Kurti ir augti

Manai abipusiai – programos dalyviai padeda Kaunui, o patys auga kaip asmenybės ir visuomenės nariai. Kalbant paprastai, jei Kaune ar Kauno rajone gyvenančiam žmogui – penkiolika, šešiolika, septyniolika ar aštuoniolika metų, jis turi idėjų ir ieško, su kuo jomis pasidalyti ir jas įgyvendinti, "Kauno iššūkis" – būtent ta veikla, kurios jis ieško. O kalbant rimčiau, "Kauno iššūkis" – tai nemokama programa jaunimui, kurios metu įgyjami asmeniniai ir komandiniai gebėjimai įgyvendinti visuomenines iniciatyvas ir projektus.

"Visi mėgstame pamąstyti apie tai, ką geresnio norėtume matyti savo mieste, jaučiame, kokios kultūrinės nišos dar nėra užpildytos, mėgstame apie tai diskutuoti ir reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose ar draugų susibūrimuose – taigi "Kaunas 2022" meta moksleiviams iššūkį ir sudaro visas sąlygas įgyvendinti pozityvias, jaunimui aktualias kultūrines idėjas mieste", – sako programos kuratorė Aurelija Prašmuntaitė.

Nuo spalio iki balandžio trunkanti "Kauno iššūkio" sesija jaunuolius buria kas antrą šeštadienį, tačiau jei noras didesnis – ir dažniau. Šiemet programa startuos spalio 5 d. Iki tol visą rugsėjo mėnesį vyks atvira registracija, o paskutinę mėnesio savaitę dalyviai bus atrenkami gyvo pokalbio metu: taip susipažįstama artimiau, išgirstami vieni kitų lūkesčiai, įsigilinama į motyvaciją.

"Nesakome, kad bus lengva, bet pažadame, kad bus įdomu – tereikia pasiryžti pamatyti savo miestą iš kitokios perspektyvos", – sako A.Prašmuntaitė.

Kad idėjos išties įgautų kūną, susitikimų metu pratinamasi prie komandinio darbo, ugdomas kūrybinis mąstymas, lavinamas viešasis kalbėjimas.

Ko išmokstama?

"Kauno iššūkio" pusmetis sudarytas iš dviejų dalių – pirmiausia dalyviai bendrauja "Kaunas 2022 komanda" ir gilinasi į jau pradėtus projektus. Vėliau, susibūrę į komandas, savo idėjas "Kauno iššūkio" moksleiviai transformuoja į realius projektus.

Kad idėjos išties įgautų kūną, susitikimų metu pratinamasi prie komandinio darbo, ugdomas kūrybinis mąstymas, lavinamas viešasis kalbėjimas, gilinamasi į įvairius problemų sprendimo ir darbo metodus, klausomasi pranešimų, dalyvaujama dirbtuvėse. Dalis "Kauno iššūkio" renginių atviri ir programoje nedalyvaujantiems.

Susitikimai vyksta Senamiestyje esančioje "Kaunas 2022" "Tempo erdvėje", taip pat – pas programos partnerius, pavyzdžiui, Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų namuose. Taip, taip – dalyvaujantys "Kauno iššūkyje" jaunuoliai turi progą padėti kultūrinėms organizacijoms tapti atviresnėms ir įdomesnėms sau ir savo bičiuliams.

Stulbinamas rezultatas

Minėtieji žurnalas, poezijos transliacijos, darbas festivalyje – ne pramanas, bet "Kauno iššūkio" programos alumnų jau įgyvendinti ar įgyvendinami projektai. Pasirodė jau du nemokamo leidinio "Mass" numeriai, įvyko festivalis "ConTempo", kuriame moksleiviai rūpinosi jaunimo vakaru ir jaunos performansų kūrėjos Marijos Baranauskaitės pristatymu, rudenį Kauno viešojo transporto keleiviai klausysis eilėraščių.

Programos dalyviai originaliai prisidėjo prie Kauno rajono Samylų bendruomenės šventės komunikacijos, taip pat inicijuotas projektas "eNDė", dovanojantis neformalias namų darbų sesijas su nemokamais korepetitoriais. Žodžiu, priežasčių baigus mokyklą likti gyventi Kaune – kasdien vis daugiau.

Visi šie įvykiai – geriausias įrodymas, kad "Kauno iššūkio" metu įgytos žinios ir užmegztos pažintys nelieka popieriuje. O kur dar miesto modernizmo architektūrai, bendruomenėms, istorijai skirtos "Kaunas 2022" programos, prie kurių sėkmės irgi galima prisidėti! Be to, programos dalyviai po finišo kviečiami į "Alumnų klubą", kuriame gali tęsti arba inicijuoti naujus projektus. Šiuo metu klubas vienija jau daugiau nei 60 narių.

Naktinis kopimas

Rugsėjo 6–7 d. vyksiantis bendruomenių festivalis savo įvykių geografiją išplės net iki Rokų gyvenvietės.

"Fluxus" – tai niekada nesibaigiantis judėjimas ir noras kilti, kopti, keistis. Taigi ir simbolinis Parodos kalno užkariavimas šiemet vyks kiek kitaip – jau sutemus, naktį iš rugsėjo 6-osios į 7-ąją.

Bet tai – tik viena margaspalvės dviejų dienų programos dalis. "Iš laikinumo – į šiuolaikiškumą. Iš centro – į necentrą. Iš kasdienybės – į netikėtumus. Iš aikštės, į kurią negalima patekti, – į spektaklį, kurio negalima matyti", – taip į "Fluxus" festivalį kviečiami visi susidomėję.

"Kaunas 2022" Bendruomenių programos "Visi kaip vienas" kuratorė Greta Minkštimienė teigia, kad šiemet į festivalį ir kopimą į Parodos kalną siekiama įtraukti kuo daugiau Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų ir jų bendruomenių, kurios yra miesto varomoji jėga. "Visus kviečiame dalyvauti ne tik vidurnakčio lipime, bet ir pasirodyti po jo vyksiančiame renginyje Ąžuolyne – sąraše jau turime daugiau nei 30 įvairių bendruomenių ir bendruomenių atstovų, visų jų pasirodymai festivalyje bus kitokie, netikėti, nekasdieniški, išvirkšti ir taip toliau", – sakė ji.

