Atlikę antikorupcinį vertinimą STT pareigūnai konstatavo, kad dėl egzistuojančio teisinio reglamentavimo nuostatų, praktikoje kino projektų vertinimo ekspertų sąrašai formuojami iš tų asociacijų atstovų, kurių nariai yra kino gamintojai ar kūrėjai ir siekia gauti valstybinį finansavimą filmų projektams įgyvendinti, o tai gali kelti subjektyvių sprendimų rizikas.

„Nustatyti atvejai, kai ekspertų komisijos nariai vertino galimai susijusių subjektų kino projektų paraiškas ir rekomendavo jas finansuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Anot jo, taip pat nenustatyta reitingavimo ar kitokia objektyvi atranka į ekspertų komisijas, o Lietuvos kino centro direktoriui suteikti per platūs įgaliojimai skiriant ekspertus.

„Praktiškai vienasmenis Lietuvos kino centro direktoriaus sprendimas iš sąrašo pasirinkti tam tikrus kandidatus ir skirti juos į ekspertų komisijas, taip pat ir atsiradusi galimybė direktoriui įtraukti į ekspertų komisiją narį, nesantį sąraše, ir nesiremiant konkrečiais tokių narių skyrimo bei atrankos kriterijais, apskritai nenurodant iš kur, sudaro galimybes nesąžiningam elgesiui ar korupcijos rizikai pasireikšti“, – teigiama STT dokumente.

Tarnybos vertinimu, iki galo aiškiai nesuformuluoti kino projektų vertinimo kriterijai sudaro galimybes juos vertinti subjektyviai, o ekspertų komisijos narių išvados kartais gali neatitikti objektyvumo ir aiškumo kriterijų.

„Ekspertų komisijos nariai pradiniame projektų vertinimo etape kartais rekomenduoja neskirti finansavimo projektui, nors teisinis reguliavimas to nenumato, nenurodomi sprendimų neskirti finansavimo motyvai. Be to, ekspertų komisijų nariams suteikta diskrecija spręsti dėl kino valstybinio finansavimo dydžio, nes nėra numatytų kriterijų skiriamai sumai nustatyti“, – teigiama STT išvadoje.

Šios tarnybos pareigūnai vertino, kaip 2019–2022 metais kino projektų parengiamiesiems ir gamybos darbams paskirstyta beveik 22,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, pernai filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko daugiau kaip 15 mln. eurų neatlygintinų investicijų.

Palyginti su 2020 metais, ši suma išaugo 26 proc., ir tai yra didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

Anot Kino centro, pasinaudoję lengvata, rekordiškai daug Lietuvoje pernai išleido ir užsienio filmų gamintojai. Jų išlaidos Lietuvoje siekė 37,9 mln. eurų, tai irgi didžiausia kada nors buvusi suma.

Pernai iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

„Lietuva 2021 metais ir vėl buvo itin patraukli tarptautinei kino industrijai. Dėl sklandaus lengvatos veikimo, aukštos Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybės ir patrauklių lokacijų, pernai mūsų šalyje buvo kuriama 19 užsienio projektų. Iš jų net dešimt – Skandinavijos regiono kino projektai – penki švedų ir penki norvegų. Dar tris projektus Lietuvoje filmavo Jungtinės Karalystės kūrėjai, čia dirbo ir Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos kino kūrėjai“, – teigiama LKC pranešime.

Daugiausiai investicijų surinko švedų kino projektai: 1,61 mln. eurų gavo antrasis kriminalinio serialo „Jaunasis Volanderis“ sezonas, 1,60 mln. – mini serialas „The Playlist“ („Grojaraštis“) ir 1,36 mln. „Hilma af Klint“.

Daugiausiai investicijų surinkusiu nacionaliniu projektu pernai tapo režisierių Kristinos Buožytės ir Bruno Samper kuriamas mokslinės fantastikos filmas „Vakarinė žvaigždė“, jis gavo 715 tūkst. eurų. Per visą lengvatos veikimo laikotarpį tai yra daugiausiai investicijų gavęs nacionalinis filmas.

Iš viso 2021 metais išduotos 126 investicinės pažymos 78 investuotojams, iš jų 28 Lietuvos įmonės pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pasinaudojo pirmą kartą, likusios tai darė ne pirmus metus.

„Tai rodo, kad verslo įmonės vis labiau pasitiki lengvata, supranta jos veikimą ir todėl ryžtasi skirti vis didesnes sumas“, – teigia Kino centras.

