Galimybė būti išgirstiems

Vasarį Kauno auditorijai bus pristatytas unikalus projektas. Programos „Kaunas 2022“ dalimi tapęs spektaklis dokumentiniu žvilgsniu pažvelgs į Lietuvoje kylančius aštrius debatus. Dar rugsėjį Kaune pirmą kartą apsilankė spektaklio kūrybinė komanda iš Kanados. Į specialią vakarienę buvo pakviesti keli skirtingų ideologinių pažiūrų kauniečiai. Vakarienės metu jie diskutavo labiausiai Lietuvos visuomenę skaldančiomis temomis. Pokalbis buvo įrašytas, o spektaklio metu aktoriai atkurs realiai vykusią diskusiją ir įkūnys joje dalyvavusius žmones.

„Asamblėjos“ projektą „Porte Parole“ teatras jau yra vykdęs keturiose skirtingose vietose. Monrealyje (Kanada), Miunchene (Vokietija), Merilande (JAV) ir San Paule (Brazilija) aštriai diskutuota šių šalių visuomenėms svarbiomis temomis. Kadangi Kanadoje buvo sukurti du skirtingi spektakliai, Kauno auditorijai pristatoma „Asamblėja“ yra šeštasis kanadiečių komandos projektas.

Pasak spektaklio kūrėjų, jame liečiamos temos kiekvieną kartą skiriasi, nes skirtingose šalyse vyrauja vis kitoks politinis kontekstas, jų visuomenėms svarbūs skirtingi klausimai.

Ieškojome paprastų žmonių, kurie turi savo nuomonę, bet galbūt ne visada gauna progą išsisakyti.

Artėjant neeilinio spektaklio premjerai, jo kūrėjai režisierius Chrisas Abrahamas, dramaturgai ir aktoriai Brettas Watsonas, Alexas Ivanovicius atskleidė daugiau detalių apie projektą. Spektaklio idėja dar 2016-aisiais kilo „Porte Parole” teatro vadovei Annabel Soutar. Dramaturgė nusprendė, kad būtų įdomu patyrinėti amerikiečių nuotaikas ekscentriškajam JAV verslininkui Donaldui Trumpui nusprendus tapti kandidatu į šalies prezidentus. Tad B.Watsonas ir A.Ivanovicius nuvyko į kaimyninę šalį.

Viešėdami JAV, aktoriai pasikalbėjo su abi puses palaikančiais amerikiečiais, domėjosi jų nuotaikomis ir baimėmis. „Grįžę supratome, kad kurti spektaklį apie D. Trumpą nelabai įdomu. Tačiau išties įdomi ir neišsemiama tema yra politinė poliarizacija visuomenėje. Taip ir gimė „Asamblėjos” idėja", – pasakojo B. Watsonas.

Tai spektaklis, kurio metu realūs, paprasti žmonės išsako savo nuomonę ir diskutuoja su kitokį požiūrį turinčiais asmenimis. „Jo metu suteikiama galimybė išgirsti kitą ir pačiam būti išgirstam”, – akcentavo menininkas.

Domina sovietinė praeitis

Rugsėjį atvykę į Kauną kanadiečiai paprašė vietos aktorių paieškoti galimų pašnekovų, kurie atspindėtų kraštutinius požiūrius į visuomenei aktualias temas. Tapti projekto dalimi sutikę aštuoni kauniečiai dalyvavo dviejose vakarienėse. Penkias valandas trukę pokalbiai buvo įrašomi, o tada komanda nusprendė, kuris scenarijus labiau tiktų teatro scenai.

Kaunui skirtos „Asamblėjos“ metu buvo aptarti Stambulo konvencijos, smurto, pabėgėlių krizės, moterų ir LGBT teisių, kartų konfliktų klausimai.

„Ieškojome paprastų žmonių, kurie turi savo nuomonę, bet galbūt ne visada gauna progą išsisakyti. Šiam projektui niekada nesirenkame žymių ar įtakingų asmenų. Svarbu, kad žmogui aptariama tema būtų aktuali, realiai liestų jo gyvenimą. Daug dėmesio skyrėme Kaune vykusioms LGBT eitynėms, kurioms miesto meras nenorėjo suteikti leidimo, – atskleidė A. Ivanovicius. – Savo požiūrį išsakė tie, kuriems tokios eitynės yra nepriimtinos, taip pat tie, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia LGBT žmonių diskriminacija.“

Vakarienes moderavo du NKDT aktoriai. Jie prižiūrėjo situaciją, kad dalyviai nepamirštų diskutuoti pagarbiai. Pasak B.Watsono, bandymų vienas kitą įžeisti nepasitaikė, tačiau karštų diskusijų ir ginčų išties būta.

