Naudojosi spragomis

Pastaraisiais metais KET Lietuvoje įvyko nemažai pakeitimų. Pernai, reaguojant į tarp vairuotojų ir juos baudžiančių policijos pareigūnų kildavusius ginčus, kartais net persikeldavusius į teismą, sugriežtėjo mobilaus telefono naudojimo apibrėžimas. Taip pat pasikeitė eismo tvarka gyvenamosiose zonose, KET rinkinyje buvo panaikinta keletas aktualumą praradusių kelio ženklų.

Šių metų sausį įstatymų leidėjai užsimojo iš esmės keisti ir vadinamųjų kelių gaidelių tramdymo būdus. Siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose ir administracinių nusižengimų skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pasiūlė priemonę, jo nuomone, padėsiančią pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius pažeidėjus.

Jis įregistravo pataisas, reglamentuojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).

Parlamentaras siūlo numatyti, kad jei automobilio savininkas perduoda vairuoti jį kitam piliečiui, tai jis turėtų solidariai sumokėti baudą už to piliečio padarytus KET pažeidimus.

Lakūnai: pernai išrašyta apie 700 tūkst. protokolų už greičio viršijimą. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kaltė ir savininkui

Toks asmuo laiduotų valstybei baudos už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjimą „kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis“. Jei pilietis, už kurį jis laidavo, nesumokėtų baudų, jam, kaip ir kitiems skolininkams, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.

Įstatymo projekte kalbama tik apie tokius atvejus, kai automobilio vairavimas yra perduodamas tokiam vairuotojui, kuris nedirba ar nevykdo kitos tęstinės veiklos ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma.

Pagal siūlomas ANK pataisas, jei toks asmuo padarytų nusižengimą, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai galėtų būti siunčiami ar įteikiami automobilio savininkui arba juridinio asmens, kuriam priklauso automobilis, vadovui.

Jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo nesumokės baudos, automobilio savininkas turėtų sumokėti ją per 30 dienų. Vėliau jis turėtų teisę išsireikalauti savo sumokėtą sumą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens.

Šalins iš eismo

Parlamentaro iniciatyva dar turi sulaukti teisininkų išaiškinimo dėl kai kurių nuostatų prieštaravimo šalies Konstitucijai. Kitos KET naujovės jau tapo mūsų realybe.

Viena tokių – nuo sausio aplinkosaugininkai jau gali stabdyti eisme dalyvaujančias transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Jei užfiksuota tarša viršija normą – automobilio savininkas ne tik gaus baudą, tačiau automobiliui dar bus panaikinama ir techninė apžiūra.

Įdomu, kad tokios patikros gali vykti ne tik dienomis, bet ir naktimis. Sustabdžius automobilį yra tikrinamas benzininių priemonių išmetamo anglies monoksido ir dyzelinių išmetamų dujų dūmingumo lygiai. Taip pat mašinoje esančių skysčių, tokių kaip tepalai ar aušinimo skystis, nuotėkis į aplinką.

Portalo autoplius.lt teigimu, jei aplinkosaugininkai nustato, kad tarša viršija leistinas normas, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, pagal kodekso 307 straipsnį. Šis straipsnis nurodo, kad minėtas pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų privatiems asmenims ir baudą nuo 300 iki 500 eurų juridinių subjektų vadovams. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo dydžio ir pasikartojimo.

Per dešimtmetį, nuo 2011 iki 2021 metų, žuvusiųjų kelyje skaičius šalyje sumažėjo perpus.

Grėsmių neįžvelgia

Vos įsigaliojus šiai naujovei, nemažai žmonių prakalbo apie galimas apgavystes ir kitas grėsmes vairuotojams. Anot jų, gamtosaugininkų reidai keliuose gali paskatinti korupcijos apraiškas, tokias kaip kyšiai už tai, kad nebūtų fiksuojami pažeidimai. Labai tikėtina, kad vairuotojai, nerimaudami dėl saugumo, naktimis elementariai bijos stoti ne policijos pareigūnams.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys yra įsitikinęs, kad aplinkos apsaugos pareigūnų darbas be policijos dalyvavimo neturės neigiamų pasekmių.

„Papildoma kontrolė keliuose duos teigiamų rezultatų nustatant taršius automobilius ir pašalinant juos iš viešojo eismo“, – teigė V. Grašys.

Bendrais Lietuvos keliais važiuojančius automobilius, kaip ir iki naujo įstatymo projekto įsigaliojimo, gali stabdyti tik uniformą dėvintys valstybės institucijų įgalioti pareigūnai, kuriems įstatymais yra suteikta teisė stabdyti transporto priemones. Nuo sausio į šią teisę turinčių asmenų sąrašą buvo įtraukti ir aplinkosaugos pareigūnai.

