Lėktuvo įgula nurodė, kad juo skrido 159 keleiviai ir šeši įgulos nariai. Pranešama, kad nukentėjusiųjų nėra.

Pareigūnų paskelbtame vaizdo įraše matyti bendrovės „Ural Airlines“ lėktuvas lauke netoli miško ir šalia lėktuvo stovintys žmonės.

„5 val. 44 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku buvo sėkmingai atliktas nenumatytas „Ural Airlines“ lėktuvo A320, skridusio maršrutu Sočis–Omskas, nutupdymas“, – sakoma Rusijos aviacijos agentūros „Rosaviacija“ pareiškime.

Nurodoma, kad lėktuvas nutupdytas iš oro parinktoje vietoje, netoli Kamenkos kaimo Novosibirsko srityje.

„Visi keleiviai apgyvendinti artimiausiame kaime“, – sakoma pranešime, nurodžius, kad medikų pagalbos niekam neprireikė.

Rusijos Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl oro eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sakė, kad lėktuvas avariniu būdu tūpė dėl techninės priežasties.

Dėl Vakarų sankcijų, paskelbtų Maskvai užpuolus Ukrainą, Rusijos aviacijos industrijai sunku gauti atsarginių dalių lėktuvams.

Sostinės Tbilisio oro uoste dirbantis naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad oro bendrovės „Azimut“ lėktuvas nusileido 13 val. 17 min. vietos (12 val. 17 min. Lietuvos) laiku.

Rusų laineris pirmą kartą per ketverius metus iš Maskvos į Tbilisį išskrido penktadienio rytą. Sakartvelo opozicinės partijos pažadėjo jį pasitikti protestais oro uoste.

Sakartvelą ir jos buvusią sovietinę šeimininkę Rusiją sieja sudėtinga istorija.

2008-aisiais, po metų metus trukusios įtampos dėl šios mažos Pietų Kaukazo šalies pastangų užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais, Maskva kariavo trumpą, bet kruviną karą su Sakartvelu. Po karo Maskva pripažino dvi separatistines teritorijas šalies šiaurėje nepriklausomomis ir ten dislokavo karines bazes.

Reaguodama į antirusiškus mitingus Tbilisyje, Rusija 2019 metais uždraudė oro susisiekimą su Sakartvelu.

Kai matau, kad mano šalis slenka į Rusijos orbitą, jaučiu tik kartėlį ir pyktį.

Tačiau praėjusią savaitę Rusijos prezidentas V. Putinas netikėtai panaikino skrydžių į Sakartvelą draudimą.

Jis taip pat įvedė 90 dienų bevizį režimą Sakartvelo piliečiams.

V. Putino sprendimas sukėlė nevienareikšmiškus jausmus šioje šalyje prie Juodosios jūros. Sakartvelo vyriausybė po kelerius metus trukusios įtampos vis dažniau kaltinama slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi.

Šimtai kartvelų šios savaitės pradžioje jau buvo išėję į gatves protestuoti prieš skrydžių atnaujinimą.

Žaliuojančiame Sakartvelo sostinės universiteto kieme būrelis studentų aptarinėjo planus dalyvauti protesto akcijoje Tbilisio oro uoste prieš oro susisiekimo su Rusija atnaujinimą.

„Kai matau, kad mano šalis slenka į Rusijos orbitą, jaučiu tik kartėlį ir pyktį, – sakė 20-metis istorijos studentas Laša Sigua. – (...) Negalime abejingai žiūrėti, lyg Sakartvelui tai būtų įprastas reikalas su Rusija, kuri vykdo žiaurų karą prieš Ukrainą.“

„Visas civilizuotas pasaulis izoliuoja Putiną, tačiau Sakartvelo vyriausybė mielai atnaujina oro susisiekimą su Putino Rusija“, – sakė L. Sigua draugas Kotė Ratijanis.

„Tai nepriimtina ir mes prieš tai protestuosime“, – pridūrė 19-metis biologijos studentas.

Hibridinis karas

Opozicinės partijos „Droa“, kuri paragino surengti demonstraciją, lyderė Elenė Choštarija sakė, kad protestuotojai prireikus panaudos fizinę jėgą.

