-
Kauno planai 2021–2023 metams: didžiųjų projektų finišas ir naujų pradžia 25
Nuo infrastruktūros iki kultūros
„Patvirtintas Kauno strateginis veiklos planas, numatantis svarbiausius 2021–2023 m. miesto projektus ir prioritetines kryptis, – tai žingsnis, rodantis, kad Kaunas atsakingai ir kryptingai planuoja veiklas bei plėtrą. O kryptingas ėjimas tikslo link leidžia pasiekti puikių rezultatų. Šiais metais daug dėmesio skirsime itin svarbių Kaunui ir visai Lietuvai projektų tęstinumui, tačiau netruks ir naujų idėjų“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Artimiausio laikotarpio plane išskirtos 3 prioritetinės sritys. Ateinančiais metais daugiausia dėmesio bus skiriama tvariai ekonominei raidai skatinti ir konkurencingumui didinti, sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymui bei darniam teritorijų ir infrastruktūros vystymui.
Investicijų sulauks ir kultūros, sporto, švietimo, sveikatos bei socialinės apsaugos sritys, miesto infrastruktūros plėtra. Ypatingos svarbos akcentai – aplinkos apsauga, investicijų skatinimas bei didžiųjų Kauno projektų, tokių kaip „Mokslo sala“, tarptautinius standartus atitinkantis S. Dariaus ir S. Girėno stadionas bei Aleksoto inovacijų pramonės parkas, įgyvendinimas.
Kertinės statybos įgavo pagreitį
Pastaruosius kelerius metus Kaune kloti pamatai didžiųjų projektų įgyvendinimui. Statybų darbai įsibėgėjo visame mieste, o dalis naujų objektų bus pasirengę sutikti lankytojus jau šiais ar ateinančiais metais.
Šiais metais daug dėmesio skirsime itin svarbių Kaunui ir visai Lietuvai projektų tęstinumui, tačiau netruks ir naujų idėjų.
Bene ryškiausi kompleksiniai pokyčiai artėja Nemuno saloje. Dar šiemet bus baigtos naujo tilto, vedančio į šią atsinaujinančią erdvę, statybos. Jis istorinį Kauno centrą sujungs su naujuoju, kuriame, greta „Žalgirio“ arenos, jau kyla daugiafunkcinis vandens sporto centras, po savo stogu talpinsiantis olimpinio dydžio baseiną ir SPA zoną bei sporto klubą. Čia pat statomas ir vienintelis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“.
Ne mažiau dėmesio sulauks ir sporto infrastruktūra. Statybos tęsiamos S. Dariaus ir S. Girėno stadiono komplekse. Finišo tiesiojoje ir sporto halės rekonstrukcija. Nors ši erdvė asocijuojasi su krepšiniu, po atnaujinimo čia vyksiančių veiklų spektras ženkliai išsiplės. Bus įrengtos stumdomos teleskopinės tribūnos, numatyta vieta kavinei, erdvės ekspozicijoms. Užbaigus darbus bus tiksliai atkurti autentiški halės elementai. Netoliese projektuojamas naujas lengvosios atletikos maniežas, o atnaujintas Ąžuolyno parkas pavers šią kauniečių pamėgtą erdvę dar jaukesne.
Sporto ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjus pradžiugins šiemet duris atversiantys 7,5 tūkst. kv. metrų ploto ledo rūmai. Greta „Girstučio“ komplekso baigtoje statyti arenoje įrengtos dvi ledo aikštės: viena skirta treniruotėms, o kita – varžyboms – tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo. Tribūnose tilps apie 500 žiūrovų.
Artimiausiu metu bus pabaigti irklavimo trasos gilinimo darbai Lampėdžio ežere. Būsima 2 km ilgio tiesioji baidarėms, kanojoms ir akademinio irklavimo valtims su modernia starto bei finišo infrastruktūra ir takus žyminčiais plūdurais – bemaž viskas, ko trūksta, kad čia vyktų aukščiausio rango varžybos.
Europos dėmesio centre
Kitąmet ilgo ir atkaklaus pasirengimo laikotarpį vainikuos Kauno tapimas Europos kultūros sostine: visas miestas pulsuos kultūra – planuojami išskirtiniai renginiai, parodos, performansai ir kitos turiningos veiklos, patrauksiančios tiek kauniečių, tiek visų europiečių dėmesį.