Moka skaudžią kainą

Taršūs automobiliai – toli gražu ne pati didžiausia grėsmė Lietuvos keliuose. Pagal portalo autoplius.lt apibendrintą praėjusių metų statistiką, 2023-iaisiais Lietuvos keliuose žuvo daugiau žmonių nei 2022 m. Užpernai užfiksuoti 2854 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 122 žmonės. 2023 m. įvyko 2863 eismo įvykiai ir žuvo 160 žmonių. Įvykių skaičius augo vos 0,3 proc., bet žuvusiųjų skaičius padidėjo net 31 proc.

Baudos didėja, vidutinio greičio matuoklių daugėja, policijos technika modernėja. Kodėl statistika suka į neigiamą pusę? Policijos departamento biuro vadovas mano, kad statistika atrodo neigiama tik žiūrint į trumpalaikę perspektyvą.

„Kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad žūčių keliuose skaičius pernai augo, tačiau ikipandeminių 2019 m. statistikos nepasiekė. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 2023 m., palyginti su 2019 m., eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m“, – aiškino V. Grašys.

Vairuotojų kultūrai reikalingi pokyčiai, susiję su naujų įpročių formavimu, kurie įvyksta per ilgesnį laiką. Kad permainos vyksta, liudija ir prieš porą metų Lietuvos gautas Europos transporto saugos tarybos apdovanojimas „PIN Award“, kuriuo įvertinti šalies pasiekimai saugaus eismo srityje per dešimtį metų. Nuo 2011 iki 2021 m. žuvusiųjų kelyje skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, o vertinant nuo 2004 m. pokyčiai dar geresni.

Nusižengia ir dviratininkai

Anot V. Grašio, pagrindinės avarijų priežastys yra tos, kad ne visi transporto priemonių vairuotojai yra atidūs kelyje, dažnai viršija leistiną važiavimo greitį, nesutelkia dėmesio į aplinką, be to, tam įtakos turi ir nedrausmingi pėstieji.

Jo teigimu, didžiausią dalį, 33 proc. avarijų, pasibaigusių mirtimi, sukėlė saugaus greičio nepasirinkę ir leistiną greitį viršijantys vairuotojai. 9 proc. mirtinų avarijų nulėmė vairuotojai, nesilaikantys saugaus atstumo. Tiek pat žūčių sukėlė nesilaikantys reikalavimo duoti kelią.

Apie 8 proc. avarijų išprovokavo KET nesilaikantys pėstieji. Pėstieji eismo dalyviai avarijos metu mažiausiai apsaugoti, tad didelė dalis avarijų baigiasi jų žūtimi.

6 proc. mirčių sukėlė vairuotojai nepraleidžiantys dviratininkų. 6 proc. avarijų atsitiko priešpriešinio susidūrimo avarijos metu. Įvykus tokio tipo susidūrimui žūčių pavyksta išvengti itin retai.

Statistiką kelia ir pėstieji, pažeidžiantys KET taisykles, ypač tamsiu paros metu. Taip pat neigiamos įtakos turi prasta techninė automobilių būklė, gyvūnai kelyje ir net vairuotojų sveikatos būklės sutrikimai.

Neramina: nors ilgalaikė statistika pozityvi, pernai žuvusių Lietuvos keliuose padidėjo net 31 proc. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Bauda – tik 5 eurai

Už minimalius KET pažeidimus gali būti skiriamas žodinis įspėjimas. Mažiausia piniginė bauda – 10 eurų. Tiesa, jei tai nėra pakartotinis pažeidimas, per 15 kalendorinių dienų galima sumokėti tik pusę jos – 5 eurus.

„Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos teritorijoje ir nebūtų perduota kitiems asmenims, nevykdymą“, – vardijo pašnekovas.

Padarius vieną iš šių pažeidimų, pareigūnai gali konfiskuoti transporto priemonę, o kai kada ir atimti vairuotojo pažymėjimą net dvejų metų laikotarpiui. Piniginė bauda siekia iki 5,5 tūkst. eurų. Jei neblaivaus vairuotojo kraujyje bus rasta daugiau nei 1,5 promilės, jis gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Tada baudą papildys ir laikas už grotų.

Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos teritorijoje, nevykdymą.

Be apžiūros – tūkstančiai

Kalbant apie dažniausią vairuotojų daromą pažeidimą, nesunku atspėti, kad tai – greičio viršijimas. Tai – ir daugiausia mirčių eismo įvykiuose sukeliantis pažeidimas.

Per pirmus vienuolika 2023 m. mėnesių buvo išrašyti 630 tūkst. protokolai už greičio viršijimą. Iš jų – 360 tūkst. už greičio viršijimą daugiau kaip 10 km/val., bet ne daugiau nei 20 km/val. Apie 200 tūkst. protokolų – už greičio viršijimą nuo 20 iki 30 km/val. Likusi dalis greitį viršijo dar daugiau.

