Rusijoje audžiami planai, kaip išvengti krovinių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą. 

Geležinkeliečių laivynas

Vienas iš tokių planų yra Rusijos geležinkelių monopolistei „RŽD“ („Rosijskaja železnaja doroga“) perduoti jūrų vežėjo funkcijas jau veikiančiai jos dukterinei bendrovei „BFI“ („Black Sea Ferry and Investment“).

Tai reikštų, kad pinigų turinti „RŽD“ užsakytų ir pastatytų naujus jūrų keltus ir juos pagal čarterio sąlygas perduotų naudoti savo dukterinei bendrovei „BFI“. Kol jūrų keltų linijos įsitvirtintų rinkoje „RŽD“ netgi subsidijuotų krovinių gabenimą jūrų keltais.

Jau dabar „BFI“ vykdo krovinių gabenimą jūrų keltais verslą Baltijos ir Juodojoje jūrose. Ši bendrovė registruota Maskvoje. 51 proc. jos akcijų valdo „RŽD“, 49 proc. „RŽD“ dukterinė bendrovė „RŽD logistic“.

Šiuo metu „BFI“ turi jūrų keltus „Baltijsk“ „Petersburg“ ir BFI-1. Pirmasis plaukioja linijoje tarp Ust Lugos ir Baltijsko, antrasis tarp Ust Lugos, Baltijsko ir Zasnico. Keltas „BFI-1“ aptarnauja linijas Juodojoje jūroje.   

Seni ir lėti keltai

Ust Lugos ir Baltijsko liniją aptarnaujantis keltas „Baltijsk“ yra senas (statytas 1984 metais), lėtas (14 mazgų – apie 22 km/h), nedidelės talpos (gali priimti 1940 metrų automobilių arba 115 vagonų). Jame nėra vietų keleiviams. Ilgai net 36 valandas trunka jo plaukimas tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Sąlyginai ilgai net po 14 valandų trunka jo iškrovimai tiek Ust Lugoje, tiek Baltijske.

30 metų keltas „Petersburg“ yra kiek greitesnis (15,8 mazgai apie 25 km/h), bet mažesnis. Jis gali priimti 1750 metrų automobilių ir 49 vagonus. Jis greičiau ir pakraunamas – maždaug per 12 valandų. Tačiau plaukimo laikas maršrute tarp Ust Lugos ir Zasnico yra labai ilgas – net 46 valandos.

Šių keltų įtaka Rusijos krovinių tranzitui per Lietuvą kol kas didesnės įtakos neturi. Tačiau bendras krovinių gabenimas geležinkeliais per Lietuvą šiemet mažėjo. Tai labiau lėmė gerokai kritusi Kaliningrado uosto krova. Konteinerių krovos kritimas šiame uoste šiemet yra didžiausias Baltijos jūros regione.

Svajonės vertos milijardų

Rusija siekia mažinti Lietuvos įtaką aprūpinant Kaliningrado sritį. Todėl ir pradėtos realios kalbos apie „BFI“ laivyno stiprinimą.

Naudojantis „RŽD“ lėšomis, siūloma statyti pradžioje tris, o vėliau dar tris jūrų keltus, kurie nuolat kursuotų linijoje tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Tai turėtų būti greitesni (ne mažiau 21 mazgo – apie 33 km/h), pritaikyti gerokai greitesniam iki 3 val. iškrovimui abiejuose uostuose.

Toks laivynas per metus tarp Ust Lugos ir Baltijsko gabentų apie 42 tūkst. vagonų. Ekspertų vertinimu, tai beveik aprūpintų Kaliningrado srities poreikius.

Didžiausia problema yra lėšos tokių keltų statybai. Pinigai nemaži – vieno kelto statyba kainuotų apie 60 mln. eurų. Kaip tik eurų šiuo metu Rusijai labiausiai trūksta. Svarstomos galimybės keltus statyti Kinijoje, nes Rusija su ja yra pasirašiusi tarpusavio bendradarbiavimo sutartis ir gali atsiskaityti rubliais. Tai kainuotų apie 22 milijardus rublių.  

Du iš penkių laivų, kurie buvo įtraukti į Guinnesso rekordų knygą, kaip didžiausi geležinkelių keltai, šiuo metu plaukioja Juodojoje jūroje ir aptarnauja įvairias linijas tarp Ukrainos, Gruzijos, Turkijos, Rumunijos.