Belaukiant 2022-ųjų, kultūros entuziastus ir kino mėgėjus pradžiugins jau netrukus po rekonstrukcijos lankytojams duris atsiversiantis legendinis kino teatras „Romuva“. Tarpukario autentika čia derės su naujomis funkcijomis. Be įprastų filmų seansų kino salėje planuojama rengti ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymus. Antrame aukšte bus įkurta erdvė, skirta edukacinėms dirbtuvėms.
Naujovių sulauks ir Kauno rotušė. Renovuojant baltąja gulbe vadinamą pastatą, rūsyje bus panaikintos tarybiniais laikais pastatytos plonų sienų pertvaros, atveriama didelė nepertraukiama erdvė ekspozicijoms, instaliacijoms, atnaujinamos inžinerinės sistemos, įrengiamos šildomos grindys, naujas apšvietimas. Pirmajame aukšte be modernios aukščiausio lygio muziejaus ekspozicijos bus formuojamos papildomos erdvės kavinei, konferencijų salei.
Planuojamas ir Kauno menininkų namų atnaujinimas. Čia turėtų būti atliktas fasado remontas, langų ir durų restauravimas, įrengtas pastato apšvietimas.
Švietimo kokybė ir infrastruktūra
Per artimiausius trejus metus pozityvių pokyčių sulauks ir švietimo sritis. Tam, kad vaikai mokyklose ir darželiuose jaustųsi jaukiai, patogiai ir saugiai, dalyje pastatų numatyti atnaujinimo darbai. Mokyklų bendruomenės patirties semsis švietimo paslaugų kokybės gerinimo projektuose.
Toliau bus plečiamas darželių infrastruktūros tinklas. Šilainiuose, Kuršių g., jau iškilo būsimas 200 vietų darželis. Tai – pirmoji plyno lauko investicija švietimo srityje. Darželis išsiskirs jaukia aplinka ir šiuolaikiškomis žaidimų erdvėmis, skatinančiomis vaikų judrumą bei smalsumą. Erdviose patalpose išsiteks net 12 grupių.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Jau pasiruošta kapitalinei buvusio darželio rekonstrukcijai Jūratės gatvėje, po kurios ši įstaiga Vilijampolėje atgims iš naujo. Taip pat naujo darželio statybos suplanuotos ir Romainiuose, Vijūkų g.
Tiesa, tai – tik dalis visų Kauno pokyčių ir projektų, suplanuotų artimiausiems trejiems metams. Strateginiame veiklos plane detaliau įvardijamos ir sveikatos bei socialinės apsaugos, aplinkosaugos, miesto infrastruktūros tvarkymo ir kitų sričių naujovės bei planai.
Detaliau su Kauno strateginiu veiklos planu 2021–2023 m. susipažinti galima čia: http://bit.ly/strateginis-planas.
-
Kauno kultūros renginių kalendorius bus pristatomas Vilniaus knygų mugėje
Naujasis kalendorius, pasiekiamas adresu kultura.kaunas.lt – tai ne tik patogus būdas kauniečiams ir miestą atrandantiems jo svečiams susiplanuoti laisvalaikį, bet ir įrankis kultūros įstaigoms bei renginių organizatoriams. Kultūros lauko kūrėjai naujajame kalendoriuje ne tik skelbia viešai prieinamą informaciją, bet ir visi drauge kaupia duomenis bei veda statistiką, kurios analizė pravers ateityje.
„Daugelį mėnesių trukusio komandinio darbo rezultatas – tai platforma ir kalendorius, kurio Kaunas laukė jau seniai. Prieš porą metų gimusi idėja kilo iš poreikio vienyti kultūros lauką, sukurti patogų įrankį informacijos mainams ir tai daryti kokybiškai. Ne visos kultūros organizacijos turi komunikacijos departamentus ar kokybiškai sklaidai būtiną biudžetą, todėl Kauno menininkų namai, kaip tarpininkas tarp savivaldybės ir miesto kultūros kolegų, pasiūlė erdvę, kurioje visą Kauno kultūrą galima rasti vienoje vietoje, o ir jaustis šios platformos bendrakūrėjais. Svarbiausia – kad ši galimybė visoms pusėms yra nemokama ir lengvai prieinama“, – pasakoja Kauno menininkų namų vadovė Rūta Stepanovaitė.
