiame VVTAĮT atsiliepimo, kuris, tikimės, bus objektyvus ir išsamus“, – vilties dar įžiebė teisininkė.

Atėmė vaikus

Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.

Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.

Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.