Aptiko ertmių

Rugsėjo viduryje prie Kauno pilies pradėta amfiteatro įrengimo darbai. Konstrukcijų įrengimo metu darbininkų grąžtai atsitrenkė į kietus paviršius, už kurių slėpėsi nežinomos ertmės.

Darbus sustabdė Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, kai archeologai pranešė, jog amfiteatro vakarinėje dalyje gręžiant polius apie 2–4 m gylyje grąžtas atsirėmė į kietą paviršių. Gręžiant toliau, paviršius buvo pramuštas.

"Archeologai iškėlė hipotezę, kad šioje šlaito dalyje, žemiau 4 m gylio, yra ar buvo tuščia ertmė, iš viršaus apsaugota kietu kiautu", – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

"Dėl amfiteatro įrengimo buvo vykdomi archeologiniai žvalgymai. Jų metu archeologai su darbininkais pastebėjo, kad Kauno pilies liekanų gynybinio griovio pietiniame šlaite kažkur yra ertmių. Leidžiant į žemę didelį sraigtą, kartais jis atsitrenkdavo į kietą paviršių, o kartais tiesiog atsidurdavo tuščiose erdvėse. Archeologai išsigando, išsikvietė mus ir nutarėme, kad reikia atlikti detalius tyrimus, nes vien žvalgomųjų yra per mažai", – "Kauno dienai" komentavo KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Vykdant darbus pastebėta, kad šlaite gali būti ertmių.

Atliks tyrimus

Siekiant išsiaiškinti, ar šlaite nėra gynybinės sienos likučių ar kitokių istorinių vertybių, teks dalį šlaito nukasti. Nukasus dalį viršutinio grunto, bus atidengti objektai ir istorikai galės įvertinti, ką ten laikas užglaistė.

"Tada bus pateiktos rekomendacijos dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų ir, jeigu reikės, bus pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių tyrimų būtinybės. Parengtas Archeologinių žvalgymų projekto papildymas pristatytas Mokslinei archeologijos komisijai (MAK), kuri posėdžiavo šią savaitę.

Archeologai iškėlė hipotezę, kad šioje šlaito dalyje, žemiau 4 m gylio, yra ar buvo tuščia ertmė, iš viršaus apsaugota kietu kiautu.

Jei projekto papildymams bus pritarta, bus išduotas leidimas vykdyti minėtus pirminiame projekte nenumatytus archeologinius žvalgymus. MAK išvados dar nepateiktos, todėl negalime prognozuoti darbų eigos trukmės", – apie tolesnį veiksmų planą kalbėjo S.Rimas ir pridūrė, kad dabar sudėtinga planuoti, kada bus užbaigti visi darbai ir kauniečiai prie pilies galės mėgautis naujai įrengtu amfiteatru.

A.Naureckaitė tikino, kad ertmės Kauno pilies gynybinio griovio šlaite yra visai netoli Jurgio Kankinio bažnyčios. Keliama hipotezė, kad ten gali būti senasis bažnyčios osuarijus. Tai vieta, kurioje buvo laidojami vienuolių kaulai. Anot KPD vyr. specialistės, tokias vietas kai kurios senosios bažnyčios turėjo, tačiau ar ši hipotezė yra teisinga, patvirtins tik tyrimai. Neatmetama tikimybė, kad šlaite gali būti pilies gynybinių įtvirtinimų liekanų.

Amfiteatro tęsinys

Ant Kauno pilies gynybinio griovio pirmasis amfiteatras įrengtas prieš kelerius metus. Dabar, kur vyksta kasimo darbai, norima amfiteatrą praplėsti, tad didžiojoje dalyje pilies lomos bus sėdimų vietų.

Įrengus dar vieną amfiteatrą, bus beveik 2 tūkst. sėdimų vietų.

S.Rimas aiškino, kad 2017 m. įrengtos žiūrovų tribūnos gali talpinti apie 1100 žiūrovų. Šiai metais pradėti žiūrovų sėdimų vietų Papilio g. rekonstravimo (padidinimo) darbai, po kurių amfiteatre atsiras 850 vietų daugiau.

"Numatoma išplėsti esamus statinius iš abiejų pusių. Dalis darbų bus finansuota ES lėšomis", – pridūrė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Šio projekto vertė – 203,1 tūkst. eurų.

Portalo kauno.diena.lt skaitytoja Kristina stebisi, kad vienoje gražiausių Kauno senamiesčio vietų vandeniu pratrūkęs šulinys niekam nerūpi.

„Gal taip turi būti. Buvo atvažiavę „Kauno vandenų“ darbuotojai. Pažiūrėjo ir išvažiavo. Tačiau negi taip sėdėti ir laukti, kol krioklys susiformuos?“ – klausimus bėrė Kristina.

Moteris dalijosi pastebėjimais, kad vanduo jau gerokai išplovė šlaitą. Skaitytoja baiminasi, kad antrą dieną kliokiantis vanduo gali pridaryti žalos.

„Kauno vandenų“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Vilma Garlinskienė paaiškino, kad yra plaunami tinklai.

„Vyksta rekonstrukcija ir vandens srovė perjungiama į vieną arba kitą pusę.  Kažkur vandenį reikia išleisti. Tinklai plaunami kažkur kitur, tačiau čia atsukama sklendė, kad vanduo išbėgtų. Tai yra normalu“, – išdėstė V.Garlinskienė.

Tiesa, šiuos „Kauno vandenų“ veiksmus matę kauniečiai stebėjosi, kodėl nuleisti vandeniui, kai yra plaunami tinklai, pasirinktas šulinys šalia Kauno pilies šlaito ir naujai pastatyto amfiteatro.

„Ar tai yra normali praktika, kai vanduo iš šulinių nuleidžiamas mieste?“, – nesiliovė klausinėti Kristina.

Moteris abejoja, ar „Kauno vandenų“ darbuotojai  įsitikinę, kad tekantis vanduo nepakenks Kauno pilies lomos šlaitui ir naujai pastatytam amfiteatrui, kurio pašonėje čiurlena upelis iš nuotekų šulinio.

„Kauno vandenų“ atstovė patarė kilusius klausimus atsiųsti raštu. Trečiadienį portalas kaunodiena.lt sulaukė komentaro:

Dainiaus Gudavičiaus UAB ,,Kauno vandenys“ Technikos direktoriaus 

Įvykdžius vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus, A. Jakšto g. ir  Rotušės a. buvo keičiamos vandentiekio sklendės. Atnaujinus vandens tiekimą vartotojams ir pasikeitus tekėjimo krypčiai atsirado laikinas vandens drumstumas. Tokiais atvejais, kad vartotojai nepatirtų žymių nepatogumų, po remonto darbų yra praplaunami vandentiekio tinklai. Tokie darbai atliekami arčiausiai remonto vietos esančių gaisrinių hidrantų pagalba.

Šiuo atveju ties Kauno pilimi šlaitu tekantis vanduo pakenkti paviršiui negalėjo, kadangi buvo išleistas labai mažas vandens kiekis, kurio intensyvumas neviršijo įprasto kritulių kiekio.