Svarbiausia – kad ši galimybė visoms pusėms yra nemokama ir lengvai prieinama.
2020-2021 m. planuojama plėsti platformos galimybes. Numatoma kurti teminius žemėlapius, kuriuose bus siūlomi renginių maršrutai, apimantys, muziejus, paveldo objektus, vaikams ir šeimoms draugiškas kultūros ir meno vietas, ir pan. Žadama, kad dar šiemet kalendorius taps prieinamas anglų bei lietuvių gestų kalbomis, o ir regos bei intelekto negalią turintiems lankytojams. Tai reiškia, jog informacija apie įdomius, kokybiškus renginius sklis ir bus prieinama ypatingai plačioms auditorijoms, kurias įprastinėmis komunikacijos priemonėmis pasiekti sudėtinga.
Kultūros kalendorių išbandyti ir savo maršrutą Kaune susikurti visi norintys galės Vilniaus knygų mugėje vasario 20-23 dienomis. Jungtinis Kauno stendas įsikurs erdvėje pakeliui iš 3-ios į didžiąją grožinės literatūros salę (5 salė). Šiame stende taip pat bus galima įsigyti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ išleistą Kauno žvėries pasakų knygą ir susipažinti su kultūros sostinės veiklomis bei idėjomis.
Ateinantį savaitgalį, vasario 28 – kovo 1 dienomis Kauno menininkų namų Kultūros infocentras žinias apie mūsų miestą skleis Latvijos knygų mugėje, vyksiančioje Rygoje.
-
Skaitmeninė serbų menininko K. Djuričković istorija Kaune
Interaktyvioje skaitmeninėje skulptūroje „Bičiulystė“ autorius į vieningą visumą sujungia senovinius simbolius, kurie įausti į korį vaizduojančią erdvę, įprasmina vienybę ir klestėjimą, nemirtingumą ir atgimimą. Visapusiškai interaktyvią skaitmeninę skulptūrą „Bičiulystė“ pažinti padeda išmanioji programėlė, kurią mėnesio trukmės rezidencijoje Kaune suprogramavo pats menininkas.
„Bičiulystė“ – tai GPS koordinatėmis paremta interaktyvi skulptūra, atgimstanti Ramybės parko teritorijoje ir suteikianti galimybę pažvelgti į ryšius tarp žmonių, tradicinių vertybinių ir kultūrinės minties. Joje atsispindi šiuolaikinis parko pasakojimas. Tai galimybė vietos bendruomenei apmąstyti savo praeitį, kartu veikianti ir kaip atspirties taškas ateities kartoms. Šiame darbe akcentuojama simbolinė bendrystės per medų reikšmė, kuri turėtų būti atkuriama ir atsikurti kitais pavidalais – dalinantis menu ir istorijomis bei istorijomis pasakojamomis per meną. Interaktyvią skaitmeninę skulptūrą lydi garso takelis, kurį sukūrė vietos muzikantai „Kaunas 3022“.
„Bičiulystę“ mėnesį laiko trukusios rezidencijos Kaune metu įgyvendino serbų menininkas K. Djuričković. Ši rezidencija – tai „MagiC Carpets“ projekto dalis. „MagiC Carpets“ (Stebuklingi kilimai) – tai keturis metus (2017–2021) trunkantis tarptautinis projektas, iš dalies finansuojamas ES „Creative Europe“ programos. Jo tikslas – suteikti sąlygas keliaujantiems kylantiems menininkams įsitraukti į socialiai angažuoto meno lauką. Daugiau informacijos apie projektą rasite svetainėje www.magiccarpets.eu
Visapusiškai interaktyvią skaitmeninę skulptūrą „Bičiulystė“ pažinti padeda išmanioji programėlė, kurią galite parsisiųsti čia:
Susitikimas su autoriumi Istorijų festivalio uždarymo vakarą, Ramybės parke, šį ketvirtadienį, spalio 24 d. 17-18 val.
