Mero pavaduotojais patvirtinti jo partijos bendražygiai Antanas Nesteckis, Raminta Popovienė ir Paulius Visockas. Administracijai, kaip ir praėjusią kadenciją, vadovaus Šarūnas Šukevičius. Remdamasis naujuoju Savivaldos įstatymų, jį paskyrė meras.

Didžiausią Kauno rajono savivaldybės tarybos frakciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašo atstovai – 20 narių, tarp kurių yra ir 8 nepartiniai bendruomenių lyderiai. Frakcijai vadovaus Saulius Davainis.

„Turime pakankamą mandatų skaičių formuoti valdančiąją daugumą. Tačiau ne kartą įsitikinome: geriausių rezultatų galima pasiekti tik suvienijus visų partijų pastangas, todėl kviečiu ir kitų partijų atstovus tartis dėl bendros programos“, – kalbėjo V. Makūnas.

Taryboje taip pat dirbs šeši Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD), trys Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS), du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai. Vyriausias Tarybos narys – LVŽS atstovas Vytautas Rimas (gim. 1954 m.), jauniausia – liberalė Vytautė Venckūnaitė (gim. 1996 m.). Konservatorių atstovė Regina Lukoševičienė Taryboje dirbs jau šeštą kadenciją ir vadovaus TSLKD frakcijai. Taryboje yra 11 naujokų.

V. Makūnas tiesioginiuose mero rinkimuose išrinktas trečią kartą, o įskaitant ankstesnius rinkimus, tai bus jau penkta šio politiko kadencija. Išrinktajam merui regalijas uždėjo Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius.

Edmundo Mališausko nuotr.

V. Makūnas dėkojo Kauno rajono gyventojams, rinkimuose suteikusiems jam ir Tarybos nariams įgaliojimus. Meras taip pat išsakė savo įsipareigojimus, viltis ir siekius. „Esame viena jauniausių ir labiausiai augančių Lietuvos savivaldybių. Registrų centro duomenimis, Kauno rajono bendruomenę sudaro jau daugiau kaip 112 tūkstančių gyventojų. Šie skaičiai džiugina, bet kartu reiškia ir nepaprastus iššūkius, pirmiausiai – švietimo srityje. Esame pasiryžę atnaujinti visas ugdymo įstaigas, sporto aikštynus, statyti vaikų darželius, kurti parkus, tiesti dviračių takus, tvarkyti kelius, įgyvendinti vandentvarkos projektus. Partnerystėje su Kauno miesto savivaldybe gerinsime viešojo transporto paslaugas“, – kalbėjo V. Makūnas.

Savo darbais Kauno rajonas išsikovojo veržlios ir jaunatviškos savivaldybės įvaizdį.

Meras taip pat pastebėjo, kad savivaldybės laukia dideli iššūkiai, susiję su globaliomis problemomis – karu Ukrainoje, energetika, kainų augimu, žaliuoju kursu. „Savo darbais Kauno rajonas išsikovojo veržlios ir jaunatviškos savivaldybės įvaizdį. Mes privalome stiprinti šį įvaizdį ir siekti, kad tai būtų tvirtą tradicijų pamatą išsaugojusi, bet tuo pat metu laisva, atvira ir šiuolaikinė savivaldybė“, – kalbėjo V. Makūnas, kviesdamas naujosios tarybos narius susitelkti bendriems darbams.

Kauno rajono socialdemokratai parengė 2023-2026 m. darbų programą, kurioje įsipareigojo pastatyti 5, atnaujinti 20 ugdymo įstaigų, 8 stadionus ir sporto aikštynus, sukurti vietas darželiuose visiems vaikams nuo 2 metų.

Bus tęsiama daugiabučių renovavimo ir kiemų tvarkymo programa. Daug dėmesio skiriama žaliajam kursui. Numatyta įrengti bent 40 elektromobilių įkrovos stotelių, statyti saulės jėgaines, įrengti 11 parkų, skverų, poilsio zonų, 12 aktyvaus laisvalaikio aikštelių, išasfaltuoti 150 km gatvių, atnaujinti 70 km asfalto dangos, nutiesti 45 km šaligatvių ir dviračių takų.

Tai paaiškės vėlai šįvakar, kai bus sužiūrėti Kauno rajono gyventojų į balsadėžes sumesti biuleteniai.

