„Artimiausiu metu, šią savaitę, pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį sakė Arvydas Anušauskas.

Jis taip pat teigė, kad kol kas detalių negalintis komentuoti, nes „tai yra ketinimų protokolas“.

„Detalės (...) yra ateities klausimas, nes reikalingi tvarūs finansiniai šaltiniai“, – kalbėjo ministras.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad mūsų uostamiestis tapo pirmuoju Lietuvos miestu, užmezgusiu tvirtus ryšius su Batumiu.

"Esu giliai įsitikinęs, kad Klaipėda tikrai pasiekė brandų tarptautinės diplomatijos rezultatą. Uostamiestis pirmasis iš Lietuvos miestų ir rajonų Lietuvoje užmezgė tvirtus ir glaudžius ryšius su Juodosios jūros perlu – Batumio miestu, su kuriuo bendradarbiavimas ir draugystė yra ypač vertinami tarptautinėje diplomatijos arenoje. Tai drąsiai vertinu kaip išskirtinį Klaipėdos pripažinimą ir įvertinimą", – savo socialinėje paskyroje rašė meras.

Pasak jo, Sakartvelui šiandien dar tebesant šalimi-kandidate, siekiant narystės Europos Sąjungoje, Klaipėdos miestas gali suvaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant bendrus europinius projektus.

"Pasirašant sutartį kartu su Batumio meru Archilu Chikovani, dalyvaujant ir Lietuvos Respublikos ambasadoriui Sakartvele Andriui Kalindrai, buvo įvardintos bendrų interesų kryptys, kaip miestų ir uostų bendradarbiavimas, galimybė plėtoti Klaipėdos ir Batumio universitetų, Batumio jūrų akademijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos bendrus projektus bei akademinį bendradarbiavimą", – pristatė V.Grubliauskas.

Jo teigimu, kolegas kartvelus labai domina Klaipėdos LEZ‘o patirtis bei rezultatai tarptautinėje verslo erdvėje ir kitos bendradarbiavimo kryptys.

Bendradarbiavimo memorandumas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) dėl bendradarbiavimo vykdant jungtinius mokslinius projektus buvo pasirašytas prieš ketverius metus, praneša SAM.

„Siekiame skatinti Lietuvos ir Japonijos sveikatos srities mokslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimą. Mokslas visada atveria naujas galimybes, o bendradarbiavimas su kitų šalių mokslininkais – plečia horizontus“, – teigia A. Dulkys. 

Pasirašytas Ketinimų protokolas leidžia skelbti kvietimą Lietuvos ir Japonijos mokslininkams teikti jungtines paraiškas projektams šioje srityje „Fundamentiniai tyrimai, panaudojant klinikinius duomenis ir bioresursus, retų ir nediagnozuotų ligų, ir vėžio srityje“. Jungtinių projektų tematika buvo aptarta 2019 m. rugsėjo mėn. Vilniuje vykusio jungtinio Lietuvos-Japonijos mokslininkų seminaro metu.

Ketinimų protokolo virtualioje ceremonijoje taip pat dalyvavo ir sveikatos apsaugos viceministrė prof. Danguolė Jankauskienė, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Japonijos ambasadorius Lietuvoje J. E. p. Shiro Yamasaki, Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje J. E. p. Gediminas Varvuolis.

Atnaujinta ir biokuru kūrenama Vilniaus termofikacinė elektrinė pagamintų trečdalį elektros, kurią galėtų pagaminti atominė elektrinė, teigia Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Tačiau "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas tikina, kad dideli pajėgumai nėra elektrinės rekonstrukcijos tikslas.

"Po modernizacijos trečiojo TEC (termofikacinės elektrinės - BNS), būtų galima gaminti elektros energiją, kurios kaina atitiktų rinkos kainą ir tokiu būdu mums nereiktų importuoti elektros. (...) Trečiojo TEC pajėgumai yra 400 megavatų, tai yra trečdalis atominės elektrinės, apie kurią kalba Baltijos šalys. Vien tik trečias TEC galėtų gaminti trečdalį elektros, kuri planuojama Visagino atominėje elektrinėje", - ketvirtadienį po „Lietuvos energijos“ ir Vilniaus šilumos tinklų ketinimų protokolo pasirašymo žurnalistams sakė A.Zuokas.

