Kauno apygardos teismas penktadienį atmetė Kauno žydų religinės bendruomenės skundą dėl ją įžeidusio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ieškinys išpuolių prieš Kauno sinagogą dalyviui buvo sumažintas daugiau kaip 15 kartų.

Grasina Strasbūru

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija (Albinas Antanaitis, Rimas Švirinas ir Svetlana Jurgaitienė), atmesdama Kauno žydų religinės bendruomenės skundą, konstatavo, kad šie išpuoliai neigiamo visuomenės požiūrio į šią bendruomenę nesuformavo ir jos autoritetui nepakenkė. Nepaisant to, kad šie išpuoliai sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.

Be to, atsižvelgta ir į materialinę už juos nuteisto zarasiškio Jevgenijaus Pleganovo padėtį.

Atmesto skundo autorius, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, skelbiant šią nutartį, nedalyvavo. „Visai pamiršau“, – sakė jis portalui kauno.diena.lt.

O išgirdęs, kad jo skundas atmestas, pratrūko: „Mes skųsime toliau ir eisime iki Strasbūro, nes formuojama labai neigiama teisinė praktika. Po tokių jų sprendimų kiekvienas galės padaryti kažką mūsų bendruomenės nariui ir liks nenubaustas arba atsipirks simboline bausme“.

Įžeidė ir ankstesnis nuosprendis

Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, kurio nuosprendį apskundė M.Bairakas, buvo nubaudęs iš Zarasų sentikių kilusį pardavėjos ir kūriko sūnų J.Pleganovą dešimties mėnesių laisvės apribojimu. Prokuroras prašė suvaržyti šio 29-erių metų dažytojo laisvę vieneriems metams, įpareigojant jį per metus papildomai neatlygintinai išdirbti 192 valandas sveikatos priežiūros ar globos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais bei nusenusiais asmenimis.

Tačiau R.Sipavičius vietoj to uždraudė J.Pleganovui per laisvės apribojimo terminą artintis prie žydų bendruomenės namų. Ir vietoj Kauno žydų religinės bendruomenės prašyto 15 350 eurų moralinio atlygio priteisė minimalią algą gaunančiam J.Pleganovui tik 1 tūkst. eurų, motyvuodamas, kad tai buvo ne smurtiniai nusikaltimai. Be to, iš pradžių išpuolis, kai prie Kauno sinagogos buvo padėta kiaulės galva, buvo įvertintas tik 3 tūkst. litų.

Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas M.Bairakas po tokio teisėjo R.Sipavičiaus sprendimo piktinosi, kad tai įmanoma tik Lietuvoje. Ir neslėpė, kad šis sprendimas dar kartą įžeidė jų bendruomenę.

Prisiėmė kaltę vienas

J.Pleganovas nuosprendžio neskundė. Stojęs prieš teismą, jis teigė: „Nemanau, kad  patirta tokio dydžio žala – nebuvo jokių grasinimų žudyti žydus. Šūkis vokiečių kalba reiškė tik tiek, kad jie eitų lauk. O ir nukirsta kiaulės galva nereiškė jokios užuominos apie susidorojimą.“

J.Pleganovas prisipažino pats padėjęs 2010-ųjų rugpjūčio 21-osios rytą prie Kauno žydų sinagogos kiaulės galvą, kurią „papuošė“ žandenomis ir skrybėle, kad ji taptų panaši į religingą žydą. Su draugu atsivežė ją troleibusu į nusikaltimo vietą – įsidėjęs į maišą.

„Viskas vyko mano iniciatyva. Draugo paprašiau tik padėti – kad pastovėtų gatvėje ir pasaugotų, ar niekas neateina“, – tikino teismą J.Pleganovas, neigdamas, kad žinojo, jog tądien žydams buvo ypatinga diena – šventinės Šabo pamaldos.