Nuo pelno mokesčio lengvatos galiojimo pradžios, 2014–2021 metais, bendrai pritraukta 50,7 mln. lėšų filmų gamybai. Per visą laikotarpį užsienio gamintojai Lietuvoje išleido daugiau kaip 140 mln. eurų, ketvirtadalis šių išlaidų gautos pernai.

Per devynerius metus lengvata panaudota 286 filmams finansuoti – investicijos skirtos 144 nacionaliniams kino projektams, 72 užsienio filmams ir 70 bendros gamybos filmų projektų.

Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui mažindama apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį. Nuo 2019 metų Lietuvos ar užsienio kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, gali siekti 30 proc. visų filmo gamybos išlaidų. Iki tol ši dalis sudarė 20 procentų.

Lengvata yra terminuota ir galioja iki 2023 metų pabaigos.

„Iki šiol Lietuva nėra turėjusi nė vieno bendros gamybos filmo projekto su Izraeliu. Šis abiejų šalių vyriausybių susitarimas, aiškiai apibrėždamas tarpvalstybinį bendradarbiavimą filmų gamybos skatinimo srityje, atveria didesnes galimybes Lietuvos ir Izraelio kūrėjams, taip pat ir pritraukiant papildomą finansavimą. Visa tai leis dar labiau sustiprinti Lietuvos kino srities konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – sako kultūros ministras S. Kairys.

Kaip rašoma Kultūros ministerijos pranešime, Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimas suteiks palankesnes galimybes abiejų šalių filmų gamintojams gauti valstybinį projektinį finansavimą. Taip pat šiuo sutarimu bus išplėstos bendradarbiavimo galimybės, suteiksiančios pagrindą platesniems filmų pristatymams.

„Tai puiki diena abiejų šalių filmų kūrėjams. Izraelis ir Lietuva didžiuojasi aukšta savo filmų kokybe, atveriančia langą į mūsų kultūras, tautinę bei žmogiškąją tapatybę. Labai tikimės, kad naujasis susitarimas sustiprins kūrėjų bendradarbiavimą kino srityje, kuri yra gero mūsų šalių kultūrinio dialogo dalis“, – sako Izraelio ambasadorius Y. Levy.

Pasak pranešimo, susitarimas su Izraeliu dėl bendros kino filmų gamybos – antrasis tokio pobūdžio susitarimas, kurį yra pasirašiusi Lietuva. Pirmasis pasirašytas su Prancūzija 2015 metais.

Kaip antradienį pranešė kino centras, filmų gamybai paskirstyta 770,7 tūkst. eurų. Dauguma šiame konkurse paremtų filmų projektų yra jaunų režisierių vaidybiniai ir dokumentiniai trumpametražiai filmai: Lauryno Bareišos „Juodas vaikas“, Gabrielės Urbonaitės „Paskutinis skambutis“, Sauliaus Baradinsko „Auksinės minutės“, Justo Ramanausko „Snaiperis“, Jono Trukano „Užgesus šviesoms“, Ričardo Matačiaus „Lizdas“, Agnės Marcinkevičiūtės „Iš kur tas švytėjimas?“ ir Elenos Kairytės „Mudu abudu“.

Šio konkurso metu taip pat paremti du animaciniai trumpametražiai filmai: „Matilda“ (rež. Ignas Meilūnas) ir „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė). Finansavimas skirtas ir režisierės Marijos Kavtaradzės debiutinio filmo „Vasara“ bei režisieriaus Algimanto Puipos vaidybinio ilgametražio filmo „Kamanių medus“ gamybai.

Kino tarybai rekomendavus, finansavimas skirtas penkiems mažumos bendros gamybos projektams, kuriuos Lietuvos kino gamintojai kurs kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos. Pirmą kartą bus kuriami bendros gamybos filmai su Gruzija ir Kipru: tai bus drama „Namme“, pasakojanti vienos Gruzijos kalnuose gyvenančios šeimos ir kaimo bendruomenės istoriją bei trimatės animacijos projektas „Kaip pagaminti slibiną“ apie mergaitės burtininkės ir jos sukurto drakono draugystę.

