Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas.
„Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų. Pačiai Jungtinei Karalystei labiausiai reikėtų rūpintis, kad pasiektas susitarimas būtų kuo artimesnis esamai situacijai“, – BNS sakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot jos, nors Lietuvos ekonomika yra itin atvira ir priklausoma nuo eksporto, užsienio prekybos priklausomybė nuo Jungtinės Karalystės nėra labai didelė.
„Dabar tų aktualijų ir įtampų yra gerokai daugiau ir kitos grėsmės yra aktualesnės. Jos gali tą scenarijų į neigiamą pusę pakreipti gerokai reikšmingiau, nes matome, kad kertinės (eksporto – BNS) rinkos susiduria su tam tikrais sunkumais“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad baimės, susijusios su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES, lieka tos pačios. Tačiau, anot jo, nuo „Brexito“ proceso pradžios – referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES vyko prieš daugiau nei ketverius metus – praėjo tiek laiko, kad net išstojimas be susitarimo nebebus šokas Lietuvos ekonomikai.
„Baimės yra tos pačios – kad Jungtinė Karalystė tampa trečiąja šalimi, kad atsiranda procedūros, kas liečia muitinės deklaracijas, maisto kokybės reikalavimus“, – BNS sakė T. Povilauskas.
„Kas yra gerai – dauguma įmonių praėjusiais metais geriau ar blogiau pasidarė namų darbus, kas būtų jeigu būtų. Manau, kad įdirbis niekur nedingo per metus. Galbūt netgi šiek tiek geriau, kad tie metai praėjo ir dabar tikrai nebegalima kalbėti apie šoką ar netikėtumą“, – pabrėžė jis.
I. Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad nuo Jungtinės Karalystės rinkos priklausančios įmonės ir verslo sektoriai turėjo pakankamai laiko suplanuoti veiklą pagal įvairius scenarijus.
„Turėjome net keletą konkrečių ekonominių veiklų pramonėje, kurios buvo tampriau susiję su Jungtine Karalyste, bet matyt ir jie jau apgalvojo tas alternatyvas ir pasirengė visiems galimiems atvejams, nes tai tikrai neįvyko labai staigiai ir atitinkamai prie to galima prisitaikyti“, – sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.
Anot T. Povilausko, SEB ekonomistai kietojo „Brexito“ tikimybę šiuo metu vertina 50:50. Ekonomisto teigimu, baiminamasi, kad derybose nugalės politiniai, o ne ekonominiai motyvai.
„Jungtinė Karalystė yra labai stipriai paveikta koronaviruso ir jai nereikėtų antros problemos žengiant į 2021 metus, nes verslui yra aišku, kad tai yra blogas scenarijus“, – sakė T. Povilauskas.
„Visi yra suinteresuoti, kad vienoks ar kitoks susitarimas būtų, kad būtų bent laisvos prekybos susitarimas. Tačiau yra konservatoriai su didele dauguma, yra Borisas Johnsonas (ministras pirmininkas – BNS), kuris nori būti įžymus istorijoje“, – teigė jis.
B. Johnsonas savaitgalį pagrasino pasitraukti nuo derybų dėl tolesnių prekybos ryšių tarp Jungtinės Karalystės ir ES stalo, jeigu susitarimo nebus iki ES viršūnių susitikimo spalio 15 dieną.
Aklavietė pakurstė nuogąstavimus, kad po gruodžio 31 dienos gali įvykti „Brexitas“ be susitarimo – tuo atveju didžioji dalis prekybos būtų reglamentuojama pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir muitus. Po Naujųjų metų tarp JK ir ES iškiltų muitų ir kitokie ekonominiai barjerai.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę dalis Lietuvos eksporto struktūroje nuo 2016 metų, kuomet įvyko „Brexit“ referendumas, iki 2019-ųjų mažėjo nuo 6,1 proc. iki 5,2 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Lietuvos banko duomenimis, paslaugų eksporto į Jungtinę Karalystę dalis yra dar mažesnė – apie 4 procentus.