Jis tikino ir tai, kad niekas taip elgtis jo nepakurstė. Ir neigė dalyvavęs 2011-ųjų balandžio 20-osios naktį kabinant sinagogos kieme plakatą, cituojantį Adolfą Hitlerį, kurio tądien buvo gimtadienis, tais metais sutapęs su žydų Velykų antrąja diena. Tačiau apie pusę septynių ryto, grįždamas troleibusu iš naktinės pamainos, šį plakatą matęs. O ekspertai aptiko ant plakato ir jo DNR, nes jis vežęs audinį, vėliau tapusį plakatu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tačiau neva tikrai nežinojo, koks bus jų rengiamo plakato turinys.

Prokuroras blaškėsi

Prokuroras, Kauno apylinkės teismui siūlęs Kauno žydų religinės bendruomenės ieškinį sumažinti, Kauno apygardos teisme nagrinėjant pastarųjų skundą jau jį palaikė. Ir jam atrodė, kad iš J.Pleganovo turėtų būti priteistas didesnis moralinis atlygis šiai bendruomenei. 

Nukentėjusiųjų advokatė ir tada, ir Kauno apygardos teisme grindė ieškinio dydį po J.Pleganovo ir jo bendrininkų išpuolių bendruomenės nariams sugrįžusiais prisiminimais apie Kauno gete patirtus išgyvenimus bei jų baime lankytis sinagogoje – nežinant, ko dar laukti. Galiausiai – internete po šių išpuolių pasipylusia žydus įžeidusių komentarų gausa.

Išpuolių prieš Kauno sinagogą istorijoje vakar buvo neeilinė diena: teisme išnagrinėta vieno iš kaltinamųjų, dalyvavus šiuose rezonansiniuose įvykiuose, byla, o policijoje apklaustas dar vienas į dienos šviesą ištrauktas įtariamas jų dalyvis.

Ginčai dėl pinigų

Dažytojo iš Zarasų rajono Jevgenijaus Pleganovo byla Kauno apylinkės teisme išnagrinėta per 15 minučių.

Kadangi kaltinamasis, kuriam šiandien – 29-eri, visiškai pripažįsta savo kaltę, įrodymų tyrimą nuspręsta sutrumpinti. Vadinasi, ir jam gresianti bausmė bus sumažinta trečdaliu.

Tačiau teisiamasis labiau linkęs ginčytis ne dėl jos, bet dėl Kauno žydų religinės bendruomenės pateikto ieškinio, kuriuo reikalaujama 15 350 eurų moralinio atlygio už prie sinagogos padėtą kiaulės galvą ir iškeltą įžeidžiantį plakatą.

"Nemanau, kad patirta tokio dydžio žala – nebuvo jokių grasinimų žudyti žydus. Šūkis vokiečių kalba reiškė tik, kad jie eitų lauk. O ir nukirstos kiaulės galvos padėjimas nereiškė jokios užuominos apie susidorojimą", – stebėjosi minimalią algą gaunantis J.Pleganovas, atsakydamas į Kauno žydų religinei bendruomenei atstovaujančios advokatės teiginius, kaip nukentėjusieji suprato jų tautą įžeidusius ir paniekinusius simbolius, kuriuos panaudojo J.Pleganovas su savo bendrininkais.

Kaltę prisiėmė vienas

Anot teisiamojo, jis pats 2010-ųjų rugpjūčio 21-osios rytą prie Kauno žydų sinagogos padėjo kiaulės galvą, kurią specialiai šiuo tikslu pirko Žaliakalnio turguje. O papuošė žandenomis ir skrybėle, kad ji taptų panaši į religingą žydą, savo namuose. Po to su draugu Viliumi atsivežė ją troleibusu į nusikaltimo vietą – įsidėjęs į maišą.