„Neleisime jiems vykdyti skrydžių į Sakartvelą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Ji apkaltino valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ įvykdžius išdavystę ir pridūrė, kad ji sulauks atitinkamos Sakartvelo piliečių reakcijos.

Neleisime jiems vykdyti skrydžių į Sakartvelą.

Proeuropietiška Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili greitai pasmerkė Maskvos sprendimą atnaujinti oro susisiekimą ir pavadino jį dar viena Rusijos provokacija.

Kelionės lėktuvu atnaujintos Maskvai jau antrus metus tęsiant puolimą Ukrainoje ir gilinant Rusijos izoliaciją nuo Vakarų.

Analitikas Gela Vašadzė šį V. Putino žingsnį pavadino „hibridinio karo, kuriuo siekiama sugadinti Sakartvelo santykius su Vakarais, dalimi“.

Tačiau ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pasveikino skrydžių sugrąžinimą kaip „humanitariniu požiūriu labai teigiamą V. Putino sprendimą“.

Jis sakė, kad Sakartvele bus leista skraidyti tik toms Rusijos oro transporto bendrovėms ir orlaiviams, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos.

„Noriu nuraminti mūsų draugus Europos Sąjungoje ir kitur: kalbama tik apie ekonominius ir prekybinius santykius“, – teigė jis.

Jis taip pat sakė, kad pernai Rusija iš prekybos su ES surinko apie 300 mlrd. dolerių (277,44 mlrd. eurų).

„Strateginė kantrybė“

Kritikai kaltina I. Garibašvilio vyriausybę, kad ji nesugebėjo užsitikrinti narystės ES ir flirtavo su Kremliumi.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

Praėjusį birželį ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidato statusą, tačiau Tbilisį paragino reformuoti teisingumo ir rinkimų sistemas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Sakartvelo vyriausybės elgesys buvo šizofreniškas“, – teigė politikos analitikas Gija Nodija.

Jie praktiškai sabotuoja Sakartvelo integraciją į ES.

„Jie sako, kad nori integruotis į Europą, bet tuo pat metu jų laikysena Europos atžvilgiu yra konfrontacinė. „Sakartvelo svajonės“ lyderių retorika Vakarų atžvilgiu yra priešiška, tačiau jie niekada nekritikuoja Rusijos. Jie praktiškai sabotuoja Sakartvelo integraciją į ES“, – pridūrė jis.

I. Garibašvilis atmetė tokius teiginius ir pavadino juos Sakartvelo žmonių įžeidimu.

Praėjusią savaitę kalbėdamas jis sakė, kad jo vyriausybės poziciją Rusijos atžvilgiu lėmė „strateginė kantrybė ir pragmatiška politika“.

Valdančioji partija tvirtina, kad yra įsipareigojusi Sakartvelo narystės ES ir NATO siekiui, kuris yra įtvirtintas konstitucijoje ir kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia 85 proc. gyventojų.

„ES nori demokratinio Sakartvelo, o demokratinėse šalyse galima nušalinti nuo valdžios, – teigė analitikas G. Nodija. – Todėl valdančioji partija, kuriai rūpi tik išlikti valdžioje, laiko Vakarus savo natūraliu priešu, o Rusijos autokratą – patogiu partneriu.“

„Kompanija reiškia nuoširdžią užuojautą dėl keleivių ir įgulos narių, žuvusių sudužus lėktuvui“, – sakoma „China Eastern“ dokumente Šanchajaus vertybinių popierių biržai.

Bendrovė nenurodė, kiek žmonių žuvo sudužus jos lėktuvui.

Kinijos pietuose pirmadienį ryšį su skrydžių kontrolieriais prarado ir netrukus į kalną įsirėžė oro bendrovės „China Eastern“ keleivinis lėktuvas su 132 žmonėmis.

Per mažiau nei tris minutes lėktuvas „Boeing 737-800“ krito tūkstančius metrų. Jam įsirėžus į šlaitą kilo didelis gaisras.

Iš Kunmingo į Guangdžou šalies pietuose skridęs lėktuvas pirmadienį po pietų „prarado ryšį virš Udžou“ Guangsi regione, pranešė Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC).

Lėktuvu skrido 123 keleiviai ir devyni įgulos nariai.

Į katastrofą neįprastai greitai viešai sureagavo prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Jis sakė buvęs šokiruotas ir nurodė nedelsiant ištirti katastrofos priežastis.