Antras pagal dažnumą pažeidimas – transporto priemonių be techninės apžiūros (TA) vairavimas. Sunku patikėti, bet nuo 2023 m. pradžios iki gruodžio net 163,5 tūkst. vairuotojų gavo baudas už važiavimą be galiojančios TA. Trečioje vietoje – transporto priemonės, neturinčios privalomojo draudimo. Per minėtą laikotarpį eisme užfiksuoti net 96 tūkst. automobilių be draudimo. Ketvirtoje vietoje – vairuotojai, nesilaikantys ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“. Per 11 mėnesių registruota apie 90 tūkst. pažeidimų.

Nepaisant šios statistikos, V. Grašys yra įsitikinęs, kad žmonių sąmoningumas auga.

„Tikime aktyvios, pilietiškos visuomenės, kurioje žmonės vienas kitą sudrausmina, branda. Pastebi išgėrusį, sėdantį prie vairo ir imasi priemonių, kad toks asmuo neišvažiuotų. Juk į neblaivaus ir neturinčio teisių vairuotojo automobilį nesodiname savo vaikų ir nesėdame patys“, – pateikė pavyzdį pareigūnas.

Klaipėdos Eismo saugumo komisijos sprendimą dar svarstys miesto taryba, bet jau dabar aišku, kad pasikeitus Kelių eismo taisyklėms (KET) reikia apsispręsti, kokiam transportui leidžiama važiuoti A ženklu iki šiol žymėtoms eismo juostoms.

Penktadienį iš 11 Eismo saugumo komisijos narių dalyvavo vos šeši, tai yra tik vienu daugiau nei pusė. Vicemeras Arūnas Barbšys svarstant pokyčius Taikos prospekte ir Herkaus Manto gatvėje nesutiko su kitų dalyvavusiųjų nuomone. Taigi komisijos sprendimas gali būti vertinamas įvairiai.

KET numato, kad nuo birželio 1-osios miestų gatvėse gali atsirasti dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos. Jos žymimos raide "A" arba simboliu "A+".

Taip esą siekiama sudaryti galimybę efektyviau organizuoti maršrutinio transporto eismą ir neva paskatinti gyventojus rinktis netaršų ekologišką transportą.

Tokie taisyklių pokyčiai verčia klaipėdiečius apsispręsti, kaip pasielgti dėl pagrindinės miesto gatvės – Taikos prospekto.

Nors šalia prospekto yra įrengti dviračių takai, paženklinus ją "A+" ženklu, dviračiams, motoroleriams ir lengviesiems keturračiams drausti ja važiuoti nebėra galimybės.

Komisijos nariai nusprendė, kad gatve ryšis važiuoti tik tie dviratininkai, kurie mina greitai. Lėtesnieji rinksis jiems įrengtus takus.

Šia juosta važiuos ir elektriniai automobiliai, neįgaliuosius vežančios transporto priemonės bei taksi.

Didesnė problema – Herkaus Manto gatvė, kur dviračiais važinėti šaligatviu nebeleidžiama.

Komisija nusprendė, kad šia gatve nuo sankryžos su Liepų gatve iki Lietuvininkų aikštės greitis bus ribojamas iki 30 kilometrų per valandą. Ko gero, jis šioje vietoje ir nėra didesnis, nes šiame ruože yra šešios pėsčiųjų perėjos.

A.Barbšys įsitikinęs, kad toks greitis – per menkas, jis siūlė 40 kilometrų per valandą, bet jo nuomonei niekas nepritarė.

Šiam pokyčiui dar turi pritarti miesto taryba.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo Naujųjų pastebėję specialiąsias transporto priemones su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei jas lydintį transportą vairuotojai turės elgtis kitaip.

Nuo sausio 1 d. važiuojant keliu, kuriame galima važiuoti tik viena kryptimi ir turinčiame dvi ir daugiau eismo juostų, pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn. Visos kitos transporto priemonės, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip sudaryti avarinį koridorių specialiosioms transporto priemonėms. 

Dabar galiojantis praleidimo principas išlieka kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta: transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Eismo dalyviai turėtų visada prisiminti KET 12 punkto reikalavimą, kad eismo dalyviai visais atvejais privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jas lydinčioms transporto priemonėms.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tokia tvarka sudaromas avarinis koridorius padeda specialiosioms transporto priemonėms – ugniagesiams, greitosios pagalbos, policijos pareigūnams – nelaimės vietą pasiekti vidutiniškai iki 4 minučių greičiau. Tai ypač svarbu norint išsaugoti žmonių gyvybes ar operatyviai padėti sužeistiesiems.

Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiais KET pakeitimais tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, aiškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose.

Eidamas – eik

Pirmasis pokytis, kurį jau reikia prisiminti kiekvienam sėdančiam prie vairo – iki lapkričio 10-osios vasarinį automobilių apavą pakeisti žieminiu ir atminti, kad didžiausias greitis, kuriuo galima važiuoti automagistralėmis, Lietuvoje mažinamas iki 110 km/val.

Be to, Seimas prieš mėnesį patvirtino ir daugiau pokyčių bei rekomendacijų eismo dalyviams – tiek tiems, kurie laiką leidžia prie vairo, tiek tiems, kurie į kelią žengia pėsti.