Simbolinis Parodos kalno užkariavimas šiemet vyks kiek kitaip – jau sutemus, naktį iš rugsėjo 6-osios į 7-ąją.

Akcentas – Rokai

Dar iki penktadienio vidurnakčio "Kaunas 2022" bendruomenių programa "Visi kaip vienas" tądien pavers tikra visų kauniečių ir Kauno rajono gyventojų susibūrimo bei draugystės švente. Pirmasis bendruomenių forumas rugsėjo 6 d. vyks Rokų gyvenvietėje ir sukvies įvairias bendruomenes, menininkus, kūrybininkus, fasilitatorius ir kuratorius iš visos Europos.

"Rokus forumui pasirinkome neatsitiktinai, tam yra net kelios priežastys – ši gyvenvietė dar 1992 m. padalyta dviem savivaldybėms – Kauno miesto ir Kauno rajono – ir, būdama ant ribos, simbolizuoja mūsų programos siekį – kultūros decentralizaciją. Be to, Rokų laisvalaikio salė ir jos aplinka pritaikytos asmenims, turintiems judėjimo negalią, o į Rokus patogu atvažiuoti viešuoju transportu", – paprastai kultūros žemėlapyje neminimiems Rokams komplimentų negaili G.Minkštimienė.

Klaipėdietė Inga Urbonaitė-Vadoklienė bendruomenių forume skaitys pranešimą tema "Kaip pakviesti žmones norėti pokyčių? Poreikių analizė per patirties dizaino prizmę". Kaune jau viešėjusi lenkė Iza Rutkowska forume dalysis asmenine patirtimi, kaip sukurti erdves įtraukiant jos naudotojus ir atsižvelgiant į gyventojų poreikius.

Lietuvoje gyvenantis socialinio verslo konsultantas iš Didžiosis Britanijos Philas Tulba dėstys, kaip identifikuoti poreikius ir sustiprinti resursus, kurie egzistuoja bendruomenėse. Dar vienas forumo dalyvis iš Lietuvos – Ramūnas Navickas, pristatysiantis Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų patirtį ir veiklos perspektyvas. Popiet forume vyks praktinis užsiėmimas "Pokyčių matavimas bendruomenėse".

Kostiumų dirbtuvės

Kol bendruomenių atstovai dalysis patirtimi Rokuose, Lietuvos dailininkų sąjunga pakvies į "Meno pikniką". Jis penktadienį nuo vidurdienio vyks Pelėdų kalne – parke prie Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto. Čia vyks skulptūros, stiklo meno, tekstilės, mozaikos, linoraižinių ir kt. kūrybinės dirbtuvės, liesis poezija, skambės muzika.

Nuo 16 val. "Fluxus Labas!" bendruomenių laboratorijos kvies visas pikniką aplankiusias Kauno miesto ir rajono šeimas pasigaminti fliuksiškiausius kostiumus mieste – jie pravers vidurnaktį kopiant į Parodos kalną. Pasistengti verta – kūrybiškiausio festivalio kostiumo autorius laimės du kelialapius į Kroatiją, į "Rijeka – Europos kultūros sostinė 2020" atidarymo renginį – karnavalą.

Taip pat penktadienį, pakeliui į Jurgio Mačiūno aikštę, kurioje startuos vidurnakčio kopimas, visi kviečiami užsukti į atnaujinto "Fluxus" kabineto Kauno paveikslų galerijoje atidarymą. Čia nuo 19 val. bus galima susipažinti su Pašto menu, išbandyti "Fluxus" menininko iš Japonijos Ayo-O pirštų žaidimą ir pasimatuoti apie vieną paskutiniųjų Kaune gimusio menininko J.Mačiūno darbų – prijuostę "Milo Venera" (1973).

Tąvakar įėjimas į "Fluxus" kabinetą simboliškai kainuos vieną konservų dėžutę – tai aliuzija į 1960 m. J.Mačiūnui į galvą šovusį verslo planą. Tuomet menininkas Europos konservų gamintojų paprašė atsiųsti jam konservų pavyzdžių – žinoma, maisto gaminių importu į JAV kaunietis taip niekuomet ir neužsiėmė, bet konservai jam ir bičiuliams tikrai pravertė.

Neįžengiama, nematoma, bet jau trečius metus Parodos ir K.Donelaičio gatvių ir Vytauto prospekto sankryžoje esanti J.Mačiūno aikštė taps susibūrimo vieta visiems, kopsiantiems į Parodos kalną. Čia puikus metas dar kartą priminti, kad kopiama bus "Fluxus" stiliumi – vadinasi, kuo keistesniu būdu. Pavyzdžiui, atbulomis ar ant rankų, nešant dėdę ar auksinę žuvelę, su riedučiais, ar su banglente – įmanoma viskas, ką leidžia fantazija.

"Fluxus" festivalis tęsis ir šeštadienį. Į Pelėdų kalną vėl vilios "Meno piknikas", o kitoje Neries pusėje lauks "Kita Neries pusė" – taip pavadintos keramikos dirbtuvės, įsikūrusios Vilijampolėje, Jurbarko g. 2.

"Kaunas 2022" inspiruoto pirmojo tarptautinio scenos menų festivalio "ConTempo" dalyviai kaip menininkai formavosi Izraelyje ir Italijoje, baigė "Le Lido" cirko meno mokyklą Tulūzoje. Jų kūrinys ZOOG ("pora" hebrajų kalba) – tai galimybė iš arčiau pažvelgti į dviejų akrobatų santykį, jų rutiną ir ritualus. Daugiau apie savo darbą ir santykius pasakoja patys A.Guetta (A.G.) ir H.Ben Zavi (H.B.Z.).

– Kartu kuriate nuo 2013-ųjų, o ką veikėte iki pažinties?

H.B.Z.: Darbas su Amiru man yra pirmoji profesionali patirtis. Tiesas, būdama paauglė pasirodžiau su viena Izraelio cirko trupe.

A.G.: Ir man darbas su Hemda – pirmoji tokia kūrybinė patirtis. Iki tol buvau akrobatas, kapueiros šokėjas, būgnininkas, pasirodydavau su įvairiomis menininkų grupėmis. Per daugelį metų kapueira mane išmokė skaityti partnerio kūno kalbą, sinchronizuotis. Ir prisidėjo prie noro dirbti duetu, ne vienam.

