Anot jos, tai vyko Raguvėlėje, Dabužiuose, Troškūnų Smėlynėje, Viešintose ir Svirnuose II.

Per neplaninį patikrinimą nustačius šiuos pažeidimus liepą iš pareigų atleistas bendrovės „Anykščių vandenys“ direktorius Egidijus Šileikis.

Savivaldybės teigimu, liepos mėnesio pabaigoje rajono meras Kęstutis Tubis inicijavo vandens tyrimų artimiausiose gyvenamosiose teritorijose nuo taršos objektų. Bendrovė „Anykščių vandenys“ pateikė tikslias koordinates, kur į aplinką leistos nevalytos komunalinės nuotekos ir pagal tai organizuotas artimiausių šachtinių šulinių vandens mėginių paėmimas.

Liepos 27 dieną Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai paėmė vandens mėginius iš penkių skirtingų Anykščių rajono savivaldybės vietovių gyventojų šachtinių šulinių.

Ketvirtadienį Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo savivaldybę apie gautus tyrimų rezultatus.

Smėlynės, Svirnų II kaimuose ir Viešintose aptilktas užterštumas koliforminėmis bakterijomis, Raguvėlės, Smėlynės kaimo bei Viešintų vandenyje rasta žarnyno lazdelių, Svirnų II kaime ir Viešintose – ir žarninių enterokokų. Pastarosiose dviejose vietovėse leistiną normą viršijo ir nitratai.

Savivaldybė įspėja, kad šių vietovių gyventojams negalima gerti nevirinto vandens, o nitratais užteršto vandens išvis negalima vartoti.

„Pastarieji įvykiai įpareigoja imtis veiksmų, kad kuo greičiau būtų pašalintas užterštumas iš minėtų vietovių. Šiuos tyrimus kartosime ir po mėnesio, stebėsime gaunamus rezultatus“, – pranešime spaudai sakė K. Tubis.

Anot jo, šiuo metu nevalytos komunalinės nuotekos į aplinką nebepatenka.

„Tokį sprendimą lėmė siekis išlaikyti teisinį stabilumą ir nesukelti dar didesnės painiavos valstybėje, vykdant Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir organizuojant naujus mero rinkimus“, – teigiama ketvirtadienio vakarą išplatintame Apeliacinio teismo pranešime.

Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) priėmus priešingą sprendimą, tai yra išteisinus K. Tubį dėl korupcijos, jis turėtų būti grąžintas į mero pareigas.

„Taigi, Apeliacinis teismas tokiu sprendimu nevengia atsakomybės, priešingai, siekia išvengti netvarkos ir dar didesnio chaoso valstybėje organizuojant rinkimus ir vykdant ne visuomet aiškius teismų sprendimus“, – pranešime sakė bylą nagrinėjusios kolegijos pirmininkė teisėja Virginija Liudvinavičienė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad korupcijos byloje K. Tubiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį turinčio vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas paaiškinti, ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, ar ne, paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinio teismo teigimu, visi neaiškumai dėl Panevėžio apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio K. Tubiui, taip pat ir dėl draudimo eiti pareigas, gali būti panaikinti tik LAT kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Kovą K. Tubį išrinkus Anykščių rajono savivaldybės meru, Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui kilo abejonių, ar šis nepažeis anksčiau korupcijos byloje jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą prašant paaiškinti nuosprendį, šis patikslino, kad teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams apima ir mero pareigas. Tai reiškia, kad vykdant nuosprendį K. Tubio kovą iškovotas mero mandatas turėtų būti panaikintas.

Politikos gynėjas šį patikslinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas jį panaikinti ir konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį dar vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir, be kita ko, skyrė jam poveikio priemonę – atėmė teisę ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Šį nuosprendį politikas yra apskundęs LAT.

Vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir vėliau vieno iš teisėjų išaiškinimu, kad K. Tubiui atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija kovą buvo pašalinusi politiką iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

LVAT tuomet nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje numatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

Šis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad korupcijos byloje K.Tubiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas paaiškinti, ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, ar ne, paliktas nenagrinėtas, pranešė Apeliacinis teismas.

Kovą K. Tubį išrinkus Anykščių rajono savivaldybės meru, Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui kilo abejonių, ar šis nepažeis jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą prašant paaiškinti nuosprendį, šis patikslino, kad teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams apima ir mero pareigas.