"Viskas vyko mano iniciatyva. Draugo paprašiau tik padėti – kad pastovėtų gatvėje ir pasaugotų, ar niekas neateina", – skubėjo užbėgti už akių galimiems kitų proceso dalyvių klausimams J.Pleganovas ir tikino, kad nežinojo, jog tądien žydams buvo ypatinga diena – šventinės šabo pamaldos. Jis neneigė supratęs, kad taip elgdamasis tyčiojasi iš žydų. Tačiau, į teisėjo klausimą, kodėl taip pasielgė, atsakė: "Nežinau."

Trumpas buvo ir teisiamojo atsakymas į klausimą, ar gailitės? "Žinoma", – nedaugžodžiavo J.Pleganovas, kaip ir atsakydamas į kitą klausimą – ar niekas jo nepakurstė? "Ne!" – atrėžė teisiamasis, kuriam sunkiai sekėsi slėpti jaudulį, lydimą gausaus prakaitavimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu J.Pleganovas teigė, kad šis sumanymas gimė begeriant su tuomečiais draugais alų.

Kaip jau rašyta, ir į teisiamųjų suolą jį atvedė nusikaltimų vietose aptiktas prakaitas.

Pateikė alibi

J.Pleganovas neigė dalyvavęs 2011-ųjų balandžio 20-osios naktį kabinant sinagogos kieme plakatą, cituojantį Adolfą Hitlerį, kurio tądien buvo gimtadienis, tais metais sutapęs su žydų Velykų antrąja diena.

Anot J.Pleganovo, jis tąnakt dirbo. Tačiau, apie pusę septynių ryto, grįždamas troleibusu iš tuometės savo darbovietės Vilijampolėje, šį plakatą matęs.

Pasiteiravus, kodėl tada specialistai ir ant šio plakato aptiko jo DNR, teisiamasis buvo priverstas patikslinti, kad vežęs audinį, vėliau tapusį plakatu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Taigi, ir žinojęs, kad rengiamas toks plakatas. Tačiau neva tikrai nežinojo, koks bus jo turinys.

"Padariau nesąmonę. Daugiau to nedarysiu", – sakė teisiamasis ir teigė, kad tada su drauge Kaune atsidūrė neva vedami sentimentų Kauno "Žalgiriui". Tačiau netrukus su drauge susipyko ir grįžo atgal į gimtąjį Zarasų rajoną.

Prokuroras nebuvo griežtas

Siūlydamas J.Pleganovui bausmę prokuroras siūlė atsižvelgti, kad jis iki šiol neteistas, yra baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

"Todėl nesiūlau nei griežčiausios, nei švelniausios bausmės. Manau, kad laisvės apribojimas vieniems metams bus pats tas", – teigė prokuroras, prašęs teismo skirti J.Pleganovui papildomai kas mėnesį 16 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais bei nusenusiais asmenimis.

Prokuroro nuomone, Kauno žydų religinės bendruomenės ieškinį teismas turėtų mažinti.

Mįslingas šešėlis

Su prokuroro teiginiu, kad ieškinį reikėtų mažinti, nenorėjo sutikti minėtai bendruomenei atstovaujanti advokatė.

Anot jos, po J.Pleganovo ir šio bendrininkų išpuolių bendruomenės nariai vėl buvo priversti prisiminti Kauno gete patirtus išgyvenimus ir esą bijojo lankytis sinagogoje, nes nežinojo, ko dar laukti. Jau nekalbant apie paties bendruomenės vadovo išgyvenimus, nes buvo paimti ir jo DNR pavyzdžiai – pasigirdus viešiems kaltinimams, kad esą jis – šių išpuolių organizatorius. Neva dėl savireklamos.

Advokatė akcentavo ir internete po šių išpuolių pasipylusių žydus įžeidusių komentarų gausą. "Tai bauskite ir už juos! Prisiteiskite atlygį ir iš šių komentarų autorių!" – replikavo staiga kalbos dovaną atgavęs teisiamasis.

O suteikus jam teisę į paskutinį žodį, vėl įtartinai tiksliai, neturėdamas oficialaus advokato, formulavo savo mintis: "Prašau įvertinti mano veiksmus teisingai."