„Konflikto mes visai nebijome. Atvirkščiai – manome, kad tai labai reikalinga. Esame įsitikinę, kad ribų neperžengiantis konfliktas gali padėti persvarstyti savo paties poziciją ir galiausiai pasiekti bendrą sutarimą“, – sako jis.

Projekto metu kūrėjai nemažai dėmesio skyrė ir sovietinei Lietuvos praeičiai. Juk ji turi nemažai įtakos klausimams, dėl kurių mūsų visuomenė nesutaria. Sovietinio laikotarpio traumos ir efektai ypač domina A.Ivanovicių. Nors aktorius užaugo Kanadoje, jis gimė pabėgėlių iš Rumunijos šeimoje.

„Tėvams palikus gimtinę ir keliaujant į Kanadą, aš pasaulį išvydau Italijoje, – pasakoja jis. – Nors vaikystėje jaučiausi kanadietis, puikiai žinojau ir tėvų istoriją. Tad šiandien, kylant neramumų prie Ukrainos sienos, mane be galo domina lietuvių patirtys ir mintys. Kaip praeities istoriniai įvykiai lemia jūsų požiūrį į dabartinę geopolitinę situaciją?“

Procesas: dokumentinio žanro spektaklio „Kauno asamblėja“ repeticijos akimirka. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Scenoje – tik vietos aktoriai

Anot režisieriaus Ch. Abrahamo, spektaklyje nepamirštama ir humoro. Juk būtent šmaikštus žvilgsnis į konfliktinę situaciją mums gali padėti geriau įsijausti į oponento kailį. Dar vienas svarbus projekto principas – „Asamblėjos“ spektakliuose visada vaidina vietos aktoriai. Tad Merilando, San Paulo ir Miuncheno scenose žiūrovai kanadiečių neišvydo. Projekte dalyvavusius kauniečius įkūnys aktoriai Aistė Zabotkaitė, Goda Petkutė, Henrikas Savickis, Martyna Gedvilaitė, Marius Karolis Gotbergas, Vaidas Maršalka ir Tomas Erbrėderis. Tačiau Kanadoje, Monrealyje, parodytame pirmajame „Asamblėjos“ spektaklyje pasirodė A. Ivanovicius ir B. Watsonas.

Pašnekovų teigimu, Kanados visuomenę skaldo kiek kitokios temos, nei žmones kiršina Lietuvoje. „Liberali politika mūsų šalyje vyrauja kur kas ilgesnį laiką. Tad, pavyzdžiui, moterų lygybės klausimai visuomenėje nebekelia daug ginčų. Šiuo metu Kanadoje svarbesnė tema yra translyčių teisės, – pastebi Ch. Abrahamas. – Kanadiečiai šiuo metu daug diskutuoja ir apie pirmųjų tautų problemas. Deja, ši mūsų visuomenės grupė ne visada sulaukia deramos pagarbos. Seniesiems Kanados gyventojams kyla didesnė nedarbo, įvairių ligų, ir netgi savižudybės rizika. Tai mums primena, kad ne visais istorijos tarpsniais elgėmės pagarbiai.“

Spektaklio kūrėjai pastebi ir tai, kad kanadiečius stipriai veikia didžiojoje kaimynėje – JAV – vykstantys debatai. Ne veltui „Asamblėjos“ idėja gimė analizuojant amerikiečių nuotaikas, vyravusias 2016 m. prezidento rinkimų laikotarpiu.

„Iš dalies galima sakyti, kad kanadiečiai kartais netgi jaučiasi esantys JAV šešėlyje. Kita vertus, mes su Brettu ir Alexu esame kilę iš prancūziškosios Kanados dalies. Tad tikrai nesijaučiame visiškai tokie patys kaip amerikiečiai. Manau, kad tą patį pasakytų ir angliškojoje Kanados dalyje gyvenantys žmonės. Nors esame artimi JAV kaimynai, mūsų visiškai kitokia kultūra ir politinė sistema“, – kalbėjo Ch. Abrahamas.

