Kelios mažos muselės
„Dalinuosi savo istorija, nes to nepasakos nei kelionių, nei ekskursijų pardavėjai, – savo istorija feisbuke pasidaino Lina. – Kelionėms, ypač už Lietuvos ribų, visuomet ruošiuosi atsakingai ir kelionių vaistinėlė lagamine turi savo vietą. Vykstant su sūnumi į Egiptą irgi įsidėjau, nes nežinia, ko gali prireikti – vaistų nuo slogos, temperatūros, skausmo, nudegimų, receptinių miltelių, tepalo žaizdoms ir t.t. Tik, kaip parodė patirtis, pritrūko vieno dalyko – nebuvau pasiruošusi labai stiprioms alergijoms.“
Vilnietė pasakojo, kad iki šiol stiprių alerginių reakcijų jai nebuvo kilę.
Priešpaskutinę atostogų Egipte dieną ji su sūnumi leidosi į ekskursiją piratų laivu – plaukiojo Raudonojoje jūroje, maudėsi, plaukė į netoli Hurgados esančią vadinamąją Oranžinę salą (Orange Island), stebėjo povandeninį pasaulį.
„Išvykos metu ant savęs pastebėjau kelias mažas musytes, bet nepajutau, kad kąstų, todėl nekreipiau dėmesio. Naktį po šios išvykos beveik nemiegojau – negalėjau rasti vietos, nors bėrimo nebuvo, tačiau bet koks patalynės ir rūbų prisilietimas degino, kėlė niežulį, dilgčiojimus. Jokie turimi kremai ir vaistai, net kelios melatonino tabletės, nepadėjo išsimiegoti“, – pasakojo Lina.
Antialerginių vaistų moteris neturėjo. Iš Hurgados viešbučio, kuriame buvo apsistojusi, iki vaistinės buvo gana toli. Be to, būtų tekę važiuoti taksi – tokia kelionė būtų atsiėjusi nepigiai. Lina nusprendė pakentėti – juk netrukus laukė kelionė namo.
Ji pasidžiaugė, kad muselės neužpuolė kartu keliavusio mažamečio sūnaus, kuris minėtos ekskursijos metu vilkėjo megztinį, mūvėjo ilgus šortus ir kojines iki kelių.
Ėmė žaibiškai plisti bėrimas, pradėjo tinti rankos ir kojų įkandimų vietos, atsirado pūslelės, joms sprogus susiformavo žaizdelės. Labiausiai bijojau, kad oro uoste ar lėktuve neištiktų anafilaksinis šokas.
Košmaras oro uoste
Išvykimo atgal į Lietuvą dieną Lina apsirengė šilčiau (pėdkelnės, marškinėliai ilgomis rankovėmis ir t.t.). Tuomet, jos žodžiais, Hurgados oro uoste prasidėjo košmaras.
„Kojas ir rankas pradėjo vis labiau deginti, ėmė žaibiškai plisti bėrimas, pradėjo tinti rankos ir kojų įkandimų vietos, atsirado vandeningos pūslelės, joms sprogus susiformavo žaizdelės. Prisipažinsiu: tuomet labiausiai bijojau, kad oro uoste ar lėktuve neištiktų anafilaksinis šokas, kad nepradėčiau dusti ar alpti. Juk keliaujame dviese su mažamečiu sūnumi“, – net tik pasireiškusią stiprią alerginę reakciją, bet ir apėmusį nerimą prisiminė vilnietė.
Jos žodžiais tariant, pasisekė, kad lėktuvo įgula turėjo antialerginių vaistų, šalia jos prisėdo mediko žmona ir buvo medikas. Kaip pasakojo Lina, išgėrus tabletę alerginė reakcija šiek tiek nurimo, bet tik kelioms valandoms.
„Nusileidus Vilniaus oro uoste bėrimas, tinimas, baisus niežulys tik stiprėjo (apsirengiau dar šilčiau, nes grįžome į žiemą). Iškart su sūnumi nuvykome į naktį budinčią vaistinę – nusipirkau antialerginių tablečių, šaldančio purškalo ir tepalo. Antrąją naktį degančioms ir tinstančioms kojoms bei rankoms raminti sunaudojau visą buteliuką specialaus šaldančio ir dezinfekuojančio skysčio bei visą tūbelę tepalo. Deja, antroji naktis irgi buvo bemiegė“, – pasak Linos, net ir pradėjusi vartoti antialerginius vaistus ir pradžių ji nepajuto jokių gerėjimo ženklų.
Kitą dieną, kai nuo muselių sukandimo buvo praėjusios dvi paros, Lina susisiekė su šeimos gydytoja. Po telefoninės konsultacijos, matydama elektroniniu paštu atsiųsta nuotrauką, gydytoja skyrė reikiamų receptinių vaistų.
„Juos pradėjus vartoti dar pusantros paros laikėsi kojų ir rankų ištinimas, ypač kojų – dėl to dvi dienas galėjau avėti tik lengvus vasarinius sportinius batelius. Visą tą laiką kankino mieguistumas – matyt, ir dėl miego trūkumo, ir dėl vaistų“, – prisiminė vilnietė.
