„Vienos didžiausių ir gražiausių miesto kapinių sukelia slogias mintis“, – neslėpė moteris. Čia palaidota ir vis dar laidojama tiek iškilių žmonių. Pagarbos verti ir mažiau žinomi žmonės bei juos čia palaidotus lankantys artimieji.

„Netikiu, kad čia nesilankė niekas iš miesto vadovų, žiniasklaidos atstovų. Negi niekam neužkliuvo šių kapinių aplinka nuo Ašigalio g. pusės?“ – klausė kaunietė. Ji palygino, kad patys mažiausi miesteliai daug geriau susitvarkę kapines nei Europos kultūros sostine šiemet esantis Kaunas. „Turėtų būti didžiausia gėda“, – nuomonę išsakė skaitytoja.

Nuotraukose užfiksuota aplinka tikrai nekelia pasigėrėjimo. Tačiau bendrovės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna portalui kauno.diena.lt patikslino, kad tai yra neoficialus įėjimas į kapines. Žmonės toje vietoje vis prapjauna tvorą. Anot jo, tas pats vyksta ir  Petrašiūnuose, Romainiuose. „Čia yra žmonių lengvesnio kelio ieškojimas“, – sakė vadovas.

Skaitytojos nuotr.

„Jeigu naują tvorą vis tvertume, ji ir toliau būtų gadinama. Todėl paliekame praėjimą. Bet rūpintis teritorijos prie kapinių infrastruktūra, takų įrengimu tai yra jau savivaldybės reikalas. Mūsų misija yra prižiūrėti kapines: pjauti žolę, medžius, valyti sniegą, laidoti ir taip toliau“, – vardijo R. Čėsna.

Oficialūs ir sutvarkyti įėjimai į Eigulių kapines yra trys: du iš Jonavos gatvės su įvažiavimais ir vienas iš Ašigalio gatvės. Kalbant apie neoficialius – jų yra keli. Vienas – nurodytas skaitytojos, kitas – kur pakilimas į Islandijos plentą.

Čia yra žmonių lengvesnio kelio ieškojimas.

„Yra galimybė ant tako paberti žvyro, juk niekam nėra smagu žiūrėti, kaip žmonės klampoja. Bet ar šiuo metu, kai beveik kiekvieną dieną liūtys ir t. t.,  žvyro papylimas duos efektą? Jis bus išplautas“, – svarstė R. Čėsna.

Romainių kapinėse žmonės taip pat savavališkai buvo pasidarę tvoroje plyšį. Neoficialus praėjimas ten buvo nuo seniai. Žmonėms patogu būdavo. „Aš nepritariu šiam įėjimui vien dėl to, kad ties šia vieta kitoje gatvės pusėje išlipus iš autobuso reikia kirsti judrų Šilainių plentą. Saugumo prasme man tai yra nepriimtinas dalykas. „Kauno švara“, tverdama naują kapinių tvorą, plyšio nepaliko, įėjimo neliko. Gavome nusiskundimą“, – kalbėjo vadovas.

Skaitytojos nuotr.

Kam kapinėms apskritai reikalinga tvora? Anot R. Čėsnos, visų pirma ji yra šios toks barjeras nuo vagių. Tiesa, nuo stirnų, kurios kapinėse įsisuka į augalus, tokio aukščio tvora nedaug  teapsaugo.

„Turime prašymų, kad kapinėse, esančiose Veršvų regioninio parko teritorijoje, šaudytume stirnas. Bet juk tai mes su kapinėmis atėjome į stirnų teritoriją, ne jos pas mus, todėl negalime diktuoti joms sąlygų.

Kapinių teritorija turi būti aptverta kaip sklypas, suformuotas tokiai veiklai.

Tekstas bus papildytas Kauno miesto savivaldybės komentaru, kai jį gausime. 

„Ima apmaudas, gėda, pyktis“, – tokiais žodžiais skundą pradėjo kaunietė Gita.

Ji teigė, kad Kauno „Girstučio“ pramogų ir kultūros pastato prieigos netvarkingos, plytelės ištrupėjusios, visur mėtosi jų atskilę gabalai.

„Jau kuris laikas ten siaubinga netvarka! Juk vyksta spektakliai, žmonės dažnai ne su sportbačiais į tokius renginius eina, o pasipuošia. Gi nusiversti gali. Ir į baseiną pro čia eina. Tiesiog nesaugu vaikščiot“, – piktinosi „Kauno dienos“ skaitytoja.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Portalo redakcija miesto savivaldybės paprašė pakomentuoti šią situaciją. Savivaldybės atstovai atsiuntė biudžetinės įstaigos „Girstučio kultūros centras“ direktorės Erikos Stepankevičienės komentarą.

„Situacija yra žinoma ir sutvarkyti išbyrėjusias plyteles planuojama artimiausiu metu. Darbus atliks ir už juos sumokės pati įstaiga“, – nurodė pašnekovė.

Tiesiog nesaugu vaikščioti.

Primename, kad „Gristučio“ kultūros centras buvo ne taip seniai remontuotas, tačiau, pasak E.Stepankevičienės, prieigos tąkart nebuvo tvarkytos.

„Aplinkos tvarkymo darbai nebuvo įtraukti į projektą, rekonstruojant pastatą tvarkytas tik jo vidus“, – pažymėjo „Girstučio kultūros centro“ direktorė.