„China Eastern“ patvirtino, kad sudužus lėktuvui žuvo žmonių, bet tikslaus aukų skaičiaus nenurodė.

„Kompanija reiškia nuoširdžią užuojautą dėl keleivių ir įgulos narių, žuvusių sudužus lėktuvui“, – sakoma „China Eastern“ dokumente Šanchajaus vertybinių popierių biržai.

Katastrofos priežastis „vis dar tiriama“, pridūrė kompanija.

Šimtai ugniagesių buvo išsiųsti į įvykio vietą Tengsiano apygardoje netoli Udžou miesto, pranešė valstybinė žiniasklaida. Padėti gelbėtojams atskubėjo netoliese esančių kaimų gyventojai.

„Visi išėjo į kalnus“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė Tang Minas, laikantis restoranėlį už kelių kilometrų nuo katastrofos vietos.

Dėl lėktuvo sunerimta pirmadienį popiet, kai reisu MU5735 skridęs lėktuvas, kelios minutės po 13 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku pakilęs iš Kunmingo, neatskrido į Guangdžou, pranešė vietos žiniasklaida.

Skrydžių stebėjimo interneto svetainėje „FlightRadar24“ po 14 val. 22 min. nebuvo jokių duomenų apie šį skrydį. Anksčiau paskelbti duomenys rodo, kad lėktuvas per tris minutes iš 8 870 m aukščio nukrito iki 982 m aukščio, o nuo tada informacijos apie skrydį nebėra.

Valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad lėktuvui sudužus „kalnuose kilo gaisras“. Vėliau jis buvo užgesintas.

Vieno kaimo gyventojas vietos naujienų svetainei sakė, kad lėktuvas atsitrenkęs į šlaitą „visiškai subyrėjo“, ir pridūrė matęs ugnies sunaikintų miško plotų.

„China Eastern“ pirmadienį po pietų savo interneto svetainėje paliko tik baltą ir juodą spalvas, atidarė skubios pagalbos telefono liniją.

Kompanijos sausio ataskaitoje nurodyta, kad „China Eastern“ turi 289 „Boeing 737“ serijos lėktuvus, o iš viso – 751 lėktuvą.

CCTV pranešė sužinojęs, kad „China Eastern“ atsargumo dėlei sustabdys visų savo „Boeing 737-800“ eksploatavimą.

„Boeing“ pareiškime nurodė, kad „žino apie pradinius žiniasklaidos pranešimus ir renka daugiau informacijos“.

„Šokas“

Xi Jinpingas paragino dėti „visas pastangas“, kad būtų išgelbėti žmonės ir „kuo greičiau“ nustatyta „šios nelaimės priežastis“, pranešė CCTV.

„Mes šokiruoti žinių apie „China Eastern“ [reisu] MU5735 [skridusio lėktuvo] nelaimę“, – sakė prezidentas ir paragino užtikrinti „absoliutų šio sektoriaus ir žmonių gyvybių saugumą“.

Guangdžou oro uosto atvykimo lentoje informacija apie skrydį matėsi kelias valandas po sudužimo, o darbuotojai su visomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis laikė ženklus, nukreipiančius nevilties apimtus giminaičius į jiems paskirtą atskirą zoną.

Sutemus vis dar buvo labai mažai informacijos apie keleivių tapatybę ar būklę.

Netoli sudužimo vietos gyvenantis vyras pavarde Liu valstybinei Kinijos naujienų agentūrai CNS sakė, kad išgirdęs didelį sprogimą nuvažiavo ten motociklu.

Jis sakė matęs ant žemės nuolaužų, įskaitant lėktuvo sparną, ir ant medžių kabančių drabužių skiaučių.

Aviacijos saugumas Kinijoje pastaraisiais metais buvo pavydėtinas, visoje šalyje buvo pastatyta daug naujų oro uostų, įsteigta naujų oro bendrovių stengiantis atitikti didžiulį pastarųjų kelių dešimtmečių augimą.

2010 metais šalies rytuose esančioje Heilongdziango provincijoje sudužus „Henan Airlines“ lėktuvui žuvo mažiausiai 42 iš 92 jame buvusių žmonių. Galutinis aukų skaičius niekada nebuvo patvirtintas. Tai buvo vėliausia Kinijos komercinio keleivinio lėktuvo katastrofa, pareikalavusi civilių aukų.

