Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad šis mazgas yra viena sudėtingiausių būsimo geležinkelio atkarpų bei vienas svarbiausių Lietuvos logistikos centrų – čia sueina krovinių keliai tarp Šiaurės ir Vakarų bei Centrinės Europos, per čia vyks tranzitiniai kroviniai iš Rytų bei Klaipėdos jūrų uosto.

„Mazgas yra itin svarbus Lietuvos valstybei ir verslui, ypač dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, todėl kviečiame visuomenę aktyviai išsakyti ir teikti pasiūlymus, nes dialogas atneša geriausius rezultatus“, – pranešime sakė L. Maskaliovienė.

Anot įmonės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovo Arenijaus Jackaus, Kauno geležinkelio mazgas taps kertiniu centru logistikos grandinėje.

„Mazgo funkcionalumas ir svarba visam regionui kaip logistikos centrui yra itin didelė, todėl jo plėtra yra strateginis etapas, kurį siekiame kuo greičiau įgyvendinti. Svarbu, kad pasirinkti sprendiniai užtikrintų sklandų keleivinių bei krovininių traukinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos eismą bei aptarnavimą“, – pranešime sakė jis.

Šiuo metu Kauno intermodaliniame terminale prekiniai traukiniai perkraunami nuo plačiosios rusiškos į siauresnės europinės vėžės vagonus – taip kroviniai į Vakarų ir Vidurio Europą keliauja iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Skandinavijos šalių bei atgal.

Optimalius Kauno geležinkelio mazgo sprendinius bei siūlymus dėl jo plėtrai reikalingų teritorijų parengė Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria“.

Po viešų konsultacijų su visuomene bus pasirinkta optimali alternatyva. Ją identifikavus bendrovė turės parengti konkrečius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu liepos 21-ąją išsakyti savo pasiūlymus kviečiamos vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė.

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

Bendras „Rail Balticos“ linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.