K. Tubio gynėjas šį patikslinimą apskundė Lietuvos apeliacinio teismui, prašydamas jį panaikinti ir konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Tas pats Panevėžio apygardos teismas K. Tubį dar vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir, be kita ko, skyrė jam poveikio priemonę – atėmė teisę ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Šį nuosprendį politikas yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir vėliau vieno iš teisėjų išaiškinimu, kad K. Tubiui atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi politiką iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

LVAT tuomet nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje numatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą jis pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

K. Tubio gynėjas Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti teismo nutartį dėl skirtos poveikio priemonės patikslinimo ir konstatuoti, kad apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

K. Tubio gynėjo skundas bus nagrinėjamas liepos 20 dieną.

„Mes tikrai šitą nutartį skųsime, – BNS trečiadienį sakė politikas. – Kitos išeities nėra.“

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą jis pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

„Teisėjas, kuris tada priėmė nuosprendį, kai aš paklausiau, ar galėsiu dalyvauti rinkimuose, atsakė: „Nežinau.“ Tai jei teisėjas nežino, tai jis ir nemanė nieko, atsirado kita nuomonė dabar“, – kalbėjo Anykščių rajono meras.

„Daug nežinomųjų tokių yra. Kažkas su teismais ir su valstybe nėra gerai“, – pridūrė jis.

Daug nežinomųjų tokių yra. Kažkas su teismais ir su valstybe nėra gerai.

Vis dėlto politikas pabrėžė iki galo su nutartimi dar nespėjęs susipažinti.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, ir jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo, ir dabar dirba meru.

Tokį paaiškinimą Panevėžio apygardos teismas pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar dėl prekybos poveikiu nuteistas K. Tubis, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo pranešime pažymima, jog apkaltinamajame nuosprendyje įrodyta, kad K. Tubis nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo kaip mero tarnybine padėtimi, vykdydamas tarnybines funkcijas.

Pasak teismo, K. Tubis, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises bei įgaliojimus naudojo priešingais tarnybai interesams, dėl to jam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Nutartyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą meras yra valstybės tarnautojas, einantis pareigas valstybės tarnyboje.

Ir nors Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, tai nepaneigia išvados, kad meras, kaip savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, eina pareigas valstybės tarnyboje.

„Ir nors Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, tai nepaneigia išvados, kad meras, kaip savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, eina pareigas valstybės tarnyboje“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Donatas Jatužis.

Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant atitinkamam teisiniam reguliavimui, K. Tubiui pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima jo kaip mero pareigas ir lemia apribojimus jo einamų pareigų srityje.  

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Rinkimų kodekso nuostatas K. Tubį registruoti kandidatu į merus šiemet vykusiuose savivaldos rinkimuose kliūčių nebuvo. Tačiau aplinkybė, kad jis yra išrinktas Anykščių rajono savivaldybės meru, nepanaikina įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dirbti valstybės tarnyboje.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, ir jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo, ir dabar dirba meru.

Trečiadienį Panevėžio apygardos teismo teisėjai Danutė Švitinienė ir Donatas Jatužis priėmė nutartį, kuria nušalino trečią teisėjų kolegijos narį – teisėją Valdą Ciesiūną nuo Probacijos tarnybos prašymo, susijusio su K. Tubiui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nagrinėjimo. Teisėjas teikė išaiškinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas, tad tai, V. Ciesiūno kolegų manymu, gali kelti klausimų dėl teisėjo šališkumo.

Kovo 30 dieną Probacijos tarnyba pateikė teismui prašymą išaiškinti, ar K. Tubis gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas nepažeisdamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketverius metus atėmimo. Toks klausimas iškilo per savivaldos rinkimus, nes K. Tubis yra nuteistas dėl prekybos poveikiu.

Šis prašymas buvo paskirtas nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš V. Ciesiūno, D. Jatužio ir D. Švitinienės.

Anot teismo, nušalinimą teisėjui V. Ciesiūnui pareiškė nuteistasis K. Tubis ir jo gynėjas advokatas. Pareiškėjų manymu, teisėjas V. Ciesiūnas, jau anksčiau pasisakydamas dėl K. Tubiui nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir jos vykdymo tvarkos, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.

Be to, pareiškėjų nuomone, pats teisėjas V. Ciesiūnas viešai, teismo posėdyje pripažino neatsispyręs visuomenės spaudimui bei bylos rezonansui, todėl tai galima vertinti kaip tam tikrą teisėjo šališkumą.