Daugiausiai aukų pareikalavusi Kinijos komercinio lėktuvo katastrofa buvo „China Northwest Airlines“ lėktuvo sudužimas 1994-aisiais, kai žuvo visi 160 lėktuve buvusių žmonių.

Tai rodo skrydžių stebėjimo tarnybos „Flightradar“ duomenys.

Armėnijos aviacijos kompanijos „Flyone Armenia“ lėktuvo skrydis truko maždaug dvi valandas.

Praėjusių metų pabaigoje Ankara ir Jerevanas pranešė paskyrę specialiuosius atstovus dvišaliams santykiams normalizuoti. Turkijos specialiuoju atstovu tapo buvęs šalies ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Serdaras Kiliças, o Armėnijai atstovauja parlamento pirmininko pavaduotojas Rubenas Rubinianas.

Nors Armėnija ir Turkija turi bendrą sieną, jos nepalaiko diplomatinių santykių. 2009 metais Ciuriche dviejų valstybių užsienio reikalų ministrai pasirašė diplomatinių santykių užmezgimo ir savitarpio santykių principų protokolus, bet šalys šių dokumentų neratifikavo. 2018 metų kovo 1 d. Armėnija pareiškė anuliuojanti protokolus.

Posėdžiai truks tris dienas, jie prasideda pirmadienį.

Dėl lėktuvo numušimo už akių teisiami keturi asmenys: rusai Olegas Pulatovas, Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka. Vienintelis O. Pulatovas turi savo teisinius atstovus teisme.

Visi keturi laikomi svarbiomis figūromis tarp prorusiškų separatistų, kovojančių su Kijevu.

Teismas vyksta Nyderlanduose, apsaugotoje teismo salėje netoli Schipholio oro uosto, nes iš čia pakilo lėktuvas, kuris buvo numuštas; be to, 196 katastrofos aukos buvo olandai.

Sprendimo byloje tikimasi anksčiausiai kitų metų gale.

„Maksimali bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos“, – naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas.

Teismas tęsiasi dėl Ukrainos tvyrant naujai įtampai, Vakarams kaltinant Maskvą planuojant invaziją. Pastaroji tai neigia.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje 2014 metų liepos 17-ąją.

Donbase nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Konfliktas jau pareikalavo virš 13 tūkst. gyvybių.

Tarptautinė tyrėjų grupė priėjo prie išvados, kad laineris buvo numuštas raketa BUK, paleista iš komplekso, atvežto iš Rusijos 53-iosios oro erdvės gynybos brigados, dislokuotos Kursko mieste.

Gegužę teisėjai pirmąkart apžiūrėjo skeveldromis pramuštas nuolaužas, o savo išvyką jie apibūdino kaip „sukėlusią daug emocijų“.

Orlaivio subyrėjęs pirmagalys buvo atkurtas ant metalinių griaučių Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlanduose.

Anksčiau šiemet teismas išklausė aukų giminaičių šiurpių liudijimų, kuriuose jie kalbėjo apie širdgėlą dėl vaikų, tėvų ir brolių ar seserų netekties bei ragino „korumpuotą“ Rusiją užtikrinti teisingumą.

Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie Malaizijos lainerio numušimo.

Teismo atstovas sakė, kad prokurorai pirmadienį ir antradienį aiškins įrodymus, įskaitant telefoninį ir elektroninį pasiklausymą, aplinkybes, susijusias su raketa, ir pačius kaltinamuosius.

Tikimasi, kad bausmių bus paprašyta trečiadienį ir kad prokurorai „išsamiai pagrįs prašomą bausmę“, sakė atstovas.

Prokurorai 2020 metų kovą pradėdami bylos nagrinėjimą pareiškė, kad jei teismas priimtų kaltinamiesiems nepalankų nuosprendį, „darysime viską, kas mūsų galioje, kad jis būtų įvykdytas, nesvarbu, ar Nyderlanduose, ar kitur“.

Anksčiau skelbta, jog iš Irkutsko į Kazačinską skridęs lėktuvas per antrąjį bandymą nusileisti oro uoste dingo iš radaro ekranų ir netrukus buvo aptiktas už keturių kilometrų nuo kilimo-tūpimo tako.