Vos viešojoje erdvėje nuskambėjus žiniai apie pradedamas diskusijas dėl to, kad pėstiesiems būtų draudžiama žingsniuoti per perėją naudojantis mobiliuoju telefonu, nuvilnijo juoko banga, tačiau netrukus šis pasiūlymas virto kūnu. Dabar tiems pėstiesiems, kurie į perėją įžengs su mobiliuoju rankoje, remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų. Jeigu asmuo nėra anksčiau baustas, jis atsipirks pusės minimalaus dydžio bauda, t.y. 10 eurų.

Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje aiškiai apibrėžta, kokių veiksmų turi vengti pėsčiasis, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį. KET punkte teigiama, kad pėstieji "turi vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos, įskaitant ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis". Nors garsiausiai nuskambėjo žinia, kad į pėsčiųjų perėją nebus galima įžengti rankose laikant mobiliojo ryšio telefoną, eismo saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tinkamai įvertinti, ar saugu žengti į perėją, trukdo ir ausinukai, o, pasak kai kurių specialistų, dažniausiai šios dvi dėmesį atitraukiančios priemonės naudojamos kartu – pėsčiasis akis įsmeigia į mobiliojo ryšio telefono ekraną, o ausyse skamba muzika, užgožianti gatvės garsus.

Tad pėstiesiems patarimas vienas – eidami šaligatviu nežvelgti į kelią galite, tačiau, nusprendę įžengti į perėją, atitraukite akis nuo mobiliųjų prietaisų, nes bumbtelėjimas į tokį patį kolegą pėsčiąjį ar pakelės stulpą nėra toks skaudus kaip susidūrimas su vidutinškai 1,5 t sveriančiu automobiliu.

Reikės daugiau atidumo

Kitaip elgtis artėdami prie pėsčiųjų perėjos turėtų ir vairuojantieji automobilius. Remiantis naująja KET redakcija, vairuotojai turės praleisti ne tik į perėją jau įžengusį, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto "stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį".

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tvirtina, kad tokiais pakeitimais siekiama, kad vairuotojai, jau artėdami prie pėsčiųjų perėjos, pradėtų vertinti situaciją ir priimtų tinkamą sprendimą, o ne tada, kai pėsčiasis jau bus bežengiąs į pėsčiųjų perėją. Vis dėlto daugiau laiko prie vairo praleidžiantys vairuotojai tvirtina, kad netrūksta ir tokių pėsčiųjų, kurie plotą šalia pėsčiųjų perėjų pasirenka pokalbiams, tad vairuotojams gali būti sunku nuspėti pėsčiojo ketinimus.

Tačiau eismo saugumo specialistai sako, kad taktika, kai, artėjant pėsčiųjų perėjos link, akseleratoriaus pedalas bent šiek tiek būtų atleidžiamas ir pasiruošiama stabdyti, nėra bloga. "Kelias apskritai yra didesnės rizikos zona, o kur susikerta skirtingų eismo dalyvių trajektorijos, visuomet yra didesnė tikimybė įvykti avarijai, tad visi turėtume išsiugdyti praktiką, artėdami perėjos link, sumažinti greitį ir atidžiau apžvelgti ne tik važiuojamąją kelio dalį, tačiau ir šaligatvį", – pataria vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra teigęs, kad papildomų pajėgų patikrinimams, ar laikomasi naujojo KET reglamentavimo, neskirs. Be to, neoficialiai kai kurie gatvėse patruliuojantys pareigūnai pripažįsta, kad ir įvertinti situaciją gali tapti sunku – riba tarp stoviniavimo šalia perėjos ir planavimo žengti į ją labai plona, o kaltinti vairuotojus, kad nemoka skaityti pėsčiųjų minčių, būtų nelogiška.

Saugus atstumas

Dar vienas pakeitimas, įsigaliojęs nuo lapkričio pradžios, – įpareigojimas dviratininkus kelyje aplenkti mažiausiai 1 m atstumu, priklausomai nuo automobilio greičio.

Kuo transporto priemonės greitis didesnis, tuo didesniu atstumu reikia aplenkti važiuojantį dviratininką. Šis KET punktas labiau rekomendacinis, nes nustatyti, metro, pusantro ar didesniu atstumu automobilio vairuotojas aplenkė dviratininką, gana sunku.

Buvęs lenktynininkas Stasys Brundza anksčiau dienraščiui yra teigęs, kad dviratininką geriausia lenkti tokiu atstumu, kad, netyčia pastarajam parkritus, jo nekliudytų automobilis. Šio pakeitimo iniciatoriais tapo dviratininkų bendrijos, pasipiktinusios ne vieno vairuotojo elgesiu, kai automobilių vairuotojai aplenkdavo juos kone liesdami veidrodėliais. Dviratininkai pripažįsta, kad taip arti ir itin pavojingai dviratininkus dažniausiai lenkia mieste kursuojančio viešojo transporto vairuotojai, kaip įrodymą pateikdami interneto platybėse klajojančius vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip viešojo transporto vairuotojai nepagarbiai kelyje elgiasi su dviratininkais.