– O kas konkrečiai įkvėpė sukurti ZOOG?

– ZOOG seka mus nuo darbo kartu pradžios, jis bėgant laikui tapo labiau kompleksinis. Pirmiausia tai buvo būdas atrasti vienas kitą ir mūsų judesio kalbą. Kai mudviejų ryšys sustiprėjo, supratome, kad ZOOG, kaip mūsų santykių augimo dokumentą, galime rodyti scenoje. Norime rodyti ne tik gražias santykių akimirkas, tai labai mėgsta daryti žmonės, bet ir sunkumus bei išbandymus.

– Pasirodymo aprašyme teigiama: "Netradiciškai pasiskirstydami fizinius elementus atlikėjai nesitaiko prie lyčių normų ir įprastų partnerinės akrobatikos vaidmenų." Ar laužote tik meninius stereotipus, ar ir gyvenimo būdo?

– Tiesą sakant, niekada neskyrėme daug dėmesio tam, kad esame "apsikeitę" akrobatų vaidmenimis. Pradėjome kaip du draugai, žaidžiantys vienas su kitu. Netikime, kad vaidmenis reikia priskirti ir pagal juos elgtis. Tikime laisve ir lygybe tiek scenoje, tiek gyvenime. Kiekvienas laisvas pasirinkti, ką mėgsta ir nori veikti. Savo skirtumais papildome vienas kitą.

– Ar darbas kartu padeda santykiams?

– Visą parą būti su tuo pačiu žmogumi nepaprasta. Pradėję dirbti kartu turėjome sunkumų, daugelį jų kėlė būtent darbo reikalai. Vis dėlto ZOOG padeda į santykius pažiūrėti iš šalies, pastebėti ir suprasti savo elgesį. Taip keičiamės ir stipriname bei geriname pačius santykius. Žinoma, būna visko, bet šiuo metu vienas kitą suprantame geriau ir problemas išsprendžiame greičiau bei sveikiau.

– Pastebėjome, kad naudojate vieną e.pašto dėžutę. Ar ji tik darbui, o šiaip turite po asmeninę?

– Cha cha, taip, ji lyg ir darbinė, bet Amiras ją naudoja ir visiems kitiems reikalams, bet jis internete ne itin aktyvus. Hemda turi ir asmeninę.

– Ar ZOOG skirtingose šalyse sutinka skirtingai?

– Mūsų patirtis rodo, kad publika ir jos reakcijos tikrai labai įvairios. Kartais žiūrovai labai mandagūs, kartais itin daug juokiasi, kartais reaguoja aktyviai, kartais sėdi tyloje. Vis dėlto po pasirodymo reakcijos būna panašios. Tai įrodo, kad net ir labai kultūriškai skirtingose šalyse žmonės išgyvena panašias asmenines patirtis. Kitaip tariant, visi mes žmonės.

– Ar yra tekę ką nors paaukoti dėl meno?

– Priklauso nuo to, ką laikytume auka. Visas mūsų gyvenimas sukasi aplink darbą, bet tai mūsų pasirinkimas. Beveik nebūname namie, kartais susižalojame, jaučiame skausmą, sunku išlaikyti ir mėgautis artimomis draugystėmis, esame toli nuo šeimų. Vis dėlto mėgaujamės gyvenimu kelyje, nuolat susipažįstame su naujais žmonėmis. Kai po pasirodymo žiūrovai prieina ir papasakoja, ko pasisėmė, ar pasidžiaugia, kad pralinksminome, būna labai malonu.

– O, beje, kiek jums svarbi muzika?

– Jaučiame, kad muzika tikrai gali pakeisti ir užrakinti kūno išraišką, ir tai yra viena priežasčių mūsų sprendimui muzikos savo pasirodymuose nenaudoti – pasitelkiame tik kūnų ir juos supančio pasaulio ritmą. Tai leidžia valdyti laiką ir reaguoti į tai, kas vyksta aplink. Muzika savotiškai įrėmina procesą, o mes siekiame jo metu mėgautis ir išnaudoti dabarties momentą.

– Ar, be ZOOG, turite ir kitų projektų?

– Kaune pristatysime trumpąją ZOOG versiją – ji trunka pusę valandos. Ilgąją dar tobuliname, jos premjera numatyta kitų metų sausį Prancūzijoje. Galvojame ir apie kitus projektus, bet šiuo metu dirbame tik su ZOOG.

Pradėjome kaip du draugai, žaidžiantys vienas su kitu. Netikime, kad vaidmenis reikia priskirti ir pagal juos elgtis. Tikime laisve.

– "ConTempo" festivalio metu jus išvysime dviejose gana skirtingose vietose. Kačerginė – ramus kurortinis priemiestis, čia šoksite šeštadienį, o sekmadienį susitiksime Vytauto Didžiojo karo muziejaus kieme. Ar lokacija turi įtakos jūsų kūnams?

– Pasirodymui įtakos gali turėti daug kas. Kaskart mūsų šou vis kitoks, žinoma, tai lemia ir vieta, kurioje pasirodome. Tai gali būti ir uždara erdvė, ir atvira. Mums patinka intymūs pasirodymai, kai jaučiame publikos artumą, o ji jaučia kartu su mumis. Vis dėlto smagu ir didelėse erdvėse, stebint didelei auditorijai.

– Kaip manote, koks yra gatvės vaidmuo šiandienos kultūroje? Ar menas gatvėse gali turėti įtakos svarbiems pokyčiams visuomenėje ir būti jų dalimi?

– Menas gatvėje yra puiku! Tai leidžia patiems įvairiausiems žiūrovams atrasti pačius įvairiausius pastatymus. Menininkams tai nauji iššūkiai ir naujos galimybės. Mes tikime, kad menu galima – ir reikėtų – dalytis bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Dalytis idėjomis, istorijomis, emocijomis, padėti žmonėms susijungti.

– Ne visur kol kas paprasta peržengti išankstines žiūrovų nuostatas ir lūkesčius, bet tai laiko ir naujovių įpročio klausimas.

Kas? Spektaklis ZOOG.

Kur? Kačerginės Liepų parke.

Kada? rugpjūčio 24 d. 15 val.

Kur? Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus kieme.

Kada? rugpjūčio 25 d. 17 val.