Iš viso šiuo lėktuvu skrido šešiolika žmonių, iš jų keturiolika – keleivių.

Avarijos priežastys ir aplinkybės tiriamos, o pagrindinės avarijos versijos – lėktuvo techninis gedimas arba piloto klaida, skelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

„Lėktuvo avarinio nusileidimo vieta buvo aptikta. Matyti gyvų žmonių“, – pranešime sakė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Vietos oro linijos „Sibirskaja liogkaja aviacija“ (SILA) patvirtino, kad visi orlaivyje buvę žmonės – ir keleiviai, ir ekipažas – yra gyvi. Remiantis atnaujintais Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, jų buvo 18.

Bagčiaro rajone avariniu būdu nutūpusio lėktuvo įgula ir keleiviai sunkių sužeidimų nepatyrė, naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė srities administracijos spaudos tarnyba.

„Lėktuvo An-28, skridusio iš Kedrovo į Tomską, keleiviai ir įgulos nariai pastebėti iš gelbėtojų sraigtasparnių. Medikai įvykio vietoje užfiksavo daugiausia sumušimų ir nubrozdinimų“, – sakė atstovas.

Pasak jo, Tomsko srities gubernatorius Sergejus Žvačkinas pranešė, kad lėktuve buvę žmonės bus apžiūrėti srities klinikinėje ligoninėje.

Į tą vietą, kur nusileido lėktuvas, atvyko Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos sraigtasparnis, keleivių evakuacijai išsiųsta papildomų sraigtasparnių, nurodė ministerija.

„Mes visi tikėjome stebuklu ir dėl pilotų profesionalumo jis įvyko, visi gyvi. Visi bus nugabenti į Tomską, visus apžiūrės medikai srities klinikinėje ligoninėje. Tuos, kuriems tikrai neprireiks medicininės pagalbos, išvežiosime į namus“, – sakė S. Žvačkinas.

Anksčiau informuotas šaltinis sakė, kad avariniu būdu tūpusio lėktuvo pilotui lūžo kojos kaulai.

Anksčiau taip pat pranešta, kad Bakčiaro rajone suveikė lėktuvo avarinis švyturys.

Dėl įvykio iškelta baudžiamoji byla dėl galimo oro transporto saugumo ir eksploatacijos taisyklių pažeidimo.

An-28 yra nedidelis sovietų gamybos turbopropelerinis lėktuvas, skirtas nedideliems nuotoliams, ir naudojamas visoje Rusijoje bei kai kuriose kitose šalyse.

Gelbėjimo tarnybų darbuotojai surado vieno žuvusiojo kūną. Kitų orlaivyje buvusių žmonių likimas kol kas nežinomas. Jų tebeieškoma.

Lėktuvas skrido iš Tenesio į Floridą. Kol kas nepranešama, kokios katastrofos priežastys.

Po kilusio tarptautinio skandalo Minskui nutupdžius keleivinį lėktuvą, BNS klausia atsakingų institucijų, kada ir kokiems nurodymams turi paklusti civilinės aviacijos orlaiviai.

Kokiais atvejais ir kokiais teisiniais, saugumo pagrindais pagal galiojančias taisykles gali būti duodami nurodymai keleiviniam lėktuvui keisti skrydžio kryptį, kai nėra lėktuvo gedimo?

* Įvertinus grėsmę skrydžių saugumui – jei kyla grėsmė keleiviams (pvz. įvyksta lėktuvo užgrobimas, gaunamas pranešimas apie sprogmenį, grasinama).

* Įvertinus grėsmę skrydžių saugai – jei įvyksta lėktuvo gedimas (pvz. variklio gedimas ir pan.).

* Visais atvejais sprendimą priima pilotas. Priėmęs sprendimą, jis gali keisti skrydžio planą. 

Ar kilus saugumo grėsmei (pvz.: pranešimui apie sprogmenį orlaivyje), lėktuvas turėtų būti tupdomas artimiausiame oro uoste?