Rekordininkų likimai

1986 metais spalio 3 dieną atidarius Vokietijos Mukrano/Zasnico ir Klaipėdos keltų liniją, pirmasis į Klaipėdą atplaukė keltas „Mukran“. Vėliau jis pavadintas „Petersburg“.

Nors jau praėjo beveik 30 metų šis keltas tebeplaukioja.
Paskutiniais duomenimis, jis nuo liepos 8 dienos aptarnavo liniją Juodojoje jūroje tarp Rusijos Novorosijsko ir iš Ukrainos perimto Krymo Kerčės uostų. Nuo spalio 13 dienos šis keltas plaukiojo linijoje tarp Novorosijsko ir Sevastopolio. Iš Baltijos jūros jis buvo iškeltas, kai žiemą įstrigo leduose.

Keltas „Mukran“, dabar „Petersburg“, atlieka politinę misiją – nuo Ukrainos atplėštą Krymo pusiasalį integruoja į Rusijos transporto struktūrą.

„Petersburg“ yra toks pat keltas, kaip „Vilnius“, „Kaunas“, „Klaipėda“ ir „Greifswald“. Jie buvo statyti Vismaro laivų statykloje. Visi jie buvo įtraukti į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai pasaulyje. Turėjo būti pastatytas ir dar vienas tos pačios klasės keltas „Vismar“, tačiau to nespėta padaryti griuvus Berlyno sienai.

Įsitvirtino Ukrainoje

Visi penki keltai rekordininkai maždaug iki 2008 metų plaukiojo Baltijos jūroje. Pirmasis buvo parduotas keltas „Klaipėda“. Jis kurį laiką plaukiojo Juodosios jūros regione, bet prieš 2–4 metus buvo supjaustytas į metalo laužą.

Iš likusių keltų vienintelis „Kaunas“, kuris dabar vadinasi „Kaunas Seaways“, plaukioja Baltijos jūroje.
Likę du keltai „Vilnius“ ir „Greifswald“ dirba Juodojoje jūroje. Keltą „Vilnius“, kuris dabar vadinasi „Vilnius Seaways“, iš kompanijos „DFDS Seaways“ nuomoja Ukrainos laivybos bendrovė „Ukrferry“.

Šis keltas plaukioja reguliarioje laivybos linijoje tarp Ukrainos Iljičovsko, Turkijos Haidarpaša ir Gruzijos Batumi uostų. Šiais metais rugsėjį keltas pasižymėjo Turkijos vandenyse išgelbėdamas į bėdą per štormą pakliuvusį keleivinį laivelį, kurio sugedo vairo mechanizmas. Jis korpusu pridengė katerį nuo štorminių vėjų ir „laikė“ jį daugiau nei valandą, kol atplaukė Turkijos pakrančių apsaugos kateris. Keleiviniame laive buvo apie 50 keleivių.

Laive „Vilnius Seaways“ dirba lietuviška ir ukrainietiška įgula. Rugsėjį, kai keltas „Vilnius Seaways“ padėjo turkų kateriui, jo kapitonas buvo Leonidas Jemeljanovas.

Dar gali tarnauti Klaipėdai

„Ukrferry“ įsigytas keltas „Greifswald“ kaip tik šiemet nuo spalio 15 dienos pradėjo dirbti linijoje tarp Ukrainos Iljičovsko, Rumunijos Konstancos ir Gruzijos Batumio uostų.

Gerai suderinus veiksmus, šie keltai dar galėtų pasitarnauti ir Klaipėdos uostui. Jei iš Turkijos Haidarpaša ar Rumunijos Konstancos padaugėtų krovinių, kurie būtų gabenami į Skandinavijos šalis, keltams atplukdžius juos į Iljičovską, konteinerinis traukinys „Vikingas“ galėtų pervežti į Klaipėdą.

Keltais „Greifsvaldas“ ir „Klaipėda Seaways“ netgi galėtų būti gabenami ir rusiškos vėžės traukiniai, nes šiuose keltuose išliko geležinkeliai.

Apie konteinerinio traukinio „Vikingas“ pratęsimą kalbama jau seniai, tačiau laukto krovinių srauto, ypač iš Turkijos, iki šiol ir nėra.