Festivalis "ConTempo" inicijuotas "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022", organizuojamas kartu su VšĮ "Kultūros platforma" ir Lietuvos šokio informacijos centru. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija.

Tai yra pagrindinis kvietimas trijų metų partnerystei, po kurio tikimasi sudaryti apie 50 sutarčių. Organizacijos kviečiamos teikti pasiūlymus projektams pagal "Kaunas 2022" jau plėtojamų programų temas arba siūlyti naujas idėjas, kurios prasmingai papildytų bendrąją Europos kultūros sostinės renginių ir kitų veiklų programą.

"Tikimės sulaukti unikalių idėjų programai, kurios būtų įdomios ne tik čia, Lietuvoje, ne tik Europoje, bet trauktų kultūros gerbėjus iš viso pasaulio ir padėtų stiprinti Kauną kaip šiuolaikinį kultūros miestą. Kartu kviečiame kultūros organizacijų atstovus į šį kvietimą pažiūrėti kaip į galimybę užmegzti ilgalaikes vietos ar tarptautines partnerystes ir įtraukti naujas auditorijas", – sako organizacijos "Kaunas 2022" vadovė Virginija Vitkienė.

Svarbiausiu kriterijumi, kuriuo remiantis bus vertinamos pateiktos paraiškos, "Kaunas 2022" atstovai įvardija kuo platesnį siūlomos iniciatyvos prieinamumą visuomenei, temos aktualumą Europos mastu, siūlomo kultūrinio turinio inovatyvumą.

Teikti pasiūlymus partnerystėms gali visos Lietuvos ne pelno kultūros organizacijos arba jų junginiai, taip pat partnerystėje su Lietuvos organizacijomis, užsienio šalių kultūros subjektai. Visos siūlomos veiklos turi būti planuojamos Kaune ir Kauno rajone 2020–2022 m., o daugiausia dėmesio skiriama Europos kultūros sostinės metams.

Paraiškas organizacijos kviečiamos teikti iki 2019 m. spalio 25 d. Lapkričio 29 d. bus paskelbtas organizacijų sąrašas, su kuriomis bus sudaromos partnerystės sutartys įgyvendinti Europos kultūros sostinės programą. Organizacija "Kaunas 2022", finansuojama valstybės, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių, prisidės iki 80 proc. pasiūlytų projektų įgyvendinimui reikalingo biudžeto. Paraiškas pagal nustatytus kriterijus vertins komisija, sudaryta iš organizacijos "Kaunas 2022", Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių atstovų ir nepriklausomų ekspertų.

Iki pat galutinio paraiškų pateikimo termino "Kaunas 2022" programų kuratoriai kiekvieną trečiadienį ir penktadienį apie paraiškų teikimą konsultuos visus iš anksto elektroniniu paštu užsiregistravusius interesantus, o viešas atvirojo kvietimo pristatymas ir atsakymai į klausimus planuojami rugsėjo 4 d. Kauno miesto savivaldybės posėdžių salėje.

Norintieji pažaisti šaškėmis galėjo rinktis ir netradicines žaidimo figūrėles – bulves, pomidorus, persikus arba svogūnus, o nemokančius žaisti renginio organizatoriai viliojo įvairiais kitokiais stalo žaidimais. Prie susibūrimo noriai jungėsi šalia sėdėję prekybininkai, taip pat ir smalsūs praeiviai.

Jaunuoliai Vydas ir Motiejus šiame turnyre dalyvauja pirmą kartą, bet pripažįsta, jog tai puikus būdas praleisti savo laisvą laiką. „Seniai žaidėme šaškėmis, todėl įdomu, ar dar nepamiršome. Be to, viskas arti namų“, – pasakojo vaikinai.

Jau antrą kartą šią vasarą vykstantis renginys yra viena iš projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatyvų. „Fluxus Labas! Žaliakalnis“ programos koordinatorė Aistė Ptašinskaitė teigė, kad norėtų tokį susibūrimą paversti Žaliakalnio bendruomenės tradicija. Pasak jos, šis ir kiti įvairūs panašaus pobūdžio renginiai padeda suburti rajono bendruomenę. „Ir anksčiau Žaliakalnio bendruomenė buvo aktyvi, sunkiau buvo ištraukti žmones, kurie nelinkę eiti iš namų“, – sako A.Ptašinskaitė.

Paklausta apie renginio idėjos kilmę, A.Ptašinskaitė sako, jog šis renginys – dviejų skirtingų idėjų kratinys. „Kodėl šaškių ir istorijų turnyras? Istorijų, nes norėjom atrasti būdą, kaip prakalbinti žmones ir ištraukti tuos pasakojimus. Šaškių, nes jaunimas norėjo tokio turnyro. Galiausiai nusprendėme sujungti šiuos du dalykus, nes atsisėdęs prie šaškių lentos gali labai lengvai dalintis istorijomis ir atrasti bendrystę. Jeigu neskubi, yra labai daug laiko pokalbiui“, – dalijosi „Fluxus Labas! Žaliakalnis“ programos koordinatorė.

Be griežtų apribojimų

Akusmatinė paskaita, klausymo sesija, algoritminiai skaitymai, diskusijos apie kibernetinį karą, distopijos kritika, pasivaikščiojimai-pasikalbėjimai apie monstrus, instaliacijos, triukšmas, žmogaus virsmo mašina performansas, eksperimentinės elektronikos muziejus – į asimpoziumo keliamus klausimus atsakymų bus ieškoma tokiuose įprastuose renginių kalendoriuose neaptinkamuose vyksmuose. Tačiau kokia yra paties renginio formato koncepcija. Apie tai ir kai kuriuos savaitgalio akcentus pasakoja asimpoziumo organizatorė antropologė ir garso menininkė Daina Pupkevičiūtė.

"Iš tiesų ieškojome formato, kuris "neapsimestų" festivaliu – manau, šis terminas jau tapo nuvalkiotu, be to, į Kauną susirinks įvairius išraiškų formatus siūlantys menininkai – šią įvairovę taip pat norėjosi atspindėti, – sako D.Pupkevičiūtė, – raidė "a" signalizuoja, kad laužome įprastus renginių rėmus, nesistengiame savaitgalio pripildyti nebūtinai reikšmingais elementais – siekiame tvariai išnaudoti ne tik renginių erdves, bet ir laiką, prisidedančių žmonių darbą".

