Skurdžios meninės vertės komiksais užverstą rinką leidykla papildė estetiškais Lietuvos menininkių kurtais leidiniais.

„Supratome, kad komiksai vaikams Lietuvoje siejasi tik su ančiuku Donaldu ir panašiais komiksais. Tačiau užsienyje yra daugybė komiksų, kurie yra orientuoti būtent į estetinę jų pusę“, – sakė „Kitokios grafikos“ vadovas Nerijus Smola.

Pernai „Kitokia grafika“ išleido ir savo studijoje menine risografijos technika atspausdino aštuonių Lietuvos menininkių istorijas vaikams. Jas pristatė užsienio alternatyvios spaudos ir komiksų festivaliuose: Londone bei Helsinkyje. Projektas, pavadintas „Portfolio riso“, vyko jau trečius metus iš eilės ir buvo finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

„Projektas vienija iliustratorius, dizainerius, grafikus ir kitus vizualiųjų menų jaunuosius profesionalus, kuriems suteikiame progą išbandyti alternatyvią risografijos spaudą ir patiems labai ribotu tiražu nemokamai išleisti savo kūrinius. 2016-ųjų rinktinę sudarė plakatai (art-print), 2017 metais projektas buvo labiau orientuojamas į didesnės apimties zinų kultūrą bei įdomesnes raiškos formas, pvz., menines atvirutes“, – anot N. Smolos, festivaliuose, į kuriuos taip pat vyksta po vieną iš projekte dalyvaujančių menininkų, pristatomi ne tik leidiniai ir risografijos spauda, bet ir patys jaunieji menininkai.

„Menininkės Justė Urbanavičiūtė ir Ieva Gvazdaitytė, kurios pernai dalyvavo festivaliuose kartu su „Kitokia Grafika“, pačios galėjo pristatyti savo komiksus. Įdomiausia, kad specialiai vaikams kurtos istorijos dėl savo estetikos traukia ir suaugusiuosius, ypač menininkus. Vaikiškoje literatūroje kiekvienas gali rasti kažką sau: vaikai ją skaito vienaip, suaugę randa kitas prasmes“, – sakė N. Smola.

I. Gvazdaitytė, sukūrusi trumpą komiksą apie pomidorą ir jo draugystę su kitais vaisiais bei daržovėmis, netgi pasirūpino specialiu pateikimu. Menininkė knygą įrišo savo rankomis ir pastorino puslapius, kad būtų patogu vartyti mažoms rankytėms.

2018 metų projekte „Portfolio riso“ dalyvavo menininkės Greta Liekytė (Greta Alice), Greta Duobienė (Greta Duo), Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki), Ieva Grazdaitytė (Proper Normal), Vaiva Kovieraitė Trumpė, Ula Rugevičiūtė Rugytė, Elena Kanarskaitė ir Salvija Vaičikonytė.

„Projektas vyksta jau trečius metus, tad galime pasidžiaugti, kad jis evoliucionavo ir dabar jau atsiranda menininkų, kurie geba kurti ne tik iliustracijas, bet ir įdomias istorijas“, – džiaugėsi N. Smola, vis tik pasigendantis vyrų menininkų, nes jau antrus metus iš eilės projekte dalyvauja vien tik menininkės.

Kol kūrėjas ruošėsi Kauno menininkų namuose liepos 26 d. atidaromai parodai, rezidencijoje sekmadienį įvyko kūrybinės komiksų dirbtuvėms iliustratoriams iš Lietuvos.

„Nepatikimi pasakotojai, nesusipratimai tarp žmonių, atminties praradimas senatvėje, RAM ir dirbtinis intelektas. Kiekvieną dieną girdime visokiausių istorijų, bet ar jos tikros?“, – komiksų dirbtuvėse E.Androutsopoulos kvietė diskutuoti atminties nepatikimumo tema.

Menininkas vadovavosi filosofiniu požiūriu, kad atmintis neturi fizinės formos, o ją nuolat perkuria mūsų smegenys. Todėl E.Androutsopoulos dirbtuvių pradžioje dalyviams pasiūlė pažaisti su savo atmintimi: prisiminti vaikystės namus ir nupiešti kuo daugiau detalių. Po pratimo menininkai sėdo kurti individualių istorijų, kurios bus išleistos šeštame komiksų antologijos SW/ON numeryje.

Mėnesį trukusios rezidencijos Kaune metu E.Androutsopoulos kūrė istoriją, nagrinėjančią pastatų atminties bei miesto kaitos tematiką. Savo urbanistinėje istorijoje menininkas kuria fikciją, į kurią įpinti tikri faktai ir pasivaikščiojimų po Kauną metu surinktos patirtys. Komiksas bus atspausdintas „Kitokios grafikos“ studijoje naudojant risografijos spaudą.

