Mokslininkai toli kosmose pirmąkart atrado planetą, kur savo dydžiu ir sandara panaši į Žemę.
Tačiau ta iš uolienų sudaryta egzoplaneta skrieja labai arti savo centrinio šviesulio, todėl beveik neabejotina, kad joje gyvybei būtų per karšta. Planetos paviršiuje uolienos veikiausiai yra išsilydžiusios.
Astrofizikai trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje nurodė, jog egzoplaneta Kepler-78b tikriausiai yra sudaryta iš uolienų ir turi geležinį branduolį – panašiai kaip Žemė. Prielaida apie tos planetos tankį ir sandarą buvo iškelta ištyrus jos masę. Iš tikrųjų tas dangaus kūnas yra kiek didesnis negu Žemė, o jos masė – beveik dvigubai didesnė.
Kepler-78b skrieja aplink vieną žvaigždę Gulbės žvaigždyne, už šimtų šviesmečių nuo Saulės sistemos.
Įdomu, jog tos planetos metai – laikotarpis, per kurį ji apskrieja savo centrinį šviesmetį – trunka tik 8,5 valandos. Šis faktas glumina astronomus, kurie abejoja, ar tokia planeta galėjo susidaryti taip arti žvaigždės.
Tikėtina, kad ji priartėjo prie centrinio šviesulio iš tolimesnės orbitos, ir beveik neabejotina, kad po kelių milijardų metų nukris į savo žvaigždės gelmes, tad jos gyvavimas bus trumpas, vertinant astronomijos mastais.
Mokslininkai iki šiol yra atradę daugiau nei tūkstantį egzoplanetų – planetų, nepriklausančių mūsiškei Saulės sistemai.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis teleskopas „Kepler“, kuriuo buvo atrasta Kepler-78b, aptiko dar 3 500 potencialių egzoplanetų. Tačiau dėl anksčiau šiais metais įvykusio gedimo to teleskopo nebeįmanoma tiksliai nukreipti, o NASA deda pastangas jį sutaisyti.
Mokslininkų grupės Jungtinėse Valstijose ir Šveicarijoje atliko Kepler-78b matavimus iš Žemėje esančių observatorijų.