Jau ketvirtadienį prasidėsiantis asimpoziumas truks tris dienas. Diskusijų ir dirbtuvių sesijas keis muzikos pasirodymai, kuriuose taip pat nepritrūks atlikėjų keliamų klausimų apie šiuolaikybę ir erdvės atsakymų į juos paieškoms.

D.Pupkevičiūtė ir kartu su ja simpoziumą organizuojanti menininkė Gabrielė Gervickaitė savaitgalio programą formavo atviro kvietimo principu, tad į Kauną atvyksiančių bei svečius čia pasitiksiančių dalyvių kilmės, interesų lauko ir išraiškos priemonių geografija plati.

Daugelis programos dalyvių pristatomi kaip tarpsritiniai kūrėjai – tai geriausiai pagrindžia teiginį, deklaruojantį, kad industrinė kultūra ne(be)apsiriboja muzika ir garso menu, kaip galbūt gali pasirodyti su ja iš arti nesusidūrusiems kultūros lauko dalyviams.

Laužome įprastus renginių rėmus, nesistengiame savaitgalio pripildyti nebūtinai reikšmingais elementais – siekiame tvariai išnaudoti ne tik renginių erdves, bet ir laiką.

Po oda, po žeme

Ketvirtadienio vakarą asimpoziumas bus pradėtas premjera – pristatyta G.Gervickaitės instaliacija "Atminties oda". Ją stebint, D.Pupkevičiūtės žodžiais, ima šiurpas: "Tai dėl to, kokias medžiagas Gabrielė pasirinko naudoti, ir kaip labai jos primena žmogaus odą."

Ši instaliacija bus eksponuojama VDU menų galerijoje "101" – ji yra prieinamiausia Kaune, tad vietos pasirinkimą diktavo ir atvirumo įvairioms socialinėms grupėms principas.

Vėliau ketvirtadienį danų dueto TMS gyvo garso pasirodymas perdirbant žmogaus kūno garsus bei kauniečio Tautvydo Urbelio performatyvus skaitymas apie išnykimo estetiką vyks vienoje požeminių perėjų tarp Senamiesčio ir Nemuno.

"Šį savaitgalį išnaudosime erdves, kuriose jau seniai magėjo ką nors nuveikti – jos lyg niekam nepriklausančios, niekam nieko asmeniško nereiškiančios", – sako renginio organizatorė D.Pupkevičiūtė.

Klausymo pratybos

Renginio programoje vietos radosi ir filosofijai, tiesa, eksperimentinei – feisbuke ir žurnale "Naujasis židinys-Aidai" satyrinius komiksus publikuojantis akademikas Vilius Dranseika kvies į paskaitą pasivaikščiojimą nuo centro iki Žaliakalnio.

Šios paskaitos metu metu bus ieškoma ryšių tarp augalų tapatybės, viduramžių monstrų ir mokslinės fantastikos. Pasivaikščiojimo finišas – M. ir K.Petrauskų namuose, kur popiet vyks dar viena netradicinė paskaita – klausymo pratybos. Jas surengs Kaune "Matters" kvietimu jau rezidavęs amerikiečių menininkas William "Bilwa" Costa. Jo klausytojai, remiantis pitagoriečių tradicija, nebus blaškomi vizualinių trukdžių – paskaita bus skaitoma už širmos.

Taip pat penktadienį vyks polifoniniai skaitymai "Kaunas 2022" biure Laisvės alėjoje. Kaselio universiteto doktorantė ir tyrėja Goda Klumbytė ir Loren Britton, tarpdisciplininė menininkė iš Berlyno, jų metu kviečia tyrinėti žmogaus galimybės tapti mašina, kuri nebūtų kultūriškai lemta.

Vieta saugiai diskusijai

Šeštadienio rytą suomių menininkė ir tyrėja Jenna Jauhiainen, kolektyvo HYPERREAALIYAH steigėja, kvies į diskusiją apie hiperkarą – karą, vykdomą pasitelkiant dirbtinį intelektą. Diskusija, kaip ir kiti šeštadienio renginiai, vyks Kauno menininkų namuose (KMN).

Užsiėmimo išvakarėse suomė visus pakvies į vakarėlį "You are the battlespace" socialiniame centre "Emma", kuris šių iškilmių proga bus paskelbtas saugia erdve, kurioje nėra vietos diskriminacijai ir nebus toleruojamas priekabiavimas. "Iškilmės yra skirtos leisti sau tapti kovos lauku, atviru dabarties ir ateities karams", – sako menininkė.

KMN bus pristatytas ir naujas lietuvių kūrėjų "Bionics" darbas AEON.X, kviečiantis mąstyti apie naujų organinių darinių atsiradimą. Jį KMN bus galima apžiūrėti dar dvi savaites po renginio. O virtualiame "Paranormaliųjų technologijų muziejuje" eksperimentinės elektronikos asociacija iš Helsinkio KOELSE kvies apsilankyti tik vieną vienintelę šeštadienio popietę.

Asimpoziumo uždarymo renginys rugpjūčio 10 d. vyks senoje savo istorija, bet naujoje atvirumo prasme erdvėje "Sakramentas". Kartu su "Matters" šį renginį organizuoja susivienijimas "Ghia". Vakaro metu pasirodys pastarojo kviesti atlikėjai Sovijus, Gordiacea ir Gnaw bei asimopoziumo dalyviai airė Sarah Lundy (ji prisistatys pseudonimu ɗʉɭʈ☩) ir vokietis Aleks Slota.

"Kaunas 2022" industrinės kultūros "Matters" organizuojamo susitikimų, diskusijų ir pasirodymų savaitgalio renginiai yra nemokami, išskyrus uždarymo koncertą.

Kas? Asimpoziumas "Apie (įvairius) dalykus".

Kur? Galerijoje "101", Kauno menininkų namuose, kitose viešose vietose.

Kada? Rugpjūčio 8–10 d.

Kartą per savaitę centras organizuoja atviras veiklas, kur kiekvienas norintis yra kviečiamas kurti kartu su bendruomene, dalytis idėjomis bei šypsenomis. Bendruomenės artumas, anot centro vadovės Gretos Duobienės, yra vienas pagrindinių centro veiklos prioritetų.