Pasekmės: Egipto kurorte sukandus muselėms, Linos kojos sutino, atsirado pūslelės, kurioms pratrūkus susiformavo žaizdelės. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Keturios paros kančių
Anot jos, patinimas nuslūgo tik po keturių parų kančių – pagaliau naktį ji galėjo miegoti. „Deja, dėmės ant kojų liko iki šiol – atrodo taip, lyg vietomis nudeginta oda. Akivaizdu, kad prireiks daugiau laiko, kol jos visiškai išnyks“, – praėjus vienuolikai parų nuo muselių antpuolio pasakojo Lina.
Dalindamasi savo istorija, vilnietė negailėjo patarimų keliaujantiesiems: „Turėkite laisvų rūbų, pvz., plačias kelnes, kad mažiau liestųsi su oda. Jei yra galimybė, sukąstų vietų nedenkite niekuo, kad mažiau dirgintų. Stenkitės nesikasyti, nors tai labai sudėtinga. Padeda šaltas vanduo, bent jau nedirgina, nes nuo šilto dar labiau degina. Jei vykstate į tolimus egzotiškus kraštus, visuomet apgalvokite iki smulkmenų ko gali prireikti.“
Prieš kelionę į Egiptą nei iš ją organizavusios kelionių agentūros, nei iš į šią šalį anksčiau keliavusių pažįstamų ji teigia neišgirdusi perspėjimų, kad gali būti panašių situacijų ir prireikti antialerginių vaistų. Tuo labiau, kad, kaip paaiškėjo Linai ėmus dalintis savo istorija, ne vienas jos pažįstamas iš Egipto sugrįžo su panašiais vabzdžių įkandimais.
„Vieniems buvo jų mažiau, o kitiems, deja, dar daugiau nei man ir teko ilgai gydytis. Akivaizdu, kad tai ne uodų sukandimai (mano vaistinėlės turinys padėjo įgėlus keliems uodams). Tai – tų mažų, vos matomų, musyčių darbas, kurios dažniausiai sukiojasi prie vandens, jūros. Nors ant savęs jų pastebėjau tik kelias, bet kojos atrodė lyg būtų užpuolęs visas spiečius“, – karčia patirtimi dalinosi Lina.
Skirtingų tipų reakcijos
Situaciją paprašėme pakomentuoti Santaros klinikų gydytoją alergologę klinikinę imunologę prof. Violetą Kvedarienę.
Ji atkreipė dėmesį, kad reakcijos į plėviasparnių vabzdžių įgėlimą klasifikuojamos į kelis tipus.
„Normalios vietinės reakcijos į vabzdžio nuodą kiekvienam nealergiškam asmeniui paprastai praeina per 24 val. Didelės vietinės reakcijos – patinimas didesnis nei 10 cm, išlieka daugiau nei 24 val., kartu gali būti kitų nespecifinių simptomų (karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, limfmazgių padidėjimas). Sisteminės toksinės reakcijos išsivysto dėl nuodų
sudedamųjų dalių, priklauso nuo jų dozės, dažniausiai po daugelio vabzdžių sugėlimo, atsiranda po kelių valandų, dienų. Neįprastos reakcijos – retos, pasireiškia kaip seruminė liga, vaskulitas, periferinė neuropatija, ekstrapiramidiniai sindromai, glomerulonefritas, ūmus intersticinis nefritas, hemolizinė anemija, trombocitopenija“, – reakcijų tipus ir galinčias kilti ligas vardijo profesorė.
Pasitaiko ir sisteminės alerginės anafilaksinės reakcijos. Jos yra labai pavojingos, tačiau labai retos. Tokios reakcijos metu bėrimas, tinimas progresuoja minutėmis, atsiranda kitų organų sistemų pažeidimo požymių – tinimas, dusulys, kimimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.
Toksinė organizmo reakcija
V. Kvedarienės žodžiais, vilnietės atvejis panašesnis ne į alerginę, o į daugybinę vabzdžių įgėlimo sukeltą toksinę organizmo reakciją. „Tokia reakcija dažnai nėra alerginė reakcija. Tai yra toksinė organizmo reakcija į vabzdžio įgėlimą, kai į organizmą patenka nuodas“, – gydytojos teigimu, nuodas gali išprovokuoti ne tik odos, bet ir kitų organų reakcijas.
Violeta Kvedarienė/Asmeninio archyvo nuotr.
Neįprastą reakciją gali padidinti keliaujant patiriami dideli slėgio ir temperatūros pokyčiai, taip pat prie sudirgintų kūno vietų besiliečiantys rūbai bei esant stipriam niežuliui į organizmą patenkanti ilgalaikė antrinė infekcija.
