Netoli Bolonijos, Italijoje, vikšrų miltai jau pradedami naudoti kepant picas. Naujoviškų picų kepėjai teigia, kad juose gausu baltymų.

„Psichologiškai dar nesu pasiruošusi, bet anksčiau ar vėliau tikrai noriu patirti šią naują kulinarinę patirtį“, – sakė picerijos lankytoja.

Tačiau Italijoje ne visi tuo džiaugiasi. Priešingai, pica italams yra nacionalinio pasididžiavimo reikalas. Anot kai kurių italų, naujoviški receptai – tarsi pasityčiojimas. Tad kai picų kepėjas Džiuzepė į meniu įtraukė picas su vikšrų miltais, greitai pasipylė grasinimai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jie pavogė mano kredito kortelės duomenis. Jie taip pat įsilaužė į mano feisbuko puslapį“, – teigė picų kepėjas Džiuzepė.

Verslininkas pasakojo, kad dėl grasinimų naktimis nemiegodavęs, o picerija prarado kone visus klientus.

Jie sakė, kad esu itališkos virtuvės išdavikas. Tapo net baisu dėl vaikų saugumo.

 

„Jie sakė, kad esu itališkos virtuvės išdavikas. Tapo net baisu dėl vaikų saugumo“, – kalbėjo picų kepėjas.

Picų gamintojai vabzdžių miltus importuoja iš Vietnamo. Picą gali sudaryti tik 3,5 proc. vikšrų, kad būtų išvengta alerginių reakcijų. Tačiau mokslininkai entuziastingai vertina šią nacionalinės virtuvės naujovę.

„Dabar 100 g vikšrinių miltų yra 76 g baltymų, kurių baltymų grandinė panaši į jautienos“, – komentavo mokslininkas.

Picų kepėjas Džiuzepė pamažu susigrąžino senuosius lankytojus. 

„Dabar mes iš tikrųjų norime išsiskirti. Senieji klientai, kurie iš pradžių nesilankė, pamažu grįžta“, –  sakė Džiuzepė.

Tiesa, dėl picų iš vikšrų miltų nėra tokia entuziastinga Italijos vyriausybė. Ji pasisako už įspėjamąsias etiketes, kad vartotojams būtų aišku, kuriuose produktuose yra ingredientų iš vabzdžių. 

Čekai panikuoja – nejaugi nuo Naujųjų šalyje liausis važinėti elektriniai traukiniai? Tokią baimę pasėjo geležinkelių administracija, kuri, aiškėja, dar nesudariusi sutarčių dėl energijos pirkimo kitiems metams. Be to, bendrovė nė nesitiki sudaryti bent kurią sutartį ilgam – visiems dvylikai mėnesių. Tad traukiniai sustoti gali bet kada, nekalbant jau apie tai, kad bilietai išbrangs.

„Bilietų branginimas ar vežimų ribojimai tai transporto įmonių ir sutarties sudarytojo reikalai. Jie ir spręs, kaip reaguos į kylančias energijos kainas“, – teigė geležinkelių administracijos atstovė spaudai Nela Friebova.

Geležinkelio administracija išsisukinėja, o vežėjai sako, kad viskas paaiškės netrukus.

„Čekijos geležinkeliai nuolat koreguoja bilietų kainas metų pabaigoje, kai skelbiamas naujas tvarkaraštis. Kaip tik šiuo metu vyksta derybos dėl kainoraščio. Jį paviešinsime rudenį“, – akcentavo Čekijos geležinkelių atstovė spaudai Vanda Rajnochova.

Čekijos transporto ministras ramina keleivius – traukiniai tikrai nesustos po Naujųjų. Čekijos geležinkelininkai yra elektrifikavę maždaug trečdalį tinko, tad elektra itin svarbi.

Visas LNK reportažas – vaizdo raše:

Bankrotais padvelkė ir Belgijoje. Kepėjai jau skaičiuoja, kad nebeištemps. Sąskaitos už energiją tiesiog neįkandamos. Kur dar išbrangusios žaliavos – miltai, sviestas.

„Krosnis reikia kaitinti, kai kepi 10, 20 ar 70 kepinių, tai ta pati energija. Dar šaldytuvai, šaldikliai, tai irgi elektra. Esame prie bedugnės krašto. Su tokiomis kainomis visi nugarmėsime į prarają“, – skundėsi kepėjas.

Kepėjas baksnoja į rugpjūčio sąskaitą už elektrą – kone 9 tūkst. eurų, ji prieš metus buvo tris kartus mažesnė. O kepalą duonos vis dar parduoda už 2,9 euro. Tačiau kaina nebeatitinka realybės, o jei brangins – niekas nebepirks.

Vyras valdo šeimos verslą, kurį dar praeito amžiaus viduryje atidarė jo senelis. Tačiau jau bijo, nes gali tekti kepyklos duris užverti amžiams.

Rugsėjį darbo rinkos aktyvumą sąlygojo dar labiau išaugusi darbo paklausa – darbdaviai įregistravo darbo biržoje daugiausiai šiais metais laisvų darbo vietų – 35,3 tūkst. Tai 4 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 8,4 proc. daugiau nei pernai. Pirmąjį rudens mėnesį poreikis didėjo augalininkystės ir gyvulininkystės darbininkams, slaugos specialistams, sandėliavimo darbuotojams, dailidėms ir staliams, verslo paslaugų agentams ir suvirintojams.

Ir toliau geriausias įsidarbinimo galimybes turi pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, dažytojai, siuvėjai ir kepėjai.

Pagal spalio 1 dienos duomenis registruotų bedarbių Lietuvoje buvo 146,4 tūkst. Tai 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Rugsėjį registruotas nedarbas šalyje smuktelėjo nuo 8,5 proc. iki 8,1 proc.  Jaunų bedarbių iki 29 metų registruota 26,8 tūkst. – per  rugsėjį jų sumažėjo nuo 5,2 iki 5 proc.

Didėjo bedarbių užimtumo rodikliai – 35,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių padėta įsitvirtinti darbo rinkoje: daugiausia – 20,5 tūkst.  įsidarbino (28 proc. daugiau nei rugpjūtį). Norinčių dirbti savarankiškai skaičius šoktelėjo tūkstančiu   – verslo liudijimus iki 6 mėn. įsigijo 7,7 tūkst. bedarbių. Didėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius – nusiųsta 7,2 tūkst. bedarbių.  Įdarbinta subsidijuojant – 1 tūkst., viešuosius darbus dirba 2,4 tūkst. Daugiausiai – 2,7 tūkst. dalyvaus profesinio mokymo priemonėje – bedarbiai įgys darbo rinkoje  paklausias profesijas: įvairių vairuotojų, virėjų, metalų suvirintojų ir pjaustytojų bei apskaitininkų.

Nedarbo mažėjimas fiksuotas 50 iš 60 šalies savivaldybių. Daugiausia bedarbių Ignalinos – 15,6 proc. ir Lazdijų – 14,6 proc. rajonų bei Kalvarijos – 14,2 proc. savivaldybėse. Žemiausias nedarbas registruotas Trakuose – 4 proc., Elektrėnuose – 4,1 proc. ir Kretingoje – 4,6 proc. Iš didmiesčių aukščiausias nedarbas išliko Panevėžyje – 8,2 proc., o žemiausias – Šiauliuose – 5,4 proc.

Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos tarpininkavo įdarbinant 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, remiamas užimtumas per aktyvios darbo rinkos politikos priemones suteiktas 55,1 tūkst., veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 60,2 tūkst. bedarbių.