Eismo saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tinkamai įvertinti, ar saugu žengti į perėją, trukdo ir ausinukai.

Važiuos greičiau

Nuo lapkričio 1-osios kai kurioms transporto priemonėms tam tikromis aplinkybėmis didinamas ir maksimalus leistinas greitis.

A1, A2, A ir B kategorijos transporto priemonėms, kurias vairuoja pradedantys vairuotojai, besimokantieji vairuoti arba asmenys, kurie laiko vairavimo praktikos egzaminą automagistralėse, galima važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu (buvo 90 km/val.), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu (buvo 70 km/val.).

Mokykliniais autobusais automagistralėse galima važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. Greitis padidintas 10 km/val., greitkeliuose – leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val.

Didėja maksimalus leistinas greitis ir krovininiams automobiliams, jų junginiams ir autobusams su priekabomis. Jiems greitkeliuose leistinas maksimalus greitis taip didinamas 10 km/val. iki 90 km/val. 70 km/val. ribojimas visiems vairuotojams lieka žvyrkeliuose ar kelio ruožuose, kur yra apie tai pranešantys kelio ženklai.

V.Pumputis tvirtina, kad padidintas leistinas greitis pradedantiesiems vairuotojams prisidės prie eismo saugumo, nes buvęs nemenkas greičio skirtumas dažnai sukeldavo avarinių situacijų. "Pradedantieji vairuotojai eismo sraute judėdavo gerokai lėčiau, dėl to paskui tokius automobilius nusitęsdavo transporto kolonos, kiti vairuotojai erzindavosi ir pradėdavo lenkimo manevrus, kartais net kirsdami dvigubas ištisines kelio ženklinimo linijas ar nepaisydami kitų lenkti draudžiančių ženklų. Tikimės, kad pakeitimai leis išvengti tokių situacijų", – sako Susisiekimo ministerijos atstovas.

Vilkti ar ne?

Nuo lapkričio 1 d. pasikeitė ir dar keletas punktų ir sąvokų KET. Transporto priemonės vilkimu nebelaikomas transporto priemonės vežimas, kai viena iš jos ašių užkeliama ant specialaus atraminio įtaiso. Šis pakeitimas labiausiai palies techninės pagalbos sunkvežimius, kurie gali gabenti sugedusius automobilius, vieną iš jų ašių užkėlę ant specialios platformos. Jiems nuo šiol bus leidžiama važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu ir tai daryti automagistralėse.

Iki lapkričio 1-osios buvo reglamentuota, kad, velkant standžiąja vilktimi, negalima važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu, o lanksčiąją vilktimi – ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Lanksčiąja vilktimi draudžiama vilkti transporto priemonę keliuose, pažymėtuose kelio ženklais "Automagistralė" ar "Automobilių keliais". Tokie pakeitimai buvo priimti išnagrinėjus kitų šalių praktiką.

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, daugelyje šalių vilkti sugedusią transporto priemonę yra draudžiama. "Avarinis transporto priemonės sustojimas Vakarų Europos šalyse gali užtraukti baudą nuo 300 iki 500 eurų, o sugedusią transporto priemonę nugabenti į remonto dirbtuves ar stovėjimo aikštelę galima tik užkėlus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso", – pasakoja V.Pumputis.

Pasak specialisto, jeigu jūsų automobilio padangą nuleido Olandijos ar Vokietijos greitkelyje, labiau apsimoka su nuleista padanga važiuoti iki artimiausios stovėjimo aikštelės ir ją pasikeisti ten, o ne tai padaryti greitkelyje.

Aktualu kas antram

Įsigaliojęs draudimas perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais ir kitomis dėmesį atitraukiančiomis priemonėmis tiesiogiai palies kas penktą gyventoją. Trijuose šalies didmiesčiuose atliktas tyrimas parodė, kad 20 proc. pėsčiųjų perėjose naršo mobiliajame, klausosi įrašų per ausines ar bent jau laiko telefoną rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu visą dėmesį sutelkti į jį. Dar 27 proc. pėsčiųjų perėjose elgiasi nedėmesingai dėl kitų priežasčių: nežvilgteli į važiuojamąją kelio dalį, žengia į gatvę nesulaukę žalio šviesoforo signalo ar kerta ją už perėjos ribų. Stebėjimo tyrimo duomenimis, 52 proc. pėsčiųjų susitelkia ir perėjose elgiasi drausmingai. Tai reiškia, kad kas antras žmogus užsiima pašaline veikla, ignoruodamas svarbias saugumo taisykles. Rega ir klausa yra svarbiausios juslės dalyvaujant eisme. Jomis pėstieji gali įvertinti atstumą iki transporto priemonės, girdi garsinius perspėjimo signalus, tokius kaip specialiąsias tarnybas, staigiai nuspaustus stabdžius ar susidūrimo garsą. Nepaisant to, Lietuvoje daugybė pėsčiųjų perėjose ignoruoja aplinką klausydamiesi muzikos ar naršydami internete. Skubėjimą žengti į gatvę lemia kasdieniuose maršrutuose atsiradęs žinojimas, kaip juda automobiliai ir kokia tvarka įsijungia šviesoforo signalai, tačiau užtektų mažyčio reguliavimo pakeitimo ar nedrausmingo kitų eismo dalyvių elgesio, ir padariniai gali būti tragiški. Stebėjimo metu daugiau dėmesio saugumui demonstravo vyresni gyventojai – 64 proc. jų kelią perėjo drausmingai. O vaikų ir paauglių kategorijoje taip besielgiančiųjų buvo 37 proc. Lapkričio mėnuo statistiškai yra vienas nepalankiausių pėstiesiems. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai lapkritį įvyko 126 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo pėstieji ir jų metu 17 pėsčiųjų žuvo, 112 buvo sužeista.