Išnagrinėjęs pareiškėjų argumentus, taip pat Probacijos tarnybos ir prokuratūros atsiliepimus į pareikštą nušalinimą, teisėjai Danutė Švitinienė ir Donatas Jatužis konstatavo, kad nenustatė teisėjo V. Ciesiūno tiesioginio, subjektyvaus suinteresuotumo aptariamu atveju.

Nušalinimą nagrinėję teisėjai mano, kad teisėjas V. Ciesiūnas, vienasmeniškai išnagrinėdamas ankstesnį – Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) prašymą K. Tubio byloje, privalėjo numatyti, kad gali kilti grėsmė dėl teismo nešališkumo.

Kadangi šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra gautas Probacijos tarnybos prašymas, analogiškas VRK prašymui, kurį kovo pradžioje jau nagrinėjo teisėjas V. Ciesiūnas, teisėjų manymu, bet kuris teisėjų kolegijos, kurios nariu būtų ir teisėjas V. Ciesiūnas, sprendimas gali kelti abejonių dėl teisėjų kolegijos nešališkumo, o taip pat nepasitikėjimą teismu, kaip teisingumą vykdančia institucija.

Atsižvelgus į tai, nuspręsta nušalinti teisėją V. Ciesiūną ir perduoti spręsti klausimą dėl naujo teisėjų kolegijos nario paskyrimo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Į rinkimus grąžino po LVAT sprendimo

VRK K. Tubį iš rinkimų buvo pašalinusi kovo 7 dieną, jau po pirmojo turo.

Tokį sprendimą komisija priėmė Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikam skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo.

Prokurorai LAT taip pat prašo pakeisti nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo K. Tubiui – uždrausti jam eiti tiek skiriamas, tiek renkamas pareigas, ketvirtadienį paskelbė prokuratūra.

Apeliacinės instancijos teismas šiemet vasarį K. Tubį dėl vieno prekybos poveikiu epizodo pripažino kaltu, o dar dėl dviejų – išteisino.

Nesutikdamas su K. Tubio išteisinimu, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas parašė kasacinį skundą LAT.

Prokuroras laikosi pozicijos, kad LAT šią bylą turėtų grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be to, prašo pakeisti antrosios instancijos teismo nuosprendį.

Prokuroras siekia, kad K. Tubiui ketveriems metams būtų skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti valstybės tarnyboje, eiti tarybos nario ar mero pareigas atėmimas bei viešųjų teisių būti išrinktam savivaldybės tarybos nariu ar meru atėmimas.

Šių metų vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą, iš dalies jį patenkino ir Anykščių rajono savivaldybės merą K. Tubį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 metų vasarį K. Tubį, kaltintą dėl trijų prekybos poveikiu epizodų, buvo išteisinę. Prokurorė D. Markauskienė išteisinamąjį teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.

Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad 2018 metų pabaigoje–2019 metų sausį tuometinis Anykščių rajono savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys K. Tubis naudojosi tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį pripažino kaltu reikalavus finansinės paramos minėtam visuomeniniam rinkimų komitetui, besiruošiančiam 2019-ųjų metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Nustatyta, kad K. Tubis 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas surado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka buvo pervestas 1 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos teismas šiemet vasarį K. Tubį dėl minėto prekybos poveikiu epizodo pripažino kaltu. Jam skirta 9 tūkst. 900 eurų bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimas. Jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui paliktas nepakeistas išteisinamasis nuosprendis.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo bei valstybinį kaltinimą abiejų instancijų teismuose palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorė D. Markauskienė.

„Yra teikiamos trys konkrečios pareigybės: vicemero, direktoriaus ir vieno patarėjo“, – posėdyje pranešė savivaldybės meras, „valstietis“ Kęstutis Tubis.

Anksčiau jis yra sakęs, jog asmenis į vicemero ir administracijos direktoriaus postus teiks aptaręs jų kandidatūras su frakcijų vadovais.

Dėl darbotvarkės tarybai pavyko sutarti tik po pasitarimo su frakcijų seniūnais. Politikai kritikavo merą, kad šis teikia pareigybes nederinęs jų su kitais tarybos nariais. Meras tvirtino, jog iki priesaikos to padaryti negalėjo.

Anykščių rajono taryboje septynias vietas iš 25 gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po penkias – socialdemokratai ir konservatoriai, po keturias – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis.

Yra teikiamos trys konkrečios pareigybės: vicemero, direktoriaus ir vieno patarėjo.

