Tai – jau antras toks įvykis šią savaitę.

„Parašėme skundą į prokuratūrą, rašysime ir antrą kartą. Vertiname šiuos veiksmus neigiamai“, – BNS penktadienį sakė administracijos vadovas Povilas Poderskis.

Akcijos organizatoriai socialiniuose tinkluose pranešė, kad naują lipduką užkabino sausio 2-osios vakare.

Nuotraukose matyti ir ant Lietuvos nacionalinio muziejaus sienos užklijuotas plakatas su K. Škirpos atvaizdu, padėtas jo portretas, uždegtos žvakės, gėlės, užrašas su kelių šalių vėliavomis „Trispalvių daug – Lietuva viena!“.

Diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė liepos pabaigoje pervadino į Trispalvės alėją. Tokį sprendimą Vilniaus valdžia grindė viešai deklaruotomis K. Škirpos antisemitinėmis pažiūromis.

K. Škirpos atminimo įamžinimo gynėjai akcentuoja jo vaidmenį valstybingumui – jis 1919 metais sausio 1-ąją kartu su kitais Lietuvos savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę, ėjo svarbias diplomatines pareigas tarpukariu ir priešinosi sovietų okupacijai.

Vertinant karininko J. Noreikos atvejį pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo lentų nuėmimas nėra reglamentuotas teisės aktais, o nesant tokio reguliavimo negali būti konstatuotas ir pažeidimas, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta.

„Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad demontuojant Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Mokslo akademijos Vrublevskų bibliotekos pastato sienos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu“, –rašoma prokuroro nutarime.

Dėl karininko bei diplomato K. Škirpos alėjos pervadinimo konstatuota, kad priimdama sprendimą savivaldybė laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose ir aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė.

Atminimo lenta J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nuimta liepos pabaigoje. Sprendimą priėmęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Sostinės taryba liepos pabaigoje taip pat nusprendė pervadinti K. Škirpos alėją Vilniaus centre dėl jo viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Išplatintame pranešime spaudai primenama, kad liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo nusprendė Senamiesčio seniūnijoje pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės alėjos ir patikslinti gatvės geografines charakteristikas, gatvės lentelėje rašyti Trispalvės alėja ir pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 129 „Dėl vardų suteikimo Vilniaus gatvėms ir tiltui“ 6 punktą.

A. Ažubalio teigimu, mero Remigijaus Šimašiaus ir jo rėmėjų sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės prieštarauja Vidaus reikalų ministro įsakymui.

„Prieštarauja Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymui Nr. 1V-57, kuris nustato pavadinimų gatvėms suteikimo ir keitimo tvarką. Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą“, – teigia jis.

Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą.

„Prisimintina, kad alėją palei Vilnelę nuo Arsenalo g. iki Sereikiškių parko pavadinti Kazio Škirpos vardu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė 1998 m. vasario 4 d. atsižvelgdama į Vilniaus miesto pavadinimų suteikimo komisijos siūlymus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimą. Pavadinimų suteikimo komisijos aiškinamajame rašte, kuriame pateiktas siūlymas pavadinti šią alėją K. Škirpos vardu, nurodoma, kad K. Škirpa buvo Vilniaus karo komendantas 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte (pirmą kartą sostinės istorijoje) iškėlęs Trispalvę. Taigi, būtent dėl šio nuopelno alėjai suteiktas K. Škirpos vardas. Atsižvelgiant į visa tai, prašome įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, nebuvo pažeistas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, jog pavadinimai gatvėms su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims”, – teigia L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad liepos 24 dieną Vilniaus miesto taryba pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno, esančią Kazio Škirpos alėją į Trispalvės.

K. Škirpos, kaip istorinės asmenybės, veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Savivaldybės taryba taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K. Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.

Kaip pranešė teismas, skundas pateiktas dėl šių metų liepos tarybos sprendimo K. Škirpos alėją pervardinti Trispalvės vardu bei daugiau kaip 0,5 milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

„Pareiškėjai V.T., A. G. A. ir A. A. (BNS žiniomis, tai – Vladas Turčinavičius, Astra Genovaitė Astrauskė, Algis Avižienis), ginantys viešąjį interesą, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą“, – teigiama teismo pranešime.