Geras vaikas

Anot Zarasų seniūnijos, kurios Magučių kaime deklaravęs savo gyvenamąją vietą J.Pleganovas, darbuotojų, jo tėvai, pagal tautybę – rusai, nėra asocialūs. Nežinomas seniūnijos darbuotojams ir jų sūnus Jevgenijus, nors apie išpuolius, kuriais šis kaltinamas, jie girdėję. Tačiau nežinoję, kad už tai teisiamas jų žemietis.

Anot pašnekovų, seniūnijoje yra ne vienos žydų kapinės. Tačiau jokių išpuolių jose nėra buvę. Dauguma rajono gyventojų – katalikai. Seniūnijoje sinagogos nėra, nes nebėra kam joje melstis. Senajame sinagogos pastate šiandien – daugiabutis.

Teisiamojo motina apie savo vienturčio teismą su "Kauno dienos" žurnalistais kalbėjo, nesutramdydama ašarų. "Manau, kad būdamas blaivus, sūnus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Nors nėra jis ir girtuoklis – geria tik alų. Ir niekas iš kaimynų negalėtų pasakyti apie jį jokio blogo žodžio. Jis tikrai geras vaikas. Labai myli kačiukus ir šuniukus", – verkė į telefono ragelį Anastasija Pleganova.

Pozicijos skiriasi

Pasak A.Pleganovos, jų šeima – sentikiai, gyvena Lietuvoje nuo gimimo. Ji visą gyvenimą dirbo pardavėja. Vyras iki šią vasarą jam diagnozuotos onkologinės ligos – kūriku fabrike.

"Gal tai ir Dievo pirštas, nes liga vyrą pakirto tada, kai Zarasų policija darbo vietoje sulaikė mūsų vienturtį", – svarstė J.Pleganovo motina.

Vakar policijoje apklaustas ir vienas iš jos sūnaus bendrininkų. Pastarąjį teisėsaugininkams pavyko susekti, kai grįžo iš užsienio į Lietuvą. Kaip jau rašyta, dėl galimo slapstymosi užsienyje ikiteisminis tyrimas J.Pleganovo bendrininkų atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą.

"Kauno dienos" žiniomis, minėto asmens ir J.Pleganovo parodymai skiriasi. Galimas pastarojo bendrininkas neprisipažįsta dalyvavęs išpuoliuose, už kuriuos teisiamas J.Pleganovas.

Įtariamąjį išpuoliais prieš Kauno sinagogą išdavė nusikaltimo vietoje aptikti jo prakaito likučiai. Šio uteniškio likimas – Kauno žydų religinės bendruomenės, prašančios penkiaženklio moralinio atlygio, rankose. Įtariamojo bendrininkai slapstosi užsienyje.

Sulaikytas gimtinėje

Aiškėja, kokiomis aplinkybėmis po beveik penkerių metų įkliuvo įtariamasis antisemitiniais išpuoliais prie Kauno žydų religinės bendrovės pastato E.Ožeškienės g.

Šis Utenos rajone gyvenantis oficialus bedarbis, turintis Lietuvos pilietybę, bet rusišką vardą ir pavardę, išvilktas į dienos šviesą sutapus policijos duomenų bazėje saugomiems išpuolių vietose aptiktiems įkalčiams ir jo DNR pavyzdžiams, paimtiems ne per seniausiai, įtariant jį naujais nusikaltimais.

Kodėl buvo nuspręsta paimti jo DNR, antisemitinius išpuolius tiriantys Kauno teisėsaugininkai neatskleidžia. Tačiau neneigia sulaikę šį 1986 m. gimusį įtariamąjį gimtajame Utenos rajone –  "gamtos prieglobstyje įsikūrusiame miestelyje", į kurį jis grįžo po mokslų ir audringo gyvenimo Kaune, apie kurį liudija ir  nusikalstamas šleifas.