Padrąsino draugė

Garliavos vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė, menininkė Greta Duobienė teigia, jog kurti ir suteikti bendruomenei kažko naujo gali kiekvienas. "Net jei neturi meninio išsilavinimo ar ypatingų gabumų, tu vis vien esi kūrėjas. Todėl ir norime skatinti žmones tuo dalytis. Jei, pavyzdžiui, žinai kokią istoriją apie savo gimtąjį rajoną, visada gali ja pasidalyti su didesniu ratu žmonių, jei išmanai kokią sporto šaką, gali suorganizuoti užsiėmimą, jei kuri, tiesiog parodyti kokį įdomų rankdarbį kitiems. Taip ne tik daugiau žinosime apie savo miestą, bet ir kursime glaudesnį ryšį vieni su kitais", – įsitikinusi menininkė.

G.Duobienė pabrėžia, kad aktyviau įsitraukti į bendruomeninę veiklą paskatino ir "Kaunas 2022" agentės pareigos.

"Tapti "Kaunas Fluxus" agente man pasiūlė draugė, kuri jau buvo baigusi šiuos mokymus. Ji žinojo, kad organizuoju stovyklas, dirbtuvėles, tad "Fluxus" mokymai man išties buvo vertingi. Kai tokia veikla užsiimi vienas, kartais suabejoji, ar tikrai yra prasmė tuo užsiimti, tačiau šiuo atveju, kai visa ši veikla vyksta su "Kaunas 2022" vėliava, ir žinai, jog yra bendraminčių, pradedi neabejoti tuo, ką darai", – apie projektą pasakoja moteris.

Susidomėjo aplinka

Įsitraukimas į "Fluxus" veiklą sužadino ir menininkės norą domėtis savo gyvenamuoju rajonu.

"Pati Garliavoje gyvenu maždaug 14 metų, tačiau šis miestas man dar nėra gerai pažįstamas, nesu čia gimusi, todėl ir pasidarė smalsu sužinoti, kas čia įdomaus yra. Apmaudu girdėti, kai patys garliaviškiai sako, kad Garliavoje nėra kuo didžiuotis, ji nėra kuo nors ypatinga. Kai tai girdi, labai norisi atrasti kažką naujo, įspūdingo, įrodyti jiems priešingai. Tuomet pradedi dairytis į įdomesnes sodybas, ieškoti kūrybingų žmonių. Norisi parodyti, jog čia iš tiesų yra gražių dalykų, kad Garliava nėra tik miestelis prie Kauno", – teigia G.Duobienė.

Kurti galima įvairiai

Anot menininkės, užimtumo centre vykstančias veiklas stengiamasi paįvairinti, nors retsykiais jos ir kartojasi.

"Kadangi pati esu grafikė, kelissyk esu suorganizavusi grafikos dirbtuves, lino raižinio dirbtuvėles. Šį mėnesį daugiau užsiimame tekstilės dažymu, fotokūryba. Visada stengiamės veiklas įvairinti. Tarkime, su "Fluxus" koordinatoriais planuojamės darbų sąrašą į priekį. Artimiausias darbas – Garliavos žemėlapio kūrimas, kuriame būtent ir žymėsime įdomias miesto vietas, nematytus kampelius, nepažintus žmones, kurie ir skatintų gyventojų pasididžiavimą savo gyvenamąja vieta. Prisidėti prie žemėlapio kūrybos kviečiami visi garliaviškiai, kad visi kartu atrastume miestelio lobius", – gyventojus ieškoti įdomybių skatina dienos centro vadovė.

G.Duobienė tikina, jog Garliavos vaikų ir jaunimo užimtumo centre laukiami visi norintys – nuo mažiausių, iki didžiausių.

Menininkė taip pat primena, kad kiekvienas, prisidėdamas prie centro veiklos net mažiausiu darbeliu ar tiesiog dalyvavimu, kuria glaudesnį bendruomenės ryšį.

Garliavos Liuteronų diakonijos centro salė kvepėjo žolynais, arbata ir sausainiais. Stalas buvo nukrautas augalais, nėriniais, plunksnomis, apelsino, agurko, duonos riekelėmis. Tai medžiagos, kurias fotodirbtuvių dalyviai galėjo naudoti nuotraukoms.

Susirinkusieji į procesą pažvelgė atsakingai ir pagal rekomendacijas. „Rekomenduojama naudoti kuo įdomesnę formą turinčius daiktus, taip pat daiktus su įvairiais ažūriniais elementais, puikiai tinka ir įvairūs augalai. Galite atsinešti savo daiktų ir taip fotogramą padaryti dar asmeniškesnę“, – buvo rašoma skelbime, kvietusiame į dirbtuves.

„Smilgas skyniau kaimyno darže, nes visur nušienauta, nieko tinkamo neradau“, – šyptelėjo viena dirbtuvių dalyvė.

Visiška tyla įsivyravo kai garliaviškis fotomėgėjas Jonas Duoba atsinešė dėžę su įvairiais chemikalais.

Tačiau pirmiausia apie procesą – kas gi ta fotograma? Tai šešėlinis daikto vaizdas jautriame fotopopieriuje, gautas be fotokameros.

Kompozicija iš pasirinktų daiktų, augalų ar daržovių išdėliojama ant šviesai jautraus popieriaus ir tamsioje patalpoje apšviečiama kryptine šviesa.

„Popierius likęs nuo 1992 metų. 1994 metais baigėsi jo galiojimas. Bet išbandėme – viskas veikia“, – šyptelėjo J.Duoba ir pristatė atsineštos dėžės turinį. Dėžėje buvo sudėti ryškalų, fiksažo ir kitų chemikalų buteliukai.

Po to, kai kūrinys apšviečiamas, vyksta ryškinimas specialiomis, būtent dėžėje buvusiomis, cheminėmis priemonėmis.

Ypač įdomus laukimo momentas po to, kai apšviestą popierių įmerki į ryškalus.

„Yra mistikos. Viskas vyksta tamsiame kambaryje. Ypač įdomus laukimo momentas po to, kai apšviestą popierių įmerki į ryškalus. Kelios akimirkos ir ima matytis šešėlinis vaizdas to, ką ką tik lietei savo rankomis“, – vienus išleisdamas iš tamsios fotostudijos, o kitus įleisdamas išsilieti kūryboje tamsoje pasakojo J.Duoba.