Jau pasirodė pirmieji rezultatai. Kol kas jie pateikti iš 41 apylinkių, kurių rajone yra 57. Jais remiantis, triuškinančiai pirmauja dabartinis ilgametis meras socialdemokratas Valerijus Makūnas ir jo atstovaujama partija.

Rinkėjai balsų yra paskyrę visoms partijoms ir visiems kandidatams į merus, bet jeigu tendencijos nesikeis, V. Makūnas meru pakartotinai bus išrinktas jau pirmame ture.

Be jo į rajono vadovus pretenduoja dar šeši kandidatai: Viktoras Pranckietis (Liberalų sąjūdis), Artūras Orlauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Jolita Balsevičė (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)), Erika Bartusevičienė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Aušra Degutytė (Darbo partija), Justinas Urbanavičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

Visos minėtos partijos ir Lietuvos žaliųjų partija, kuri kandidato į merus nekėlė, viliasi, kad jų atstovai pateks į rajono savivaldybės tarybą.

Pagal suskaičiuotus rezultatus iš 41 apylinkės socialdemokratams atitenka 21 vietos savivaldybės taryboje iš 31. Penkias vietas gautų konservatoriai, tris Liberalų sąjūdis, dvi „valstiečiai“.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Taryboje – vyrų persvara

2007–2011 m. kadenciją pirmosiomis mero pavaduotojomis buvo dvi moterys. Nijolei Kliučienei apsisprendus būti Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktore, ją pakeitė Regina Lukoševičienė, prieš tai ėjusi administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Beje, Kauno rajono savivaldybė dar neturėjo ir administracijos direktorės. Administracijos direktoriaus pavaduotojomis skirtingais laikotarpiais, be R.Lukoševičienės, yra buvusios Angelė Ščiukauskienė, Raminta Popovienė. Šiuo metu tarp administracijos vadovų taip pat yra moteris – Rūta Černiauskienė.

Dabartinės Kauno rajono savivaldybės tarybos taip pat nepavadinsi moteriška: joms iš 27 mandatų priklauso dvylika. Kadencijos pradžioje šis skaičius buvo dar mažesnis, rezultatą pagerino Laima Stankevičienė, pakeitusi Justiną Urbanavičių, po rokiruočių išėjusį į Seimą.

Įdomi detalė: dvi Kauno rajono savivaldybės tarybos narės turi tą pačią pavardę. Tai – Eglė Rutkauskienė ir Laimutė Rutkauskienė. Tačiau nei jos, nei tarybos narys Gvidas Rutkauskas nesusiję giminystės ryšiais.

Administracijoje vyrauja moterys

Kauno rajono savivaldybės administracijoje yra devyniolika skyrių, trylikai jų vadovauja moterys. Administracijoje dirba 236 darbuotojai, iš jų – 173 moterys.

Devyniuose iš devyniolikos skyrių vedėjai turi pavaduotojus. Daugiausia jų – Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje, čia vedėjui Jonui Petkevičiui talkina keturi pavaduotojai, iš jų – dvi moterys. J.Petkevičius šypsojosi: „Pinigus ir ugdymą valdo moterys, o kultūrai ir sportui vadovauja vyrai.“

Moterų lyderiavimą valdžioje sustiprina keturios Urbanistikos skyriaus vedėjo Mindaugo Kruopio pavaduotojos: Jurgita Kalvinskaitė, Irena Bertašiūtė, Meilė Varnelienė ir Neringa Mackevičiūtė-Blaškevičienė, dvi Ekonomikos skyriaus vedėjo Artūro Pupalės pavaduotojos: Dovilė Bartašiūnaitė ir Jovita Stankevičiūtė bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros vedėjo Tomo Didžiulio pavaduotoja Asta Tamonienė.

Pareigos: viena iš keturių Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojų Jurgita Kalvinskaitė kartu yra ir savivaldybės vyr. architektė. / KRS nuotr.

Akivaizdu, kad svarstyklių lėkšteles į vyriškąją pusę nedaug nusveria du Aplinkos skyriaus Jurgitos Rakauskaitės pavaduotojai: Egidijus Katilius ir Marius Čelka.