Ketvirtadienį pranešta, jog konservatoriai bei liberalai pasiskelbė opozicinėmis frakcijomis. Apie tai, jog dirbs opozicijoje, yra pranešę ir socialdemokratai.

K. Tubis tarybos posėdyje sakė kviesiantis politikus tartis dėl bendro darbo.

„Gerbiami tarybos nariai, jeigu jūs pritarsit, po tarybos posėdžio aš frakcijų seniūnus kviesiu pas save į kabinetą pasikalbėti, o kitą savaitę planuoju susitikti su susiformavusiomis frakcijomis ir aptarti, kokios kryptys darbo, kokie požiūriai yra. Gal mes surasime bendrą požiūrį apskritai, nes pažiūrėjau rinkimų programas, tai programos praktiškai labai panašios“, – kalbėjo meras.

Panašiai sakė ir savo kalboje, kreipdamasis į tarybą po priesaikos.

„Kartu su būsima Valstiečių ir žaliųjų sąjungos septynių narių frakcija žengiu pirmą žingsnį link santarvės: tiesiu ranką visoms kitoms tarybos sudėtyje esančių keturių partijų skyrių – socialdemokratų, konservatorių, demokratų ir liberalų vadovams ir tarybos nariams. Kviečiu pamiršti asmenines ambicijas ir nuo šiandien pradėti kartu kurti ir sąžiningai dirbti anykštėnų gerovei“, – kalbėjo meras.

„Kviečiu pamiršti buvusius nuomonių skirtumus, rinkimų dramas ir debatų įkarštį. Nusiimkime teisėjų mantijas ir pakabinkime jas ketveriems metams. Nebelaikykime nuoskaudų dėl įskaudintų žodžių ar veiksmų. Atėjo metas nusiraminti“, – pridūrė jis.

K. Tubis posėdžio metu pareiškė, jog siekdamas skaidrumo siūlys savo kabinete įrengti vaizdo kamerą.

„Būtų ženkliukas, kad yra filmuojama, videokamera, ne priimamajame, ne sekretorės kontrolei, o mero kontrolei ir mero darbui. Aš tikrai skaidriai ir viešai dirbsiu ir šitą pažadą įvykdysiu“, – tvirtino meras.

Mero pareigas ir anksčiau ėjęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Nustatyta, kad K. Tubis 2018 metų pabaigoje Anykščių verslininkui buvo pažadėjęs paveikti savivaldybės darbuotojus, jog šie sudarytų galimybę jo bendrovei išsinuomoti sklypą, gauti leidimus vykdyti statybas.

Jis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

VRK narės Inga Milašiūtė ir Laura Martinaitytė siūlė pakartotinai kreiptis į Panevėžio apygardos teismą, kad šis paaiškintų nuosprendį dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui – ar apribojimas ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje kartu reiškia, jog uždraustos ir renkamos mero pareigos.

Už tokį siūlymą penktadienį balsavo penki VRK nariai, prieš buvo septyni.

„Pagrindiniai argumentai – rinkimų procesas baigėsi, šiandien turime tvirtinti galutinius rezultatus. Pati VRK kartą jau kreipėsi į teismą, gavo atsakymą, panaikino kandidato registravimą. Šitas sprendimas buvo apskųstas, vėlgi teismas įpareigojo VRK priimti kitokį sprendimą, ką VRK ir padarė, grąžino K. Tubį į antrąjį turą. Dabar kandidatas surinko daugiausiai balsų, padėkime tašką ir dirbkime toliau“, – po balsavimo žurnalistams sakė pati prieš kreipimąsi buvusi VRK vadovė Jolanta Petkevičienė.

Pagrindiniai argumentai – rinkimų procesas baigėsi, šiandien turime tvirtinti galutinius rezultatus.

K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu, VRK gavus išaiškinimą iš Panevėžio apygardos teismo, kad nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas dėl galimybės dirbti valstybės tarnyboje nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Be to, LVAT nurodė, kad išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Nuosprendyje – neaiškumas

VRK narė I. Milašiūtė siūlymą dar kartą kreiptis į teismą dėl nuosprendio vykdymo argumentavo, kad Anykščių mero rinkimus laimėjusio K. Tubio teisinis statusas yra neaiškus ir į klausimą, ar jis gali vadovauti rajonui, gali atsakyti tik teismas.