Paremti keturi filmų parengiamųjų darbų projektai, tarp jų dviejų vaidybinių ilgametražių filmų projektai: „Vaikas su garantija“ bei „Antigonė“. Taip pat parama skirta dokumentinio ilgametražio filmo projektui „Broliai“ bei vaidybinio trumpametražio filmo projektui „Senas šautuvas“. Bendra šiems projektams skirta suma siekia 41 tūkst. eurų.

Kino tarybai apsvarsčius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo papildomam konkursui pateiktas paraiškas, Lietuvos kino centras skyrė finansavimą dar penkiems filmų gamybos darbų projektams.  Didžiausia suma – 70 tūkst. eurų – paremtas dokumentinio ilgametražio filmo projektas „Tumo kodeksas“, kurį režisuos Eimantas Belickas. Filmas atskleis Juozo Tumo-Vaižganto – rašytojo, visuomenės veikėjo, pedagogo, kunigo, įvairialypę asmenybę.

Dar vienam dokumentinio ilgametražio filmo projektui „Rūta“ apie plaukimo olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę skirta 35 tūkst. eurų parama. 30 tūkst. eurų paremtas dokumentinio trumpametražio filmo projektas „Išeiti iš namų“. Taip pat papildomame konkurse paremtas režisieriaus Antano Skučo animacinis trumpametražis filmas „Grybų karas“ pagal poeto Justino Marcinkevičiaus to paties pavadinimo kūrinį bei režisieriaus Andriaus Bartkaus vaidybinis trumpametražis filmas „Žvalgai“.

Sausio 1 dieną įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos sudaro palankesnes filmų gamybos sąlygas mūsų šalyje. Įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai gali susimažinti pelno mokestį, o Lietuvoje filmą kuriantys gamintojai iš privačių rėmėjų gali gauti paramą, siekiančią iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto.

Lietuvos kino industrijos atstovai pelno mokesčio įstatymo pataisų siekė ne vienerius metus. Įsigaliojus lengvatoms, Lietuva prisijungė prie Europos šalių jau kurį laiką siūlančių panašią pagalbą kino sektoriui ir nuo šiol galės sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje arenoje. Užsienio kompanijos, kuriančios filmus Lietuvoje mokės už Lietuvos įmonių teikiamas paslaugas ir prekes, samdys Lietuvos specialistus. Šią schemą Lietuvos kino centro užsakytame tyrime kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės bendrovės "Peacefulfish" ekspertai akcentavo kaip itin sustiprinsiančią šalies kino industrijos konkurencingumą.

"Labai svarbu, kad šia mokesčių paskata galės pasinaudoti ir nacionalinio kino kūrėjai, nes kol kas valstybės skiriami resursai nepakankami visapusiškai plėtoti šią kultūros sritį. Beje pirmoji gauta paraiška - iš nacionalinio kino gamintojo", - teigia LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Pelno mokesčio lengvata galės būti taikoma pelningai veikiančioms įmonėms, neatlygintinai suteikiančioms lėšų filmo gamybai Lietuvoje. Įvykdžius visas schemos taikymo sąlygas, rėmėjas turės galimybę susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį.

Pagal naująjį lengvatų teikimo mechanizmą, Lietuvoje kuriamam filmui finansuoti nacionalinių bei užsienio filmų gamintojai iš privačių rėmėjų gali pritraukti iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto. Norint pasinaudoti lengvatomis, bent 80 proc. visų išlaidų filmui ar jo daliai turi būti patiriamos Lietuvoje. Jos turi būti ne mažesnės kaip 150 000 litų.

Paraiškas administruoja Lietuvos kino centras. Kino centro sudaryta Ekspertų komisija vertins, ar filmas atitinka kultūrinio turinio ir gamybos kriterijus, kurie yra būtini norint pasinaudoti mokesčių lengvata.

"Šiais metais skirsime daugiau dėmesio kartu su šalies prodiuseriais, paslaugų teikėjais, miestų kino biurais šios schemos pristatymui tarptautinėse mugėse, koprodukcijos forumuose, siekdami dar didesnio susidomėjimo Lietuva, kaip palankia kino gamybai šalimi, - teigia Rolandas Kvietkauskas. - Didesnis užsienio kuriamų filmų Lietuvoje srautas ne tik turės teigiamų ekonominių pasekmių, didins šalies žinomumą kino pasaulyje, bet ir reikšmingai prisidės prie kino profesionalų užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir trūkstamų specialistų ugdymo".

Pagal suderinimą su Europos Komisija, ši lengvata veiks iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos - Lietuvos kino centro interneto svetainėje.