Ranka nekyla rašyti, kad Socialinės paramos skyriuje, vadovaujamame Margaritos Venslovienės, išlaikyta pusiausvyra. Tai tiktų tuo atveju, jei kalbėtume tik apie pavaduotojus: Rimą Jusienę ir Ervį Mankevičių. Tačiau pavaduotojas tėra vienas vyras 22 žmones vienijančiame skyriuje.

Kauno rajone nėra nė vieno skyriaus, kuriame vedėjo ir jo pavaduotojo pozicijas turėtų vyrai. Moterys valdžią laiko net trijuose skyriuose: Biudžeto ir finansų (vedėja Dalia Kupratienė, pavaduotoja Gražina Čepulienė), Buhalterinės apskaitos (Rūta Kondratavičienė ir Laima Jocienė), Teisės (Eglė Brinkman ir Virginija Guogienė).

Tarybos ir mero sekretoriate taip pat dominuoja moterys. Nijolės Linkuvienės vadovaujamame devynių žmonių kolektyve – tik du vyrai: Edmundas Mališauskas ir Antanas Bagdonas.

Vyriškų skyrių nėra

Moteriškais galima vadinti net penkis Kauno rajono savivaldybės skyrius: Biudžeto ir finansų (vedėja, pavaduotoja ir penkios darbuotojos), Buhalterinės apskaitos (vedėja, pavaduotoja ir vienuolika darbuotojų), Centralizuoto vidaus audito (vedėja ir trys darbuotojos), Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo ( vedėja ir vienuolika darbuotojų), Personalo (vedėja ir dvi darbuotojos) ir Tarpžinybinį archyvą (vedėja ir dvi darbuotojos).

Dailiosios lyties atstovės dominuoja dar keliuose skyriuose: Viešųjų pirkimų (vedėja ir iš septynių darbuotojų tik vienas vyras) ir Civilinės metrikacijos (vedėja ir keturios darbuotojos, vienas darbuotojas vyras).

Vyriškiausias Kauno rajono savivaldybės administracijoje Viešosios tvarkos skyrius, kuriam vadovauja vyras, bet tarp aštuonių darbuotojų yra viena moteris.

Šventėje: šiuo metu tarp administracijos vadovų taip pat yra moteris –R.Černiauskienė. Nuotraukoje ji su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi šventinio renginio metu. / KRS nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Daug gražių žodžių moterims galėčiau išsakyti ne tik artėjančios šventės – Tarptautinės moters dienos – proga. Jos puikiai dirba, šauniai vadovauja, yra pareigingos. Iš prigimties moterys jautresnės, empatiškesnės – jos geriau mato, suvokia ir lengviau sprendžia socialines, kultūros, švietimo ir kitas problemas.

Kauno rajono savivaldybės pavyzdys liudija, kad jos puikiai susitvarko ir vadinamuosiuose vyriškuose skyriuose, kuriuose klausimai – ūkiniai. Tai – Aplinkos, Kelių ir transporto skyriai. Negana to, pastarojo skyriaus vedėja Gita Kaminskienė, jau būdama vedėja, pagimdė tris vaikus ir įgijo du magistro laipsnius. Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė – daugiavaikė mama, auginanti keturis sūnus. Beje, ji turi ilgiausią vadovavimo stažą: nuo 2006 iki 2013 m. Margarita buvo Buhalterinės apskaitos skyriaus, o nuo 2013 m. ir dabar – Socialinės paramos skyriaus vedėja. Šaunios yra ir kitos ilgametės vedėjos: Skirmantė Subačienė, Dalia Kupratienė, pavaduotojos Jolanta Jankauskienė ir Rima Jusienė.

Džiaugiuosi, kad kai kurias vedėjas ir pavaduotojas Kauno rajono savivaldybės administracija užsiaugino pati. Tai Tarpžinybinio archyvo vedėja Melita Trečiokienė, Teisės skyriaus vedėja Eglė Birkman, Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Rūta Kondratavičienė, Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Raminta Grėbliauskienė, Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Irena Bertašiūtė, Meilė Varnelienė ir Neringa Mackevičiūtė-Blaškevičienė, Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dovilė Bartašiūnaitė, Žemės ūkio ir kaimo plėtros vedėjo pavaduotoja Asta Tamonienė.

Džiaugiuosi ir iš šalies į vadovaujamąsias pareigas atėjusiomis moterimis, jos lengvai pritapo Kauno rajono savivaldybėje ir demonstruoja puikius darbo rezultatus.

