„Galimas dalykas, kad tai yra platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis ir tokios žinios mus tikrai suneramino ir net nepatvirtinta informacija taip pat yra informacija“, – žurnalistams Ignalinoje trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Pirmiausia, įsitikinkime, apie kokio lygio dokumentą čia kalbame, informacija nepatvirtinta, kol kas ji pusiau gandų lygio“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva 1997 metais su Rusija yra pasirašiusi sutartį dėl valstybės sienos, kuri įsigaliojo 2003 metais ir „bet koks sutarties sąlygų keitimas būtų vienašališkas tarptautinės sutarties laužymas“.

Pirmiausia, įsitikinkime, apie kokio lygio dokumentą čia kalbame, informacija nepatvirtinta, kol kas ji pusiau gandų lygio.

„Štai, kodėl Lietuvos atstovas NATO Deividas Matulionis šįryt neformaliame ambasadorių susitikime išreiškė mūsų susirūpinimą ir pateikė jį kitiems sąjungininkams. Kiek žinau, formalus posėdis įvyks popietę, tokia mūsų reakcija“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, planas keisti jūrines sienas rodo Rusijos pastangas toliau eskaluoti situaciją, todėl Lietuva turi būti budri ir „duoti labai griežtą atkirtį tokiems mėginimams“.

„Tai yra grubus, akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas – ne tik denonsuoti (sutartį – BNS), bet net kalbėti arba skleisti panašaus pobūdžio informaciją. Manau, tokiu būdu norima tiesiog išprovokuoti kažkokiems veiksmams, bet aš manau, Lietuva visada elgiasi santūriai, stengiasi išvengti karštakošiškų pareiškimų ir sprendimų. Taip elgsimės ir toliau“, – sakė G. Nausėda.

Pagal Rusijos Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina Baltijos jūros dalį į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“.

Pasienyje su Lietuva bus peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.

Suomijos pasienyje Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio.

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija pavadino sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tai įvertino kaip hibridinę operaciją, skirta skleisti nežinomybę dėl Rusijos ketinimų Baltijos jūroje.

Lietuvos URM trečiadienį kviečiasi Rusijos atstovą išsamaus paaiškinimo bei koordinuojasi savo atsaką su partneriais.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet nenumatoma keisti pensijų fondų veiklą reglamentuojančios tvarkos.

„Yra jau senai pasakyta ir niekas nebus keičiama, tas, kas yra patvirtinta, tas ir bus įgyvendinama. Galiu labai aiškiai visus nuraminti - tiek investuotojus, tiek fondų valdytojus, tiek žmones, kurie dalyvauja tuose vadinamuosiuose pensijiniuose kaupiamuosiuose fonduose, kad niekas nesikeis ateinančiais metais“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

Anot jo, kitąmet taip pat ketinama parengti sumažintų pensijų grąžinimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti 2015 metais.

„Galiu pasakyti, kad ateinančiais metais, pavasarį, bus pateiktas mechanizmas pensijų sumažintų kompensavimui. Dabar maždaug atliekamas paskaičiavimas, įvertinus ekonomikos augimo prognozes, ir taip pat manoma, kad gal būtų teisinga įvertinti ir esantį žmonių amžių, suteikiant tam tikrą pirmumą. Tik galiu pasakyti, kad tas mechanizmas bus pradėtas įgyvendinti tikriausiai 2015 metais“, - tikino premjeras.

Pasak jo, išlieka galimybė, kad dalis lėšų būtų grąžinta ir kitąmet, jeigu „Sodra“ gautų daugiau pajamų nei planuota.

Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas spalį pareiškė, jog remia idėją nuo kitų metų stabdyti pervedimus į privačius pensijų fondus.

Antros pensijų pakopos fonduose rugsėjo 1 dienos duomenimis sukaupta 5,1 mlrd. litų.

Šių metų spalio 1-ąją 750-800 tūks. šalies gyventojų mokėjo įmokas "Sodrai".