D.Misiūnas teigė, kad tokio galingumo elektros gamyba nėra įmonės tikslas.

"400 megavatų - dabartinė instaliuota elektros galia, kuri nėra naudojama pilnai, tikrai nėra mūsų sprendinyje. Tokio dydžio, mano vertinimu, ne tas galingumas, į kurį mes apeliuojame", - kalbėjo D.Misiūnas.

Anot jo, kogeneracija yra labai svarbi strategijos dalis: "Esant šilumos poreikiui, gaminti šilumą ir elektrą yra pats efektyviausias būdas".

D.Misiūno teigimu, investicijos į elektrinės atnaujinimą gali siekti nuo 0,5 mlrd. litų iki daugiau nei 1 mlrd. litų.

Dokumentas numato rekonstruoti trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę, pritaikant ją biokurui arba komunalinėms atliekoms. Elektrinė, kurią šiuo meti iš Vilniaus šilumos tinklų nuomojasi Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdoma "Vilniaus energija", vėliau bus perduota „Lietuvos energijai“.

A.Zuokas sakė, kad šiuo metu deramasi su "Dalkia" dėl elektrinės nuomos sutarties nutraukimo.

"Šiuo atveju mes turėsime peržiūrėti sutartį (su "Dalkia" - BNS), kol dar nėra pasibaigęs sutarties laikotarpis (2017 metų vasarį - BNS). Išankstinį pritarimą iš "Dalkia" ir "Vilniaus energijos" mes turime. Praktiškai trečiąjį TEC, kuris ir šiuo metu nėra naudojamas nei elektros, nei šilumos gamybai, išskyrus, kai būna labai šaltos dienos žiemą, mes po galimybių studijos atlikimo išimtume iš sutarties", - tvirtino meras.

Anot jo, "Dalkia" už sutarties nutraukimą nieko nereikalauja: "Nieko nereikalauja, nes derybų procesas dar vyksta dėl sutarties pakeitimo".

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas teigė, kad koncernui "Dalkia" nėra būtina laikyti neveikiančią elektrinę.

"Trečias TEC neturi kvotos ir jis nebedirba, nuomininkui laikyti turtą, kuris jam netarnauja ir neduoda pajamų, turbūt taip pat nėra tikslinga. Ir abiejų šalių interesas tada būtų grąžinti turtą savininkui", - sakė A.Keserauskas.

Pasak A.Zuoko, projekto analizė turi būti atlikta iki šių metų pabaigos, o elektrinė naujai įmonei turėtų būti perduota kitais metais.

"Esminis tikslas yra dar iki šių metų pabaigos atlikti analizę, studiją, kurios pagrindu būtų kitų metų pavasarį įsteigta bendra "Lietuvos energijos" ir Vilniaus šilumos tinklų įmonė. Jos tikslas būtų modernizuoti trečiąjį TEC, gaunant papildomą Europos Sąjungos paramą", - teigė Vilniaus meras.

Skelbta, kad taršos reikalavimų neatitinkanti trečioji Vilniaus termofikacijos elektrinė gali būti uždaryta 2016-ųjų pradžioje. Anksčiau "Vilniaus energija" skaičiavo, kad norint naudoti dujomis kūrenamą elektrinę nuo 2016 metų, į jos pertvarką reikėtų investuoti apie 1,2 mlrd. litų.

"Dalkia" į Vilniaus šilumos ūkį atėjo 2002 metų vasarį - tuomet su jo valdoma "Vilniaus energija" buvo sudaryta ilgalaikė 15 metų trukmės šilumos tinklų nuomos sutartis, kuri nustos galioti 2017 metų vasarį.

"Dalkia" vasarą skelbė, kad į sostinės šilumos ūkį jau yra investavusi 562 mln. litų – 96 proc. įsipareigotos investuoti sumos.