Kol vieni užsidarę fotostudijoje laukė kūrinio šešėlinio atvaizdo, kiti dėliojo kompozicijas ant paprasto popieriaus tiesiog pabandymui.

„O, kokie ažūriniai lapai“, – pasukiojusi kažkokio krūmo šakelę susižavėjimą išreiškė dalyvė. „Amarų darbas. Ačiū amarams už tokį gražų ornamentą“, –juokavo kūrėjai.

Kantrybės reikalaujantis procesas – pats pamatai gana greitai, tačiau kitiems parodyti gali ne iš karto. Apšviestas, chemikaluose pagulėjęs popierius dar turi išsimaudyti.

Žavioji akimirka čia pat – po maudynių džiaunamos fotogramos smalsiai apžiūrimos tų, kurie dar tik rengiasi mistiškam tamsoje vykstančiam fotografavimui be kameros.

Susirinkusius vis ragino projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ Garliavoje iniciatorė, grafikė Greta Duobienė.

Menininkė pristatė ir kitus sukurtus darbus. Mat įvairūs kūrybiniai užsiėmimai diakonijos centre vyko ir anksčiau. 

„Raginame Garliavos bendruomenę dalyvauti, tik sunkiai išjudiname. Tikiuosi, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas“, – šyptelėjo G.Duobienė ir parodė fotodarbus, atliktus cianotipijos technika.

Cianotipijos proceso metu gaunamas įvairaus tamsumo mėlynas atspaudas, susidarantis pigmentas dar vadinamas Berlyno mėliu.

Bene mieliausia tai, kad kūriniui užgimti reikalinga natūrali saulės šviesa. Sukurta kompozicija, atiduodama saulės spindulių glostymui, įspaudžia ant jautraus popieriaus ar medžiagos sudėliotą kompoziciją.

Aplinkui sukinėjosi ir smalsavo į dirbtuves susirinkę vaikai. Prisipažino ateinantys į čia rengiamas dirbtuves ne pirmą kartą. 

Visi prisipažino, kad fotografuoti be kameros, ankstesni vykę užsiėmimai jiems patiko. Tačiau kas labiausiai patiko? „Labiausiai patinka žaisti, kaip ir visiems vaikams“, – šyptelėjo nuolatinis centro lankytojas Tomas ir nurūko su kamuoliu rankose į diakonijos kiemą, kuriame jau išsirikiavę laukė kiti dirbtuvių jaunieji fotografai.

Pietų Italijoje įsikūrusi Matera buvo apleistas ir  pamirštas miestas, o dabar, jai tapus Europos kultūros sostine, tai tikras Italijos perlas. Kokią Materą pamatė neseniai ją aplankiusios keturios Kauno rajono kultūros atstovės? Kodėl kelios čia praleistos dienos prilygo mėnesiui, ir ko joms pavydėjo italai?

Viktorina apie Lietuvą

Keturioms "Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022" šiuolaikinėms seniūnijoms – Ringaudams, Rokams, Akademijai ir Vilkijai – atstovaujančios Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė, Rūta Slivinskienė, Živilė Juknevičienė ir Gintarė Kazakevičienė lankėsi šių metų Europos kultūros sostinėje Materoje, kur vyko buvusių, esamų ir būsimų žemyno kultūros sostinių atstovų susitikimas.

"Leuvardeno 2018" (Olandija), "Vroclavo 2016" (Lenkija), "Galvėjaus 2020" (Airija), "Rygos 2014" (Latvija), "Elefsino 2021" (Graikija), "Novi Sado 2021" (Serbija), "Plovdivo 2019" (Bulgarija) ir "Materos 2019" (Italija) delegacijoms "Kaunas 2022" atstovės pristatė Kauno 2022-ųjų programą, "Šiuolaikinių seniūnijų" projektą, surengė nedidelę viktoriną apie Lietuvą ir, kaip pačios sako, sulaukė labai daug dėmesio iš visų dalyvių.

A.Žukaitė-Kupčiūnienė, R.Slivinskienė, Ž.Juknevičienė ir G. Kazakevičienė teigė, kad čia praleistos kelios dienos prilygo mėnesiui bendravimo, naujų užmegztų kontaktų, įspūdžių prasme. "Per savaitę Lietuvoje žmonės bendrauja mažiau nei per kelias dienas Italijoje", – tikino pašnekovės.

Susitiks aikštelėje?

Kaip pastebi režisierė A. Žukaitė-Kupčiūnienė, dirbanti su šiuolaikinės seniūnijos Ringaudų bendruomene, kitų Europos kultūros sostinių organizacijos sprendžia panašius iššūkius kaip ir "Kaunas 2022": žmonių įtraukimą į įvairias iniciatyvas. Per suvažiavimą Materoje vyko daug diskusijų apie tai, kas yra bendruomenė, buvo dalytasi gerosiomis ir blogosiomis patirtimis, keistasi idėjomis.

Vilkijos bendruomenei atstovaujančiai G.Kazakevičienei dvejopą įspūdį paliko italų inicijuojamos diskusijos apie bendruomenę. "Nors ir sveikintina, kad jie kalba šia tema, diskutuoja apie bendruomenes, tačiau ar ne kiek vėloka tai daryti jau tapus Europos kultūros sostine?" – svarsto pašnekovė.

Diskutuojant apie bendruomeniškumą, G.Kazakevičienei įsiminė graikų delegacijos pasiūlymas surengti bendrą krepšinio turnyrą, į jį įtraukiant visas buvusias, esamas ir būsimas Europos kultūros sostines.

"Kaunas – tikra Lietuvos krepšinio sostinė. Jei toks turnyras iš tiesų atsirastų, būtų labai įdomu pasivaržyti su kitais Europos miestais", – neabejoja šiuolaikinės seniūnijos Vilkijos atstovė.

Jai ir bendrakeleivei iš Akademijos seniūnijos, verslo atstovei Ž.Juknevičienei, įsiminė vykusios diskusijos apie bendruomenės lyderį ir lyderį plačiąja prasme. Buvo keliami klausimai, kaip jį identifikuoti, kas galėtų būti pokyčių katalizatorius bendruomenėse, koks yra lyderio vaidmuo, jo užduotys, reikiamos asmeninės savybės.