Skustagalvių šešėlis

Įkalčių priremtas įtariamasis neneigia dalyvavęs antisemitiniuose išpuoliuose.

Tuo metu jis po mokslų buvo nusprendęs likti Kaune ir dirbo eiliniu darbininku vienoje tekstilės bendrovėje. Antisemitiniai išpuoliai, anot įtariamojo, tebuvo jo nesubrendėliški kvailiojimai su tokiais pačiais, kaip ir jis, futbolo aistruoliais, prijaučiančiais skustagalviams (Lietuvoje pagarsėjusiais rasistiniais išpuoliais per sporto varžybas).

"Prisižiūrėjome "YouTube" filmukų ir norėjome būti didvyriais", – maždaug taip šiandien bando teisintis įtariamasis, neslepiantis turėjęs apie penkis šešis bendrininkus. Deja, pastaruosius identifikuoti sekasi sunkiau. Tačiau atkaklūs Kauno teisėsaugininkai, žinodami tik pavardes, sugebėjo nustatyti jų buvusias gyvenamąsias vietas Kaune.

Ieško visų

Atlikus kratas galimų uteniškio bendrininkų gyvenamosiose vietose Kaune, pasitvirtino, kad jie šiuo metu yra išvykę į užsienį.

Vis dėlto nežadama ramybėje palikti ir jų – prieš perduodant uteniškio bylą teismui, ikiteisminis tyrimas jo bendrininkų atžvilgiu turėtų būti išskirtas į atskirą.

Pirminiais duomenimis, ieškomi kauniečiai buvo tokie patys chuliganiškai nusiteikę futbolo gerbėjai, atitrūkdavę nuo studentavimo tokiomis nusikalstamomis šelionėmis, kurias galbūt įkvėpdavo išgerto alaus kiekis. Nors demaskuotas uteniškis neigia, kad tokiems nusikalstamiems planams, kaip ir jų realizavimui, įtakos turėjo alkoholis.

Šokiruojantys radiniai

Uteniškio DNR buvo aptiktas ir 2010 m. rugpjūčio 21 d. išpuolio per šventines šabo pamaldas vietoje, kai prie Kauno sinagogos durų buvo rasta kiaulės galva su juoda skrybėle, prie kurios buvo prisiūti butaforiniai peisai – žandenos, kurias augina kai kurie žydų bendruomenės nariai vyrai.

Jo DNR pavyko išskirti iš prakaito, aptikto ir ant minėtų plaukų sruogelių, ir ant skrybėlės.

Rastas šio uteniškio DNR ir ant plakato, kuris 2011 m. balandžio 20 d. rytą aptiktas pririštas prie šios sinagogos kiemą juosiančios metalinės tvoros. Tądien žydai šventė antrąją Velykų (Pesach) dieną.

Minėtas juodas plakatas buvo su baltos spalvos užrašu: "Hitleris buvo teisus… Juden raus". Beje, tądien buvo ir šio šūkio autoriaus gimtadienis.

Dėl suėmimo nesikreipta

Šie radiniai aiškiai byloja, kad jų autoriai turėjo rengtis savo išpuoliams iš anksto.

Įkalčių priremtas uteniškis tikina dalyvavęs tik šiose dviejose, anot jo, kvailionėse. Nors tuo metu buvo iškelta panašių plakatų ir kituose Lietuvos miestuose, o Kaune svastikomis buvo apipieštos ir IX forto memorialo sienos.

Teisėsaugininkai teigia tikintys uteniškio, aiškinančio, kad neturi nieko prieš žydų bendruomenę ir nori kuo greičiau "ištaisyti tai, ką pridirbo, dar būdamas nesusitupėjęs", nuoširdumu.

Duomenų, kad po šių išpuolių jis būtų specialiai pabėgęs iš Kauno, kaip ir jo bendrininkai – į užsienį, teisėsaugininkai sako neturintys.