Kauno komiksų rezidencijos metu sukurti darbai, o taip pat ir leidinys, bus pristatyti liepos 26 d. 18.30 val. Kauno menininkų namuose įvyksiančioje parodoje. Po atidarymo su  E.Androutsopoulos vyks pokalbis, kurį moderuos eseistė Paulina Drėgvaitė.

Suomijoje gimęs E.Androutsopoulos visą vaikystę ir paauglystę praleido tarp Skandinavijos ir Graikijos. 2006 metais jis įstojo į Atėnų universitetą studijuoti istorijos ir ten pradėjo leisti pirmuosius savo komiksus. 2011 metais menininkas persikraustė į Londoną ir dabar nuolat migruoja tarp Jungtinės Karalystės ir Helsinkio.

Poetinius ir eksperimentinius naratyvus kuriantis E.Androutsopoulos vaizdus naudoja ritmui ir improvizacijai. Menininkas stengiasi atrasti naujas kūrybos galimybes ir tiria abstrakcijos panaudojimą kuriant naratyvus.

Pirmasis žingsnis

Pernai inicijuoto projekto tikslas – skatinti jaunuosius Lietuvos autorius (iliustratorius, dizainerius ir kt. vizualiųjų menų atstovus) kurti šiuolaikinius komiksus, grafines istorijas (pasižyminčius originalia menine išraiška) ir iliustracijas, pasinaudoti savilaidos principais ir išleisti savo kūrinius alternatyvios spaudos forma – risografija.

"Portfolio Riso" – projektas, jungiantis iliustratorius, dizainerius, grafikus ir kitus vizualiųjų menų profesionalus, kuriems suteikta proga išbandyti alternatyvią risografijos spaudą ir patiems labai ribotu tiražu išleisti savo kūrinius. 2016-ųjų rinktinę sudarė plakatai (art-print), šiemet projektas labiau orientuojamas į didesnės apimties zinų kultūrą bei įdomesnes raiškos formas, pvz. atvirukus.

"Kitokios grafikos" plėtojama risografijos spauda – bene vienintelė Lietuvoje alternatyvi spauda, kuria spausdinami zinai, plakatai, atvirukai, skrajutės ir kt. meninė spauda. Projekte dalyvaujantys menininkai turi galimybę savo kūrinius nedideliu tiražu atspausdinti risografijos būdu nemokamai. Vėliau šie darbai yra pristatomi užsienio festivaliuose ir mugėse.

Į muges – su svariu bagažu

Gegužės pabaigoje rinktinė buvo pristatyta Barselonos (Ispanija) alternatyvios spaudos festivalyje "Gutter Fest", birželį bus parodyta Rytų Londono komiksų meno festivalyje ELCAF, rugsėjį – Helsinkio (Suomija) komiksų festivalyje ir spalį Vankuverio (Kanada) meninės spaudos (art book) mugėje.

Šįmet "Portfolio Riso" projekte dalyvauja vien menininkės: Akvilė Misevičiūtė (Magicdust), Justė Urbonavičiūtė, Justė Venclovaitė, Eglė Plytnikaitė, Viktorija Dambrauskaitė (Viktė Ežiukas), Ieva Gvazdaitytė, Greta Alice, Ūla Rugevičiūtė-Rugytė, Vaiva Kovieraitė-Trumpė ir Viltė Žumbakytė.

Dalis kūrėjų kartu su "Kitokios grafikos" kolektyvu vyks į festivalius ir turės progą pačios pristatyti savo kūrybą.

Ne vienus metus savo kūrybą įvairiuose festivaliuose pristatanti A.Misevičiūtė nepraleidžia progos gyvai susitikti tiek su savo gerbėjais, tiek su kitais menininkais.

"Kartais festivaliuose atsiranda ir darbo pasiūlymų – juk į juos renkasi ne tik piešėjai, bet ir kūrybininkai. Jie mato tavo darbus ir gali tiesiogiai su tavimi susipažinti. Ne ką mažiau svarbus gyvas susitikimas su savo gerbėjais – vertinu tikrą bendravimą daug labiau nei skaičius ar komentarus internete", – sako neseniai iš Barselonos, kur pristatė savo kūrybą, grįžusi komiksų kūrėja.

Kūrybai nuolat reikia šviežio oro, todėl, anot A.Misevičiūtės, ištrūkimas iš įprastos erdvės ir pažįstamo žmonių rato, suteikia įkvėpimo: "Festivaliuose susipažįsti bent su vienu nauju ir įkvepiančiu iliustratoriumi ar leidėju – tai skatina kurti grįžus namo."

Likti ištikimam sau

"Lietuvoje knygų iliustracijoje vyrauja komercinis nusaldintas stilius. Aš nenoriu prie jo taikytis, todėl turiu pati rūpintis savo darbų leidyba", – teigia A.Misevičiūtė. – Savilaida yra būdas išlikti savimi, ištikimam savo estetikai."

Anot jos, tas pats galioja ir turiniui. "Tik nedaugelis leidėjų yra pakankamai drąsūs leisti nekomercinio turinio leidinius, dažnai peržengiančius nusistovėjusias normas ar stereotipus. Taigi savilaida visada įleisdavo ir įleis naujausių, drąsių vėjų į spaudos meną", – pasakoja kūrėja.