Kartu įveikė iššūkius

Balandžio 30 d. vykusiame Kauno rajono tarybos posėdyje, atsiskaitydamas už 2019 m. nuveiktus darbus, V.Makūnas pasidžiaugė brandžia tarybos narių politine kultūra.

Nors tarybos valdančiąją daugumą sudaro šešiolika socialdemokratų, tačiau, sprendžiant svarbiausius kraštui klausimus, nuošalyje nelikdavo ir opozicijoje esantys septyni Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, trys Valstiečių žaliųjų sąjungos nariai ir vienas liberalas. "Opozicija reikli, kelia problemas, tačiau svarbiausiais klausimais dažniausiai sutardavome, – tvirtino meras. – Praėję metai buvo kupini didelių iššūkių. Juos įveikėme pasitikėdami vieni kitais ir nuoširdžiai rūpindamiesi savo kraštu. Kartu mes stiprūs.

Praėję metai buvo Kauno rajono bendruomenės vienybės ir tvirtybės išbandymo metai. Kai 99 rajono kaimus ir miestelius užsimota prijungti prie Kauno miesto, per labai trumpą laiką buvo surinkti 26 tūkst. parašų šiems nepamatuotiems planams sustabdyti. Visi posėdyje dalyvavę Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai taip pat pasipriešino šiems užmojams. "Mes dar kartą įsitikinome, kokia stipri mūsų bendruomenė", – kalbėjo meras.

Pavyzdys kitoms savivaldybėms

2019 m. pabaigoje savivaldybės biudžeto pajamos siekė daugiau nei 94 mln. eurų. Pirmajame posėdyje taryba vieningai sutarė, kad biudžetas būtų proporcingai didinamas švietimui. 10 proc. daugiau lėšų buvo skirta seniūnijoms, beveik 18 proc. daugiau – kultūrai, švietimui ir sportui. 1,5 mln. eurų buvo skirta kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, t.y. 36 proc. daugiau nei 2018 m.

Didesnis biudžetas leido įgyvendinti stadionų ir sporto aikštynų atnaujinimo programą. Atgimė Čekiškės Prano Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijos. Raudondvario pradinukai persikėlė į rekonstruotą ir mokyklai pritaikytą buvusio Žemės ūkio inžinerijos instituto pastatą, Akademijoje atidaryta mokykla-darželis "Gilė". Garliavoje įrengtas Kaimynystės parkas, nutiesti šaligatviai. Baigiama atnaujinti Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia, atlikta daug kitų darbų.

Kauno rajone vykdomas vaikų maitinimas švediško stalo principu ir tiekiant daugiau sveiko maisto sudomino LR Seimą ir tapo pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms.

Vadina sėkmės istorija

Kauno rajono savivaldybė minima ir tarp tų, kurios geba bendradarbiauti su verslu. "Mūsų taryba priėmė ne vieną sprendimą dėl mokesčių mažinimo, investicijų pritraukimo, todėl Kauno rajonas sparčiai auga, čia santykinai mažas nedarbas. Per metus beveik 7 proc. išaugo registruotų ūkio subjektų skaičius", – vardijo V.Makūnas.

Violeta Boreikienė taip pat pasidžiaugė konstruktyviu tarybos darbu. "Pernai patvirtinome 2021–2027 m. strateginį veiklos planą. Savivaldybė turi ateities viziją, žinome gyventojų lūkesčius ir stengiamės juos įgyvendinti", – sakė politikė.

"Ūkio augimas ir toks biudžetas, kokį turėjome pernai, beveik dvigubai išaugęs per pastaruosius penkerius metus, leido atlikti daug gerų darbų. Tuo tikrai galima pasidžiaugti. Mero ataskaita – tai išties sėkmės istorija, kuri atspindi realią rajono padėtį", – kalbėjo tarybos narys Donatas Jankauskas, kartu pabrėždamas, kad reikia nepamiršti ir spręstinų problemų, tokių kaip vietų vaikų darželiuose trūkumas.

Šiemet tikisi proveržio

"Tikiuosi, kad 2020-ieji bus proveržio metai – jei viskas pasiseks, sukursime 1 300 naujų vietų darželinukams ir maždaug 200 darbo vietų personalui", – kalbėjo V.Makūnas. Šio tikslo bus siekiama įvairiais būdais: statant modulinius darželius, pritaikant jau turimas patalpas, nuomojant verslininkų pastatytus pastatus, kuriant šeimos ir lauko darželius.