Nesikreipta į teismą ir dėl uteniškio suėmimo – skirtos švelnesnės kardomosios priemonės: draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos, dokumento paėmimas ir nurodymas periodiškai registruotis policijoje.

Bus teisiamas

Neslėpdami, kad nori kuo greičiau atiduoti uteniškio bylą teismui, teisėsaugininkai norėtų baigti ją baudžiamuoju įsakymu.

Tam būtinos kelios sąlygos: įtariamasis turi būti neteistas ir pripažinti savo kaltę (tai atitinka bylos aplinkybes), ir atlyginti padarytus nuostolius. Kauno žydų religinė bendruomenė yra pareiškusi jam penkiaženklį ieškinį litais, kurį, pasikeitus aplinkybėms, bus prašoma patikslinti.

Jeigu įtariamasis antisemitiniais išpuoliais nesusitars su nukentėjusiaisiais dėl norimo moralinio atlygio sumažinimo ar galimybės atlyginti šį dalimis, jis turėtų stoti prieš teismą įprasta tvarka. O po to galėtų jam priteistą ieškinį regreso tvarka išsireikalauti iš buvusių savo bendrininkų, kai ir šie bus ištraukti į dienos šviesą.

Spalio 3-4 dienomis vyksta viena svarbiausių žydų religinių švenčių – Jom Kipuras. Nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro visi žydai privalo apsilankyti sinagogoje, o religingiausi visą parą badauja, meldžiasi, rauda ir prašo atleidimo.

"Grėsmingų dienų metu, kaip dar vadinamas Jom Kipuras, Dievas itin atidžiai stebi žmones, jų elgesį, ką gyvenime jie padarė gero ar blogo. Vieni jų bus įrašyti į Gyvenimo, kiti – į Mirties knygą, – prieš prasidedant Jom Kipurui, pasakojo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. – Tą parą mes privalome melstis, raudoti, jei padarėme kažkokius blogus darbus ar suklydome – prašyti atleidimo."

Penktadienio vakare Kauno sinagogoje apsilankė keliasdešimt žydų. Tarp jų – Vilniaus Gaono provaikaitis, rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis, kuris Kaune dalyvavo jau ne vieneriose religinėse apeigose.

Iš Izraelio, Bnei Brako vietovės, kurioje gyvena daug itin religingų žydų ultra ortodoksų, atvykęs rabinas dėvėjo plačią skrybėlę, vilkėjo švarką, po juo – talasą. Išsilavinęs ir labai religingas rabinas nuo viešbučio iki sinagogos atėjo avėdamas tik kojinėmis.

Jom Kipuro metu žydai negali ant savo kūno dėvėti, mūvėti ar avėti daiktų, drabužių, papuošalų, pagamintų iš odos. Tą parą jie negali nieko valgyti, gerti, turėti intymių santykių, teptis kūną kvapiomis medžiagomis ar aliejais, skalbti, naudotis transporto priemonėmis ir net praustis ar valytis dantis.

Grėsmingos dienos, kurių metu žydai apsivalo nuo nuodėmių, vyksta tišrej mėnesio 10 dieną (tarp rugsėjo 14 d. ir spalio 14 d. pagal Grigaliaus kalendorių).

Po raudos ir maldos sinagogoje rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis basomis grįžo į viešbutį, kur meldėsi iki šeštadienio ryto. Po to jis vėl, avėdamas tik kojinėmis, pėsčiomis atėjo iki sinagogos, kur šeštadienį melsis bei raudos nuo 6 iki 20 valandos.

Ir tik pasibaigus Jom Kipuro šventei religingi žydai atsigeria vandens, arbatos, lengvai užkanda, nusiprausia.

Sekmadienį Vilniaus Gaono provaikaitis, lydimas M. Bairako, apsilankys Kauno tvirtovės VII forte, kur rasti nužudytų žydų palaikai.

"Jis apsvarstys ir patars, kur geriau reikėtų perlaidoti rastus holokausko aukų kaulus", – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas M.Bairakas.