Perskaitė ne laiku

Moteris savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasakojo, kad už elektrą iš bendrovės „Ignitis“ gavo didelę sąskaitą, todėl nusprendė pasirinkti kitą tiekėją.

Norint nuo kito mėnesio nebegauti sąskaitos, prašymą reikia parašyti iki einamojo mėnesio 18 dienos. Taip klientė ir padarė. Tačiau bendrovės specialistai sutartį nutraukė tik po mėnesio.

„Na, žinote, didelių bendrovių įžūlumas jų kelyje šokinėjančios blusos (kliento) atžvilgiu gali dar labai nustebinti. Nusprendžiau nutraukti sutartį su šia bendrove, nes tarifas išaugo beveik dvigubai. Pateikiau prašymą, kaip jie liepė, – t.y. iki lapkričio 18 d., kad sutartis nutrūktų nuo gruodžio 1 d., tačiau gavau sąskaitą už gruodį su apvalia sumele, o dar prieš tai – pranešimą, kad sutartis nutraukiama nuo sausio 1 d., nes jie perskaitė mano prašymą jau praėjus terminui“, – piktinosi Daina.

J. Elinkso/BNS nuotr.

Moteris stebėjosi tokia bendrovės pozicija. Juk ne kliento kaltė, kad bendrovės „Ignitis“ darbuotojai nesugeba laiku atlikti savo darbų.   „Pareikalavau sutartį nutraukti, kaip ir pridera, nuo gruodžio 1 d, kaip rašoma laiku pateiktame prašyme, o kad jie neturi pajėgumų perskaityti laiku, ne mano rūpestis“, – kritikos negailėjo klientė.

Ji pasakojo, kad atsitiktinai Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) e.puslapyje pastebėjo, kad ir už sausį suvartotą elektrą teks mokėti daugiau, nes pradėtas garantinis tiekimas.

Įvyko klaida

„Kauno diena“ paprašė  bendrovės „Ignitis“ atstovų pakomentuoti susidariusią situaciją.

„Labai atsiprašome klientės dėl įvykusios žmogiškos klaidos. Su ja tiesiogiai susisieksime dėl finansinės kompensacijos už gruodžio mėnesį. Klientė laiku pateikė prašymą nutraukti sutartį, tačiau dėl žmogiškos klaidos sutartis buvo nutraukta vėliau. Bendrovei pakanka pajėgumų, tačiau, kaip minėjome, šiuo atveju įvyko klaida.

Tai, kad jie neturi pajėgumų laiku perskaityti laiškų, ne mano rūpestis.

Tokių situacijų neturėtų pasikartoti, nes esame peržiūrėję savo procesus ir nuo šiol nepriklausomo tiekimo sutartys nutraukiamos per keturiolika kalendorinių dienų nuo kliento prašymo, t.y. greičiau negu pagal seniau galiojusias procedūras“, – nurodė bendrovės Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu klientei taikomas garantinis tiekimas, ji turėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – pridūrė bendrovės atstovas.

Ragina pasirinkti tiekėją

ESO atstovai taip pat akcentavo, kad klientė turi pasirinkti naują elektros tiekėją. Kol ji to nepadarys, bus taikomas garantinis tiekimas, kuris yra šiek tiek brangesnis nei įprasti tarifai.

„Einamojo mėnesio 18 d. yra paskutinė diena pasirinkti tiekėją, norint, kad sutartis įsigaliotų nuo kito mėnesio pradžios ir gyventoja neliktų kaip pasirinkusi garantinį tiekimą“, – nepražiopsoti terminų paragino ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

„Svarbu tai, kad, atsisakęs vieno elektros energijos tiekėjo paslaugų, klientas nedelsdamas pasirinktų kitą tiekėją, kuris tenkins jo poreikius, ir sudarytų su juo naują sutartį. Nesudarius sutarties su jokiu tiekėju, jau kitą dieną, pasibaigus ankstesnei sutarčiai, klientui užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas – laikina bendrovės ESO teikiama paslauga“, – pažymėjo ESO atstovas.

„Kauno diena“ primena, kad vartotojai gali laisvai pasirinkti elektros tiekėją, įvertinę jo siūlomus tarifus, ar elektra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Pasirinkęs tiekėją, vartotojas sudaro su juo sutartį, tačiau, jei netenkina paslaugos tiekimas, jis vėl gali rinktis naują tiekėją. Liberalizavus elektros tiekimo rinką, tikimasi didesnės konkurencijos ir palankesnių sąlygų klientams.

Pernai prasidėjo antrasis etapas, kurio metu elektros tiekėją turi pasirinkti dauguma gyventojų. Tačiau dėl pandemijos terminai buvo pakoreguoti, tad dabar vartotojai elektros tiekėją turės pasirinkti iki šių metų liepos 1 dienos. Nepasirinkus tiekėjo arba su esamu tiekėju nepasirašius naujos sutarties, bus pradėtas taikyti garantinis tiekimas.

Sakote, užsisakyti naują internetu? Jau tikrinau: kurjeriai man gali pristatyti po savaitės. Tačiau ką daryti dabar?!

O gal S.Skvernelis galėtų mano kranui pasakyti „Palauk, kol baigsis karantinas“?

Kada jis ir visa Vyriausybė supras, kad ne visiems būtiniausi produktai – tik maistas ir vaistai! Kad mes esame paprasti žmonės, kuriems gyventi reikia šiandien.