Sprendimai ne tik Lietuvoje

Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja Kelių eismo taisyklių pakeitimai, aktualūs ne vienai eismo dalyvių grupei. Pirmiausia – tai daug diskusijų sulaukęs draudimas pėstiesiems einant per perėją naudotis mobiliuoju telefonu ar kitomis priemonėmis, kurios atitrauktų jo dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos stebėjimo.

Nors mūsų šalyje diskusijos dėl šio pakeitimo daugelio buvo palydėtos su šypsena, pasaulis į šią problemą žiūri itin rimtai ir šiandien yra skiriami du reiškiniai – nedėmesingas vairavimas ir nedėmesingas ėjimas. Žinoma, kalbant apie nedėmesingą ėjimą naudojantis mobiliuoju telefonu, daug kam prieš akis iškyla "youTube" kanale matytas vaizdelis, kai į telefoną įsižiūrėjusi moteris įkrenta į fontaną ar žingsniuojantis su telefonu rankose vyras atsitrenkia į sieną, tačiau eismo saugumu besirūpinantys ekspertai sako, kad tai vienas rimtesnių ateities iššūkių.

Honolulu, Naujojo Džersio Fort Li miestuose JAV už ėjimą per perėją naudojantis mobiliuoju telefonu gresia bauda iki 85 dolerių. Tai su tomis baudomis, kurios gresia Lietuvoje – nuo 20 iki 40 eurų (jei asmuo baudžiamas pirmą kartą bauda sumažinama iki 10 eurų), yra nesulyginama. Stengiantis apsaugoti išsiblaškiusius ir į savo telefonus įnikusius pėsčiuosius, Niujorke tam tikrose miesto dalyse buvo sumažintas transporto priemonių greitis, kad susidūrimo atveju pėstieji išvengtų tragiškų padarinių.

Problema ir dviratininkai

Kaip išspręsti dviratininkų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais, problemą sprendžia ir Nyderlandai. Nuo 2019 m. liepos čia taip pat įsigalios draudimas naudotis mobiliaisiais telefonais vairuojant dviratį. Gresianti bauda – apie 200 eurų. Nyderlanduose dviračiai yra gyvenimo būdas; šių transporto priemonių šalyje yra daugiau nei gyventojų: 23 mln. dviračių ir maždaug 17 mln. žmonių. Šalyje puikiai išvystyta dviratininkams skirta infrastruktūra, bet vis didesnį pavojų kelia mobiliųjų telefonų naudojimas. Kelių eismo saugumo organizacija skelbia, kad kas penkta jaunuolių vairuojamų dviračių avarija būna susijusi su išmaniuoju telefonu.

Eismo nelaimių aukų asociacijos prezidentė Nelly Vollebregt, kuri ir pati sėdi neįgaliojo vežimėlyje po dviračio avarijos, sukeltos į telefoną žiūrėjusio automobilininko, sakė, kad 25 proc. iš 613 pernai Nyderlandų keliuose žuvusių žmonių žuvo dėl nedėmesingumo. Pernai Olandijos miestas Bodegravenas ėmėsi bandyti kelio dangoje įmontuotus šviesoforus pėstiesiems, kad šie, įbedę akis į telefonus, ne laiku neišeitų į gatves ar dviračių takus.

Koncentracijos klausimas

JAV tyrėjai pateikia ir įdomios statistikos. Pavyzdžiui, 2008-aisiais net tūkstančiui žmonių prireikė medikų pagalbos gydantis traumas, kurias jie patyrė tuo metu, kai eidami naudojuosi mobiliuoju telefonu. 2012-aisiais Niujorko Bruko universiteto specialistai nustatė, kad net 60 proc. žmonių, kurie eidami naudojosi mobiliuoju telefonu, neišlaikė tiesios ėjimo trajektorijos ir klaidžiojo po kelią. Tam, pasak mokslininkų, yra paprastas paaiškinimas – žmogaus smegenys yra pasirengusios vienu metu sutelkti dėmesį vos į vieną daromą veiksmą, o ne į kelis.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad naudodamiesi telefonu pėstieji visiškai kitaip stebi kelią.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad naudodamiesi telefonu pėstieji visiškai kitaip stebi kelią. Jų žvilgsnis būna nukreiptas žemyn į rankose laikomą telefono prietaisą, todėl matymo lauko perimetras pasidaro labai mažas ir jau kelių metrų atstumu nuo pėsčiojo atsiradęs pavojus dėl to gali būti nepastebėtas.