Atsisakydamas priimti skundą teismas nusprendė, kad pareiškėjai neturi Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto įgaliojimo ginti viešąjį interesą.

Teismo nutartyje pažymima, kad Administracinių bylų įstatyme yra įtvirtinta, kas turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tai: prokuroras, administravimo subjektai, valstybės kontrolės pareigūnai, kitos valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys.

Pasak teismo, pareiškėjai „nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių savo teisę ginti viešąjį interesą“.

„Tai reiškia, kad galimybe ginti viešąjį interesą gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra numatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose“, – teigiama teismo pranešime.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Galutinis sprendimas bus priimtas per kitą tarybos posėdį po dviejų savaičių. Alėjai mero Remigijaus Šimašiaus bendražygiai siūlo suteikti Trispalvės pavadinimą.

Sostinės meras sakė, kad tokį sprendimą reikia priimti įvertinant K. Škirpos antisemitizmą.

„Žmogus turėjo planą atsikratyti Lietuvos piliečiais, išsiųsti žydus, susidoroti su jais pasinaudodamas proga. Akivaizdu, kad tokią nesantaiką kurstęs ir Holokausto aktyvizmą paskatinęs asmuo tikrai negali būti atskirai garbinamas Vilniaus mieste“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams sakė meras R. Šimašius.

Anot iniciatyvos autoriaus Renaldo Vaisbrodo, K. Škirpos vadovautas Lietuvių aktyvistų frontas antisemitizmą iškėlė į politinį lygį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.

„Šis klausimas yra sudėtingas ir kelia nemažai emocijų“, – tarybos posėdyje sakė iniciatyvos autorius R. Vaisbrodas.

Už balsavo 27 tarybos nariai, prieš – 11, o devyni – susilaikė. Sprendimą palaikė R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcijos nariai, lenkų ir rusų aljanso atstovai. Artūro Zuoko bendražygiai ir keli valstiečiai buvo prieš, o dauguma konservatorių susilaikė.

Kritikai protestavo

Prieš tarybos posėdį prie miesto savivaldybės pastato sostinės centre apie šimtas K. Škirpos rėmėjų organizavo protestą.

Anot protestavusių, būtina įvertinti K. Škirpos indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui – jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.

„Neleiskim dergti žmonių, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos ir laisvės, neleiskim jų dergti. Aš stovėsiu, kad pirmieji savanoriai nebūtų dergiami“, – BNS teigė 70-metis į protestą atėjęs Kasparas Genzbigelis.

Neleiskim dergti žmonių, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos ir laisvės, neleiskim jų dergti. Aš stovėsiu, kad pirmieji savanoriai nebūtų dergiami.

„Šis žmogus labai daug nusipelnęs Lietuvai ir jo vardu pavadintos alėjos pervadinimas būtų didelė nepagarba tiek jam, tiek valstybei“, – sakė 23-ejų studentas Tomas Kulešius.

Anot jo, nėra jokių įrodymų, kad K. Škirpa būtų prisidėjęs prie Holokausto.

„Jokių tiesioginių įsakymų K. Škirpa naikinti žydams ar prisidėti prie Holokausto neturėjo“, – teigė protestuotojas.

Lietuvos žydai patenkinti

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po balsavimo BNS teigė esanti patenkinta rezultatais.

„Aš esu patenkinta rezultatais, esu nustebinta daug kuo, kadangi šitas klausimas yra tyrinėtas šitiek metų, tiek yra literatūros. Aš pasitikiu šia taryba“, – sakė F. Kukliansky.

Anot jos, gatvės pavadinimai gali būti suteikiami tik nusipelniusiems žmonėms, o ne tiems, kurie vertinami kontroversiškai.

„Šiuo metu taryba sprendė ne K. Škirpos kaltę, o gatvės pavadinimo klausimą. Tam, kad pavadintum gatvę kieno nors vardu, tas žmogus turi būti to nusipelnęs. Gatvės pavadinimui kontroversiška asmenybė nėra tinkama ir čia nėra reikalo ginčytis“, – teigė žydų bendruomenės vadovė.

Anot F. Kukliansky, ji ir žydų bendruomenė nesumenkina K. Škirpos indėlio į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą ir įtvirtinimą.