Profesorės žodžiais, panašu, kad vilnietei kilo neįprasta išplitusi reakcija be kitų organų sistemų pažeidimų. Tokios reakcijos gali būti ilgalaikės – kelias savaites gali likti šašeliai, žaizdelės, odos pigmentacija. Pasak gydytojos, tokia reakcija, skirtingai nuo stiprios alerginės anafilaksinės reakcijos, nėra gyvybiškai pavojinga. Tokie pacientai dažniausiai patenka ne pas gydytojus alergologus, o pas dermatologus.
V. Kvedarienės teigimu, tikros alerginės reakcijos į uodų ar kitų smulkių vabzdžių įgėlimus pasitaiko itin retai. Jos kyla, kai žmogaus organizme susiformuoja imuninis atsakas – atsiranda reaktyvios imuninės ląstelės, atsimenančios, kad tokia reakcija organizme jau yra buvusi. Tokiu atveju kita reakcija bus stipresnė ir pavojingesnė. Dėl to visiems, kurie įgėlus vabzdžiui bent kartą patyrė išplitusią alerginę reakciją, t.y., atsirado bėrimai, kimo balsas, buvo silpna, ėmė dusti, siekiant išvengti anafilaksinio šoko ateityje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju alergologu. Ištyrę kraujyje cirkuliuojančių specifinių imunoglobulinų E (IgE) kiekį, atlikę odos mėginius, gydytojai alergologai įvertins, ar žmogui bus pavojingas kitas įgėlimas.
„Šiais laikais yra visos priemonės nustatyti, ar ta reakcija yra pavojinga. Yra ir gydymas alergenais – vadinamoji imunoterapija, jeigu nustatoma tikra alergija tam tikrų rūšių plėviesparniams vabzdžiams. Anafilaksija iš tiesų pavojinga – dėl alergijos kylantis anafilaksinis šokas per metus nusineša keletą gyvybių“, – užsiminė V. Kvedarienė.
Vis dėlto pirmą kartą patiriamas anafilaksinis šokas paprastai nekainuoja gyvybės. Dažniausiai vyksta vadinamasis sensibilizacijos – arba organizmo įjautrinimo – periodas. Tik po kelių vabzdžių įgėlimų organizme susiformuoja didesnis kiekis alerginių reakcijų mechanizmuose dalyvaujančių imunoglobulinų. Gydytojos teigimu, vabzdžių įgėlimams alergiški žmonės pirmą kartą patyrę anafilaksinę reakciją paprastai yra gydomi ligoninių priėmimo skyriuose. Tačiau grįžę namo dažnai pamiršta gydytojų nurodymą nuvykti išsitirti ir visada su savimi turėti antialerginių vaistų.
„O antras kartas, kai patiriamas anafilaksinis šokas, jau gali būti lemtingas. Tačiau uodai, tarakonai ar kiti smulkūs vabzdžiai jo nesukels“, – ramino profesorė.
Rekomenduoja išsitirti
Bendrojoje populiacijoje anafilaksija nuo plėviasparnių vabzdžių įgėlimų suaugusiems siekia 0,3–7,5 proc., vaikams – iki 0,3 proc. Bitininkams, kuriems bitės įgelia dažniau ir organizmas tampa labiau įjautrintas, anafilaksija po įgėlimų išsivysto žymiai dažniau – 14–35 proc. atvejų.
„Rekomenduočiau išsitirti alergiją vabzdžiams tiems, kuriems buvo kilusi panaši anafilaksinė reakcija arba išplitusi vietinė reakcija. Tačiau tokius tyrimus reikėtų atlikti ne iš karto po sugėlimo, o tada, kai pagerėja – praėjus maždaug mėnesiui po tokios reakcijos“, – patarė V. Kvedarienė.
Siekiant apsisaugoti vabzdžių antpuolio, ji patarė gamtoje nesąmoningai jų nevilioti: nesipurkšti saldžiais arba gėlių aromato kvepalais, nevalgyti saldumynų, negerti saldžių gėrimų. Be to, kiekvieną kartą keliaujant reikėtų turėti priešalerginių vaistų.
„Priešalerginiai vaistai turi būti būtinojoje vaistinėlėje, kaip ir vaistai nuo viduriavimo, karščiavimo. O jeigu žmogus neturi vaistų arba jie nepadeda, kad ir kur jis būtų, reikia kreiptis į medikus. Jie įvertins, ar reakcija pavojinga ir kokio gydymo reikia“, – ragino profesorė.
Gydant atsiradusias odos reakcijas padeda priešalerginiai tabletiniai vaistai ir vietiniai gydomieji kremai. „Jie slopina paraudimą, niežulį: žmogus nesikaso – gijimas vyksta greičiau. Be to, kai kurie priešalerginiai vaistai pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Todėl juos tinka vartoti net ir įgėlus paprasčiausiam uodui, kai kyla nealerginė toksinė reakcija“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Ji pabrėžė: antialerginių vaistų nereikėtų palikti lagamine viešbučio kambaryje – juos visą laiką reikėtų turėti su savimi.
Per Seimo posėdį Egipte ilsėjęsis V. Ąžuolas: žmona padarė staigmeną 28
