Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, keturi buvo prieš, o 11 susilaikė.  

Pasak konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, geriamojo vandens tiekimas yra valstybės reguliuojama veikla – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustato kainas, o jei įmonės užsiimtų ir kitomis veiklomis, būtų sunku atskirti kaštus, apskaičiuoti kainą.

Aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas aiškino, kad vandentvarkos įmonėms draudžiama jungti su kitokios veiklos įmonėmis, nes jos yra specifinės ir neturi būti kryžmiškai jungiamos su butų ūkio ar šilumos įmonėmis.

„Nelaimės atveju, kai yra prasta vadyba, nesusitvarkymas, bankrotai, turės regionines įmones apjunginėti ir tada išardyti tokias apjungtas įmones taptų neįmanoma“, – Seime ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika apgailestavo, kad toks variantas nebuvo numatytas anksčiau. Anot jo, dabar stabdomas jau prasidėjęs procesas, pavyzdžiui, Marijampolėje ketinta sujungti „Butų ūkį“ ir „Sūduvos vandenis“.

Turbūt tikrai istorijoje yra nedaug priimama tokių įstatymų, kai reikia vytis procesą, kurį savivaldybės jau yra pradėjusios.

 

„Turbūt tikrai istorijoje yra nedaug priimama tokių įstatymų, kai reikia vytis procesą, kurį savivaldybės jau yra pradėjusios. Marijampolės savivaldybės atveju bandoma išgelbėti gyventojus, nes sujungus „Butų ūkį ir „Sūduvos vandenis“ būtų reikėję žmonėms mokėti daugiau už vienas ar kitas paslaugas, o VERT būtų sunku nustatyti būtinąsias sąnaudas ir taip paskaičiuoti tikrąją vandens kainą. Turbūt tai yra gera praktika, kai Seimas sprendžia problemas ir užbėga problemoms už akių“, – kalbėjo K. Mažeika.

Tuo metu liberalė, buvusi Trakų merė Edita Rudelienė pabrėžė, kad kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Trakų, tiek vandens tiekimo, tiek nuotekų, tiek šilumos tiekėjai jau apjungti į vieną įmonę ir ji sėkmingai veikia.

„Jos sėkmingai veikia ir tai yra mitas, kad VERT negali paskaičiuoti kainos. Šiandien ji suskaičiuojama ir įvertinama, kokios yra sąnaudos, ir ta kaina yra pagrįsta. Ir šiandien, kai savivaldybės, kurios nori optimizuoti savo UAB-ų veiklą ir kaip tik sumažinti paslaugų kainą gyventojams, apribojame jas tuo, kad negalės įmonės jungtis į vieną veiklą“, – piktinosi E. Rudelienė. 

Susijungti skirtingų komunalinių atliekų tiekėjai nori ne vienoje savivaldybėje. Aplinkos ministerija prognozuoja, kad įmonėms susijungus jų paslaugų įkainiais didėtų.

Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens, įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.

Aplinkos ministerija teigė, jog nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.