* Sprendimą priima orlaivio pilotas ir pats sprendžia kaip elgtis vadovaudamasis savo aviakompanijos taisyklėmis. Jei incidentas įvyktų Lietuvos oro erdvėje, pavyzdžiui, skrydžių vadovams būtų pasakyta, kad lėktuve galimai yra sprogmuo, skrydžių vadovai suteiktų pirmenybę šiam orlaiviui leistis ir tada lauktų pilotų sprendimų. Pilotai galėtų rinktis – ar leistis, ar skristi toliau.

Ar šiuo atveju Minskas buvo artimiausias oro uostas?

* Remiantis skrydžių duomenų informacija, artimesnis buvo Vilniaus oro uostas.

Ar lėktuvo įgula privalo paklusti dispečerių ar lydinčių karinių orlaivių nurodymams, jei mato, kad keliami reikalavimai neatitinka protokolų?

* Jeigu yra normali kasdienė situacija, vyksta įprastas skrydis, pilotas turi klausyti skrydžių vadovų nurodymų – tūpti, parinkti greitį, eiti į vadinamąjį „antrą ratą“ ir panašiai.

* Esant situacijai, susijusiai su skrydžių sauga ir saugumu, visa sprendimų teisė atitenka orlaivio pilotui ir jis pats sprendžia, kokių veiksmų imtis.

Kokiais atvejais ir pagal kokias tvarkas keleivinių orlaivių „palydėjimui“ gali būti keliami karinės aviacijos vienetai?

* Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje, sudarytoje 1944 metais Čikagoje, nurodyta, kad civilinių orlaivių perėmimas reglamentuojamas Čikagos konvencijos valstybių narių kiekvienos atskirai – tam numatyti nacionaliniai reikalavimai.

* Pagrindiniai principai, kurių turi laikytis Čikagos konvencijos valstybės narės, nustatant reikalavimus orlaivių perėmimui:

–  civilinis orlaivis gali būti perimtas tik esant neatidėliotinai būtinybei;

–  jei įvykdomas orlaivio perėmimas, jis turi apsiriboti orlaivio tapatybės nustatymu, nebent to reikia siekiant grąžinti orlaivį į numatytą kelią, nukreipti jį toliau nuo nacionalinės oro erdvės ribos, nukreipti jį nuo draudžiamos, ribojamos ar pavojingos zonos, arba nurodyti nusileisti tam tikrame aerodrome;

– navigacinis orientavimas ir susijusi informacija turi būti perduodama perimtam orlaiviui radijo telefonijos pagalba (jei galima užmegzti radijo ryšį);

– nepavykus užmegzti radijo ryšio, informacija perduodama specialiais ženklais;

– kai perimtas civilinis orlaivis turi nusileisti teritorijoje, per kurią skrido, paskirtas tūpimo aerodromas  turi būti tinkamas saugiam orlaivio nutūpimui.

***

BNS primena, kad sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija priverstiniam keleivinio lainerio nutupdymui buvo pasitelkusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.

„Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Tokį Baltarusijos režimo elgesį Vakarai pasmerkė, taip pat ėmėsi ir skrydžių ribojimų lėktuvams, skrendantiems pro Baltarusiją.

Avialinijų „Sriwijaya Air“ lėktuvu iš šalies sostinės Džakartos į Pontianako miestą, Borneo salos vakaruose, skrido 62 žmonės. Jis dingo iš radarų praėjus 4 minutėms nuo kelionės pradžios.

Sekmadienį, manoma, iš lėktuvo juodosios dėžės buvo gautas signalas.

Į nelaimės vietą išsiųsta 10 laivų ir karinių pajėgų narai.

„Mes užfiksavome du signalus dvejose vietose, tai gali būti juodosios dėžės“, – sakė Indonezijos Paieškos ir gelbėjimo agentūros vadovas Bagus Puruhito.

Tyrėjai rado lėktuvo nuolaužų – ratą ir fiuzeliažo dalių.

Džakartos policijos atstovas spaudai Yusri Yunus pranešė, kad taip pat rasta žmonių kūno dalių.

Paieškos ir gelbėjimo operacija naktį nevyko, tačiau buvo atnaujinta ankstyvą sekmadienio rytą. Joje taip pat dalyvauja keturi lėktuvai.

Dingo „Boeing 737“, o ne „Boeing 737 Max“. Po dviejų aviakatastrofų skrydžiai pastarojo modelio lėktuvu nevyko nuo 2019 m. kovo iki 2020 m. gruodžio.