JAV mokslininkai yra net parengę atmintinę tiems asmenims, kurie vaikščiodami daug naudojasi mobiliuoju telefonu. Pasak jų, geriausia būtų einant visai nesinaudoti telefonu, tačiau jeigu atsirado poreikis, telefoną reikėtų laikyti kuo arčiau akių lygio, kad žvilgsnis būtų nukreiptas kiek įmanoma daugiau į priekį. Vis dėlto suprasdami, kad taip elgsis retas kuris, specialistai siūlo einant kas kelias sekundes galvą pakelti nuo telefono ekrano ir žvilgtelėti į priekį, kad būtų apžvelgtas kelias, kuriuo reikės eiti, ir įvertintos pavojingesnės jo atkarpos.

Vairuotojus blaško labiau

Kadangi yra nemaža dalis draudimo naudotis mobiliaisiais einant per perėjas šalininkų, natūralu, kad yra tvirtinančiųjų ir kitaip.

Pasak JAV gyvenančio aktyvisto Lloydo Alterio, įvesdami draudimus pėstiesiems naudotis mobiliaisiais telefonais atsakingi asmenys pamiršta, kiek daug dėmesį blaškančių dalykų yra automobiliuose – multimedijos įranga, kurią naujuose automobiliuose kartais būna nelengva suvaldyti, radijo imtuvų reguliavimas, valgymas prie vairo ir, be abejo, tas pats kalbėjimas telefonu ir t.t.

"Kanados Kolorado valstijos saugaus eismo specialistai pateikė 2008–2012 m. išanalizuotus duomenis, kuriuose aiškiai matoma, kad eismo įvykių dėl neatidžių pėsčiųjų skaičius visus metus išliko tas pats. Tai reiškia, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais einant nepadarė jokios įtakos eismo saugumui", – pastebi aktyvistas.

L.Alteris atkreipia dėmesį, kad pasaulyje vyksta demografiniai pokyčiai – jaunoji karta vis mažiau domisi technika, jiems rūpi technologijų naujovės, jie daugiau vaikšto arba mėgsta būti vežami, o ne patys vairuoti, tad prisitaikymas prie kintančios kartos turėtų būti kitoks.

Komentaras

Vytautas Grašys

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas

Pirmiausia, taisyklės reikalingos visiems eismo dalyviams – pėstiesiems, automobilių vairuotojams, dviratininkams. Po to galbūt reikėtų galvoti, kad būtina kontroliuoti, žiūrėti, kaip jų paisoma. Tai ne vien policijos funkcijos, yra daug techninių galimybių. Turbūt visi sutinkame su tuo, kad pėsčiųjų, kertančių perėjoje kelią, gatvę, dėmesys ne visuomet sutelktas į tai, kaip jie dalyvauja eisme. Bet kurie žingsniai, kurie įpareigoja pėsčiąjį atsakingiau elgtis perėjoje, turėtų būti teigiamai vertinami. Laukiame teigiamų rezultatų. Be abejo, manau, avaringumas turėtų sumažėti.

Šiomis dienomis Lietuvoje įsigaliojo prieš kelias savaites Vyriausybės priimti kelių eismo taisyklių pakeitimai. Apie šiuos pakeitimus dauguma vairuotojų net nenutuokia. Kaip taip atsitiko, kad kelių eismo taisyklės keičiamos tyliai?

Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su susisiekimo ministerijos kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vadovu Gražvydu Jakubausku ir Lietuvos kelių policijos viršininku Gintaru Aliksandravičiumi.

– Pone Jakubauskai, kaip taip nutiko, kad kelių eismo taisyklės pakeistos patyliukais?

– Pirmasis kelių eismo taisyklių projektas pradėtas derinti su suinteresuotom institucijom, tarp jų ir mūsų  visuomene, žinoma, šių metų balandžio mėnesį.  Įsigaliojus naujam saugaus eismo automobilių keliais įstatymui nuostatos, natūralu, turėjo būti suderintos ir su kelių eismo taisyklėmis. Jau nuo liepos 1 dienos, tačiau tikrai užstrigome su projekto derinimu.

– Taisyklės pakeistos Vyriausybės nutarimu. Tačiau tikrai net ne visi žurnalistai, o juo labiau eiliniai piliečiai nuolat seka visus Vyriausybės nutarimus.  Susisiekimo ministras net spaudos konferencijos nesurengė. Žinoma, jūs ne ministras, bet gal galite paaiškinti kodėl taip vyksta?