Projekto dalyvius labai įdomu stebėti spektaklio premjeros metu. Dalyviams būna keista ir kartu malonu ant scenos matyti juos įkūnijančius aktorius.

Pokyčiams reikia laiko

Spektakliu virsiančioje vakarienėje dalyvauja labai skirtingų pažiūrų žmonės. Tačiau projekto kūrėjai dalyvių visada prašo neužmiršti paieškoti bendrų sąlyčio taškų. Tai padaryti nelengva, bet spektaklio metu tampa labai įdomu stebėti skirtingas ideologijas palaikančių žmonių pastangas surasti bendrą vardiklį.

Pasak pašnekovų, kai kurie projekto dalyviai galiausiai netgi pakeičia savo požiūrį. „Kai projektą rengėme Kanadoje, vakarienėje dalyvavo viena radikalios dešinės pažiūrų moteris. Ji buvo nusiteikusi prieš imigrantus, ypač prieš musulmonus. Dėl skleidžiamos neapykantos kalbos ši moteris netgi nebegalėjo naudotis socialiniais tinklais. Vakarienės metu ji savo požiūrį gynė labai stipriai. Tačiau nuo pirmojo projekto dalyvių susitikimo iki spektaklio premjeros jos požiūris smarkiai pakito. Tam prireikė beveik metų, – prisiminė B.Watsonas. – Ta moteris galiausiai ėmė bičiuliautis su musulmonų bendruomenės nariais, pasisakyti už imigraciją ir netgi savo gyvenimą paskyrė aplinkosaugai. Buvo išties nuostabu matyti tokį didelį pokytį.“

Pasak svečių iš Kanados, projekto dalyvius labai įdomu stebėti spektaklio premjeros metu. Dalyviams būna keista ir kartu malonu ant scenos matyti juos įkūnijančius aktorius. Kai kurie jų su šiais aktoriais netgi susidraugauja.

„Didžiausia klaida, kurią daro daugelis, – norime, kad žmogus pasikeistų prieš mūsų akis. Kai nesutariame kokiu nors klausimu, bet kokia kaina stengiamės oponentui įrodyti, kad jis neteisus, kartais netgi jį pažeminti. Tačiau taip niekada nepasieksime sutarimo", – atkreipia dėmesį B. Watsonas.

Menininkas kviečia pirmiausia pagalvoti apie savo požiūrį į įvairius gyvenimo klausimus. „Tikriausiai jis formavosi daugybę metų, tad nepaprasta per vieną akimirką prisijaukinti visiškai kitokią nuomonę. Tam prireikia laiko ir gilių apmąstymų. Tad ir kito žmogaus negalime priversti priimti mūsų nuomonės. Galima tik elgiantis pagarbiai pristatyti oponentui savo argumentus ir leisti jam juos ramiai apgalvoti. Gali būti, kad požiūrį jis galiausiai pakeis, tačiau tai įvyks ne iš karto, – sakė B. Watsonas ir akcentavo: – Dažnoje situacijoje nėra vienos teisingos nuomonės, tad visi mes galime būti tam tikra prasme teisūs."

Kurdami spektaklį, Ch. Abrahamas, B. Watsonas ir A. Ivanovicius vis bando sau atsakyti į klausimą: kodėl visuomenės poliarizacija tokia stipri? Ar šis fenomenas rodo, kad mes nemokame vienas kito išklausyti? Gal priežastis yra kur kas gilesnė? Pašnekovai pripažįsta, kad jų nuomonės šia tema išsiskiria.

Spektaklio režisierius Ch. Abrahamas mąsto, kad dėl pažiūrų poliarizacijos gali būti kalta visuomenėje tvyranti nelygybė. A.Ivanovicius nemano, kad poliarizacija svarbiais klausimais yra nelygybės visuomenėje ženklas. „Neįmanoma visiems sutarti visais klausimais. Tačiau labai svarbu išmokti vienas kitą išklausyti ir išdrįsti kartais pakvestionuoti savo paties nuomonę. Neretai pernelyg stipriai laikomės vieno požiūrio, ir atsisakome apsidairyti aplink“, – kalbėjo jis.

Kas? Dokumentinio žanro spektaklis „Kauno asamblėja“ (rež. Chrisas Abrahamas).

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada? Vasario 18, 19, 20 d.