„Iki balandžio 20 dienos Anykščių rajono savivaldybės pirmojo posėdžio K. Tubio teisinio statuso klausimas turi būti išspręstas Panevėžio apygardos teismo nutartimi“, – sakė VRK narė.

I. Milašiūtė pažymėjo, kad K. Tubį į rinkimus grąžinęs Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (LVAT) jo teisinio statuso klausimo neišsprendė, nes tai turi padaryti bendrosios kompetencijos teismas.

LVAT savo spendime nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje dėl prekyba poveikiu K. Tubiui pritaikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis pareiškėjo teisę eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas.

„Esant neaiškumams dėl nuosprendžio turinio, kiek jis susijęs su pareiškėjui taikyta baudžiamojo poveikio priemone, nei VRK, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali aiškinti nuosprendyje vartotų sąvokų, nes tai yra baudžiamosios bylos dalykas“, – pažymėjo LVAT.

Advokatas Justas Vilys teigė, kad kreiptis į Panevėžio apygardos teismą nėra pagrindo, o teismai jau yra pasisakę dėl K. Tubio – jis buvo grąžintas į rinkimus. Advokatas taip pat pažymėjo, kad išaiškinimu negalima pakeisti teismo priimto nuosprendžio, o Panevėžio apygardos teisme draudimo eiti renkamas pareigas nėra.

„Jam nenumatytas apribojimas, kaip tai būtų galima pakeisti iš esmės? Kaip jūs suvokiat, kad gali būti pakeistas sprendimas išaiškinimu?“ – klausė J. Vilys.

VRK narė L. Martinaitytė pabrėžė, kad VRK kreipimasis niekaip nepablogins K. Tubio padėties, nes teismas nepakeis nuosprendžio, bet išaiškins, kaip jis turi būti vykdomas – o šiuo metu yra neaiškumas.

„LVAT neišaiškino Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, ir pasisakė dėl kito etapo, kandidatavimo, jis niekaip nepablogins pono K. Tubio padėties, bet yra neaiškumas ir reikia sudėti taškus, kad nebūtų jokio interpretavimo“, – sakė L. Martinaitytė.

Argumentai prieš – rinkėjų valia

„Valstiečių“ į VRK deleguota narė Olga Kilkinova teigė, jog Rinkimų kodekse nėra nuostatos, kuri apribotų K. Tubio galimybes laimėjus mero rinkimus eiti šias pareigas, o Panevėžio apygardos teismo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė apriboja darbą valstybės tarnyboje, bet meras nėra valstybės tarnautojas.

„Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas ir turi aukštesnę teisinę galią negu Baudžiamojo proceso kodeksas. Mums nėra jokio pagrindo plečiamai aiškinti valstybės tarnybos sąvoką“, – kalbėjo O. Kilkinova.

Ji taip pat teigė, kad kreipdamasi į teismą VRK taip pat ignoruotų rinkėjų valią.

„Labai svarbus ir rinkėjų valios išreiškimas. Tai, kad K. Tubis buvo grąžintas į rinkimų kovą, VRK ištaisė savo padarytas klaidas ir leidžiant jam dalyvauti rinkimuose apsaugojo aktyviąją rinkimų teisę asmenims, kurie norėjo balsuoti už K. Tubį. Toks kreipimasis visuomenei parodytų, kad VRK visiškai nesvarbu, kokia buvo rinkėjų valia“, – sakė O. Kilkinova.

VRK pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas teigė, jog komisija jau sprendė dilemą renkantis tarp teisinio aiškumo ir rinkimų proceso sklandumo, K. Tubis buvo išbrauktas iš rinkimų gavus teismo išaiškinimą dėl jo galimybių kandidatuoti, tačiau buvo grąžintas į rinkimus teismo.

„Mes vis dar turime teisinio neaiškumo situaciją ir klausimai (dėl K. Tubio galimybių būti meru) visiškai pagrįsti giluminės teisės požiūriu, bet aš nežinau, ar mes galime skirti tiems klausimams prioritetą“, – kalbėjo M. Reznikovas.

„Mes turėjome vertybių konfliktą – teisinis aiškumas prieš rinkimų procesų sklandumą, mes paaukojome rinkimų proceso skaidrumą, padeginome pasitikėjimo rinkimais kreditą. Aš siūlau dėti tašką, mes padarėme gerą darbą, įgarsinę šitas abejones, bet sustokime, eikime organizuoti rinkimų ir dirbti darbą, kuris yra tiesiogiai mūsų“, – pridūrė jis.