Šiemet Kauno rajono savivaldybė planuoja daugiau dėmesio skirti keliams, vandentvarkos projektams.

Tarybos narė Jūratė Truncienė pasidžiaugė, kad darželių padaugės bene labiausiai augančioje Užliedžių seniūnijoje, kurioje politikė daug metų dirbo seniūne.

Švietimo komiteto pirmininkė Irena Marcinkevičienė pastebėjo, kad kuriant naujus darželius atsiras kvalifikuotų pedagogų poreikis. Ji pasiūlė savivaldybei parengti ir finansuoti pedagogų perkvalifikavimo programą, kuri padėtų jiems įsigyti gretutinių specialybių. "Paremti jaunus žmones svarbu, tai labai gera iniciatyva", – pritarė kolegei Romas Majauskas.

Šiemet Kauno rajono savivaldybė planuoja daugiau dėmesio skirti keliams, vandentvarkos projektams. Išlieka aktuali socialinio būsto problema, tad šie klausimai artimiausiu metu bus politikų dėmesio centre.

Tarybos nariai taip pat diskutavo apie savivaldybės įmonių – Komunalinių paslaugų centro ir "Giraitės vandenų" – veiklos gerinimą.

„Sprendimas priimtas vienbalsiai, 25 – už“, – po balsavimo pranešė meras Valerijus Makūnas.

Tarybos nariai posėdyje reiškė susirūpinimą, kad prijungus 13 seniūnijų prie Kauno miesto, rajone sutriktų švietimo, socialinių, kultūros, sporto įstaigų veikla. 

„Manome, kad prieš priimant tokius sprendimus būtina atlikti abiejų savivaldybių išsamią ekonominių bei socialinių rodiklių analizę, inicijuoti platesnes diskusijas su gyventojais. Manome, kad sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla“, – prieš balsavimą sakė konservatorius Justinas Urbonavičius.

Manome, kad sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla.

„Kauno rajonas yra ūkiškas kraštas – pablogės žemdirbystės veikla, ūkininkai negalės pilnavertiškai ūkininkauti, pasinaudoti parama, pabrangs verslo liudijimai, didės nekilnojamojo turto mokesčiai“, – pridūrė tarybos narys.

„Vienas žmogus sugalvojo, kad štai, aš norėčiau prisijungti. Jeigu aš sugalvočiau prisijungti savo kaimyno, kuris prastai tvarkosi, ūkio dalį, kaip tai atrodytų? Man atrodo, kad čia panaši paralelė (...) Tik Lietuvoje galimas toks variantas“, – teigė „valstietis“ Romas Majauskas.

Kauno rajono meras V. Makūnas dar prieš balsavimą teigė, kad į posėdį buvo kviestas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tačiau jis oficialiai raštu V. Makūnui nurodė posėdyje negalintis dalyvauti, nes yra išvykęs.

V. Makūnas taip pat teigė, kad rajono bendruomenė surinkusi daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, kurie nepritaria teritorijų jungimui prie Kauno miestų, parašų.

„Jie kartu su mumis. Žiūrėdamas į jų veidus aš mačiau tam tikrą nerimą, susiklausymą ir man tai priminė Sausio 13-ąją (...) 25362 rajono žmonės jau pasirašė, kad jie yra prieš išdraskymą, tam tikrų teritorijų panaikinimą ir prisijungimą prie Kauno miesto“, – sakė socialdemokratas V. Makūnas.

Valerijus Makūnas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.

Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.

Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.

Slaptu balsavimu mero pavaduotojais išrinkti V.Makūno partijos bendražygiai Paulius Visockas ir Antanas Nesteckis, praėjusią kadenciją ėjęs administracijos direktoriaus pareigas. Tai buvo vieninteliai kandidatai, pasiūlyti į šias pareigas. Už A.Nesteckį balsavo 18, prieš – 5, susilaikė 4. Už P.Visocką – 16, prieš – 8, susilaikė 3. A.Nesteckis vicemero pareigose pakeitė Joną Gurską, P.Visockas šias pareigas ėjo ir ankstesnėje kadencijoje.