"Priėjome išvadą, kad lyderis turėtų gebėti atpažinti ir atliepti bendruomenės poreikius, turėti stiprų ryšį su bendruomenės nariais", – apibendrino G.Kazakevičienė.

Kaimynų paštas

Ežerėlio kultūros centro Ringaudų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė A.Žukaitė-Kupčiūnienė pasakoja, kad visų Europos kultūros sostinių atstovai, dirbantys su bendruomenėmis, labai skirtingai sprendžia tam tikras problemas.

"Man labai įsiminė "Vroclavo 2016" atstovės pristatymas. Pasirodo, Lenkijos mieste kaimynai visiškai nebendravo vieni su kitais. Taigi tuometės kultūros sostinės komanda sugalvojo prie daugiabučių pakabinti specialias pašto dėžutes. Gyventojai galėdavo užrašyti atviruką savo kaimynui: paprašyti nerūkyti laiptinėje, pakviesti kavos, kartu pavedžioti šuniukus ar tiesiog palinkėti geros dienos. Vieni su kitais nebendraujantys kaimynai pradėjo susirašinėti laiškais", – džiaugėsi pašnekovė.

Ši iniciatyva ypač patiko daugiabučiuose gyvenantiems senjorams, kurie, neturėdami prieigos prie interneto, socialinių tinklų, jausdavosi atskirti, nejaučiantys bendruomenės pulso. Atradus ir jiems prieinamą būdą komunikuoti, laimėjo visi.

Kaip pasakoja Materoje viešėjusios "Kaunas 2022" atstovės, po kurio laiko šie susibūrę kaimynai įgyvendino atskirą projektą: apželdino netoliese buvusį apleistą baseiną. Vieni prinešė akmenų, kiti – augalų ir įsirengė didelį alpinariumą.

Vienas iš "Matera 2019" komandos narių Francesco Caldarola net pasiūlė sukurti bendrą kaimynų manifestą, kuris įtvirtintų, ką reiškia būti geru kaimynu skirtingose kultūrose.

Italai pakviesti į Kauną

"Kaunas 2022" vykti į Materą deleguotos Ringaudų, Rokų, Vilkijos ir Akademijos atstovės dalyvavo ir dviejose interaktyviose dirbtuvėse: nėrimo ir muzikos instrumentų gamybos.

Kaip pasakoja A.Žukaitė-Kupčiūnienė, pastarosios turėjo būti savotiška meditacija, tačiau, atėjus į reikiamą patalpą, moteris išvydo tik daugybę išdėliotų kibirų. "Pasirodo, patys turėjome pasigaminti Afrikoje ir Pietų Amerikoje populiarų perkusinį instrumentą. Jis labai panašus į lietuvišką sviesto muštuvą. Pasigaminę instrumentus surengėme tikrą koncertą ir visi dainavome savo kraštų dainas", – prisimena pašnekovė, spėjusi aplankyti ir tuo pat metu miestelyje eksponuotą Salvadoro Dali skulptūrų parodą.

R.Slivinskienė pasakojo, kad nėrimo vąšeliu dirbtuvės vyko vienos iš Materoje gyvenančių šeimų namuose: "Vieni kitiems rašėme palinkėjimus, nėrėme gėlytes ir jomis puošėme raštelius."

Pirmoji diena Materoje baigėsi spektakliu, skirtu žmonių su psichikos negalia integracijai į visuomenę. "Visi žiūrovai labai nuoširdžiai juos priėmė, širdį glostė dėmesys ir parodymas, kad jie taip pat yra bendruomenės dalis. Atmosfera buvo išties jautri, bet pakili", – pasakojo R.Slivinskienė.

Kauno rajonui Italijoje atstovavusios moterys suvažiavimo dalyvius ir visus sutiktus žmones 2022-aisiais arba anksčiau kvietė atvykti į Kauną. "Kaune ir Kauno rajone gali prireikti daugiau viešbučių, nes pas mus atkeliauti prižadėjo beveik visa Matera", – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė šiuolaikinės seniūnijos Rokų atstovė.

Nuspalvino miestą

Anksčiau Matera buvo pamirštas Italijos miestelis, kurio niekas neaplankydavo. Nors pro Materą teka tik mažas upeliukas, ji neturi priėjimo prie jūros, tačiau kanjone įsikūręs miestas turistus lepina įspūdingomis panoramomis.

Ko nėra ir ko nereikia Materai? "Automobilių, – beveik choru atsako pašnekovės. – Jie ten tiesiog nevažinėja. Visi vaikšto pėsčiomis, džiaugiasi tyru, neužterštu oru."

Kaip pasakoja šią Europos kultūros sostinę aplankiusios lietuvės, Materoje pastatyti namai yra iš akmens, išgremžti uolose. Artėjant 2019-iesiems, vienas Materos gyventojas pasiūlė idėją baltai nudažyti visas miestelio sienas ir taip jį papuošti. Prie iniciatyvos prisijungė didžioji Materos gyventojų dalis, kurie labai bendruomeniškai kibo į darbus ir spalvino savo ir kaimynų namų sienas.

Akademijos seniūnijos atstovė Ž.Juknevičienė džiaugiasi, kad Lietuvoje, Kaune, kuris Europos kultūros sostine taps tik 2022 m., jau šiandien matomi pirmieji bendruomeniškumo rezultatai. "Mes jau dabar buriame savo bendruomenes Kauno mikrorajonuose ir Kauno rajono seniūnijose. Kitos kultūros sostinės neturi nieko panašaus į tokį kūrybinį projektą kaip "Šiuolaikinės seniūnijos", – kalbėjo verslininkė.

Lankantis Materoje kitų miestų delegacijos stebėjosi jau dabar Kauno ir Kauno rajono pasiektais rezultatais ir klausė, kas laukia 2022-aisiais, tikraisiais Europos kultūros sostinės metais. "Matera 2019" komanda džiaugėsi Kauno ir Kauno rajono įdirbiu ir pripažino, kad, prasidėjus kultūros sostinės metams, jie nebuvo nuveikę tiek darbų, kiek jau yra įgyvendinęs Kaunas.

"Mūsų kaimynai iš visos Europos jau dabar seka, domisi, kas vyksta Kaune, nekantriai laukdami 2022 m., – sakė pašnekovės. – Labai laukiame ir mes!"