– Nesu ministras ir nesu politikas. Negaliu pasakyti kodėl nebuvo suorganizuota spaudos konferencija, tačiau nuo pat balandžio mėnesio, kai pateikėme svarstyti šį projektą, manau, tiek spaudoje, tiek televizijose buvo nemažai informacijos apie planuojamus pakeitimus. Nesutikčiau, kad viskas buvo padaryta tyliai.

– Komisare, turbūt policija jau baudžia ar bent įspėja vairuotojus, kurie nesilaiko naujųjų taisyklių. Ko gero sulaukiate nemažai priekaištų, kad „pirmą kartą girdžiu“, „nieko nežinojau“?

– Tikrai nepuolėme stačia galva bausti. Šiek tiek nepatogumų sukėlė tai, kad taisyklės įsigaliojo šeštadienį. Gal dėl to pirmadienį dar tikrai ne visi vairuotojai žinojo šią informaciją, ji vėlavo. Be abejo atsirado tam tikrų  sąmokslų, kuomet žiniasklaidos priemonėse skaitai, kad „gerbiami vairuotojai, Lietuvoje atėjo diena D“, kaip buvo Švedijoje 1967 m. Na diena „D“ tikrai neatėjo. Pagrindiniai, esminiai principai liko, o kam į akis labiausiai krito tik tos vadinamosios „žalios rodyklės“, tai galiu pasakyti, kad tikrai nepuolam bausti. Iš  tiesų policijos pareigūnams irgi buvo tam tikrų nepatogumų, nes jie puolė susipažinti, puolė skaityti. Ne tam, kad galėtų nubausti, o tam, kad tiriant eismo įvykį būtų aišku, koks konkrečiai taisyklių punktas pažeistas.

– Kokia bauda gresia už šitą pažeidimą?

– Nepasakysiu ar vienokia, ar kitokia. Tai priklauso nuo to, ar už tos žalios rodyklės yra įrengta pėsčiųjų  perėja, tuomet tai gali būti traktuojama kaip vairuotojo pareigos pėsčiajam neatlikimas, kitas atvejis – jeigu sukant perėjos nėra.

– O jeigu yra pėsčiųjų perėja?

– Jeigu pažeidimai prieš pėsčiuosius, tai piniginė bauda ar net teisės vairuoti atėmimas. Kodėl tos rodyklės sukėlė  tokį didelį susidomėjimą visuomenės? Jos yra iš  tiesų patogios. Dauguma atvejų vairuotojai važiuoja nesustodami ir neįsitikinę ar prie perėjos nėra pėsčiojo. Kartais perėja net užstoja pastatai, tvoros ar kitos mašinos, bet vis tiek ne visi vairuotojai sustoja. Dažniausiai tokiu būdu sukdami į dešinę vairuotojai pažiūri tik kairėn – ar neatvažiuoja kitas automobilis, o pėsčiojo nepastebi. Jeigu stabteltų, per tas kelias sekundes žmogų spėtų pamatyti. Tokie pavyzdžiai yra grįsti mūsų eismo dalyvių krauju. Yra ne vienas pavyzdys.

– Yra nuspręsta per šešerius metus apskritai atsisakyti šių rodyklių?

G. Jakubauskas: tai tiesa. Tai planuojama, nes jos kelia pavojų pėstiesiems. Pirmiausiai kelių eismo taisyklės turi būti kuriamos tam, kad visiems būtų saugu, o ne kad kažkas greičiau pravažiuotų.

– Degant raudonam šviesoforo signalui ir esant stacionariai rodyklei į dešinę pusę – reikia sustoti ir tik tada vėl pradėti judėti. Tokia yra pakeitimų esmė ir tai yra gana svarbus pakeitimas. Tokių sankryžų yra labai daug ir vairuotojai pripratę jomis naudotis, tai patogu. Ar tokie svarbūs dalykai neturėtų būti išsamiai pristatomi visuomenei? Juk šiuo atveju keičiasi ir baudos – numatomas net teisės vairuoti atėmimas.

G. Aliksandravičius: aš jau minėjau, kad šiek tiek nepatogumų iškilo ir policijos pareigūnams. Bet, matyt, esam pasiruošę dirbti įvairiomis situacijomis ir esame žingeidūs pakeitimams, kurie susiję su saugiu eismu. Yra ir kiti pavyzdžiai: asmenys išsilaikę „Regitros“ teorijos egzaminą pagal senos redakcijos taisykles ir laukiantys praktinio vairavimo egzamino taip pat gali susidurti su problemomis. Tikiuosi, kad „Regitros“ atsakingi pareigūnai taip pat žmogiškai pasižiūrės į tuos reikalus. Reikia pripažinti, kad reikėjo šiek tiek laiko viskam įsigalioti. Dabar viskas per sparčiai. Mano nuomone, reikėjo leisti vairuotojams priprasti prie pakeitimų bent dvi savaites, mėnesį.