Savivaldybės administracijai nuo šiol vadovaus 34-erių Šarūnas Šukevičius, iki šiol ėjęs administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Už jo kandidatūrą balsavo 22, prieš – 1, susilaikė 4.

Du administracijos direktoriaus pavaduotojus planuojama tvirtinti gegužės 2 d. vyksiančiame tarybos posėdyje.

Didžiausią Kauno rajono savivaldybės tarybos frakciją sudarys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai su 16 narių. Toks mandatų skaičius yra pakankamas formuoti valdančiąją daugumą Kauno rajono taryboje, tačiau V.Makūnas, tikėdamasis konstruktyvesnio darbo, vis dėlto kvietė kitų partijų atstovus jungtis į valdančiąją daugumą. Tris mandatus šioje savivaldybės taryboje turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vieną – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). „Valstiečiai“ ir liberalas paskelbė taryboje dirbsiantys opozicijoje.

Tačiau didžioji tarybos posėdžio intriga neįvyko – septynis mandatus taryboje turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai neatsiliepė į socialdemokratų kvietimą dirbti koalicijoje, tačiau ir nepaskelbė, kad dirbs opozicijoje.

„Mes dar svarstysime, ar eiti į koaliciją su socialdemokratais, ar ne. Apie savo sprendimą paskelbsime kitame savivaldybės tarybos posėdyje. Šios idėjos nespėjome apsvarstyti visi septyniese, kurie šiuo metu esame savivaldybės taryboje. Keletas TS-LKD narių buvo išvykę į užsienį, vienas žmogus sirgo“, – sakė TS-LKD į savivaldos rinkimus Kauno rajone vedęs Justinas Urbanavičius.

Pasiteiravus, ar klaus partijos vadovų Vilniuje leidimo eiti į koaliciją su socialdemokratais, J.Urbanavičius atsakė aptakiai: „Mes šnekamės su visais. Palaikome ryšį tiek su centru, tiek su partijos taryba.“

Jauniausiai Kauno rajono tarybos narei konservatorei Marijai Kurantavičiūtei – 27-eri. Vyriausias narys – 65-erių Gvidas Rutkauskas yra taip pat šios partijos atstovas. Pagal tradiciją jis uždėjo merui regalijas.

„Registrų centras paskelbė naujausius demografinius duomenis. Juose Kauno rajonas įvardintas kaip viena labiausiai augančių Lietuvos savivaldybių, o pagal gyventojų iki 18 metų dalį esame pirmoje vietoje. Tai reiškia milžiniškus iššūkius, pirmiausia – švietimo srityje. Mums tenka atsakomybė užbaigti praėjusioje kadencijoje pradėtus darbus ir imtis naujų. Jie bus nukreipti į gyvenimo kokybės gerinimą kiekvienoje seniūnijoje. Sieksime, kad Kauno rajonas būtų šiuolaikinė darniai besiplėtojanti savivaldybė“, – žadėjo V.Makūnas.

Pasak mero, strateginiai Kauno rajono savivaldybės tikslai išlieka tie patys: atnaujinti visas ugdymo įstaigas, sporto aikštynus, statyti vaikų darželius, kurti parkus, tiesti dviračių takus, spartesniais tempais tvarkyti kelius, įgyvendinti vandentvarkos ir kitus infrastruktūros projektus.

„Savo darbais Kauno rajonas išsikovojo veržlios ir jaunatviškos savivaldybės įvaizdį. Mes privalome stiprinti šį įvaizdį ir siekti, kad tai būtų tvirtą tradicijų pamatą išsaugojusi, bet tuo pat metu laisva, atvira ir šiuolaikinė savivaldybė. Tikiu, kad kartu su jumis atliksime mūsų kraštui svarbius darbus, o Kauno rajonas ir toliau žengs lyderių gretose“, – kalbėjo V.Makūnas, kviesdamas naujosios tarybos narius susitelkti bendriems darbams.

Naujoji taryba – šiek tiek moteriškesnė nei ankstesnioji. Dailiosios lyties atstovių čia trimis daugiau nei anksčiau – dabar jų 11.

12 iš 27 tarybos narių šią priesaiką davė pirmą kartą arba po pertraukos. Darbą taryboje pradėjo keturi buvę Seimo nariai: socialdemokratai A.Nesteckis ir Violeta Boreikienė, konservatoriai Donatas Jankauskas ir Justinas Urbanavičius.