Projektą A.Misevičiūtė vadina vienintele proga pradedantiems menininkams skleisti savo kūrybą, o jau turint atspausdintų darbų ieškoti leidėjų, rodyti darbus galimiems darbdaviams, kitiems menininkams, bendradarbiauti. Esą, kai menininkas pats atsakingas už spaudą, jis gali labiau kontroliuoti galutinį rezultatą: pats rinktis popierių, formatą, ką nors keisti pačiame spaudos procese.

"Kiekvienas gali kurti, piešti ir per tai atskleisti savo patirtis. Komiksų medija yra labai tinkama vaikams, turintiems sunkumų išreikšti savo mintis ir jausmus tiesiogiai", – teigė grupės "Kitokia grafika" vadovas Nerijus Smola.

Su savo projektu "Komiksų autobusas" kauniečiai aplankė keturis Lietuvos socialinės globos namų vaikus. Sunkios gyvenimo patirties turintiems vaikams skirtose kūrybinėse-patyriminėse dirbtuvėse buvo pristatyta komiksų kūrimo metodologija kaip streso mažinimo ir neigiamų psichosocialinių problemų įveikimo priemonė.

Pasakodama apie komiksų kultūrą, jos išskirtinumą ir kūrimo technikas, "Kitokios grafikos" iniciatyvinė grupė – N.Smola, psichologė Eglė Kuraitė-Žičkė ir žurnalistė Agnė Smolienė – skatino vaikus atsiverti, pasidalyti savo išgyvenimais.

"Projektą galima būtų prilyginti eksperimentui, kuris įrodė, jog tam tikrų įrankių davimas vaikams ir paaugliams, paaiškinimas, kaip jie veikia, leidžia jiems piešiniuose perpapasakoti autentišką savo istoriją. Žinoma, ne visos pieštos istorijos buvo originalios. Vaikai yra apsiriboję klišėmis, jie bando kopijuoti tai, ką mato internete, per televiziją ar populiarių žurnalų viršeliuose, o mes stengėmės juos nuo to atitraukti, tačiau pernelyg nespausdami", – pasakojo N.Smola.

Komikso kūrimas jiems buvo labai svarbus, nes per šį procesą vaikai išsiliejo, darbuose išpasakojo tai, ko galbūt niekada nebūtų atskleidę.

"Piešiniuose buvo brutalumo, ne viename jų juntamas šeimos ilgesys, meilės, saugumo jausmų trūkumas", – sakė pašnekovas, pastebėjęs, kad dirbtuvės buvo svarbios ne tik vaikams, bet ir jose dalyvavusiems auklėtojams, mokytojams. Pedagogams "Kitokios grafikos" kolektyvas – edukacinės patirties turintys, kuriantys profesionalai, užsiimantys veiklomis, stiprinančiomis pozityvios socializacijos ugdymą – įrodė, jog komiksas yra puiki priemonė, padedanti vaikams atsiskleisti.

Psichologai, stebėdami vaikus kūrybinių dirbtuvių metu, pastebėjo, jog piešiniuose galima atrasti, kokie herojai yra aktualūs šių dienų vaikams, į ką jie lygiuojasi ir kokius save įsivaizduoja ateityje.

Dirbtuvių metu dalyviai nustebdavo išgirdę, kad komiksas – tai ne tik linksmas, šmaikštus pasakojimas. Piešiniais lygiai taip pat galima perteikti liūdnas, skausmingas, gilias patirtis.

"Šis suvokimas leido vaikams kurti asmeniškai svarbias istorijas ir per jas atskleisti gilesnius išgyvenimus. Susitikimuose galėjome stebėti, kaip jaunuoliai sugeba dalyvauti kūrybiniame procese: dauguma jų susikaupę piešė ir rašė tekstus, net jei kartais tai buvo sunku. Komikso žanras patrauklus, ypač paaugliams, nes jame įvairiausiomis formomis galima perteikti savo istoriją, piešimo įgūdžius paliekant antrame plane. Nebelieka vertinimų: gražu – negražu, tinkama – netinkama, svarbu – nesvarbu. Kiekvieno istorija savaip įdomi ir ypatinga", – aiškino psichologė E.Kuraitė-Žičkė.

Visa tai – komiksų kultūrą Lietuvoje ir už jos ribų populiarinančios viešosios įstaigos „Kitokia grafika”, atsikrausčiusios iš Vilniaus į Kauną, projektai. Jos namais tapo studija Karaliaus Mindaugo apartamentų kvartale – tarpukariu veikusio Kauno pieno centro komplekse.

„Erdvės nedaug, bet telpa daug kas“,  – vedžiodamas po studiją, užsiminė „Kitokios grafikos“ vadovas Nerijus Smola. Pirmajame aukšte – leidykla-spaustuvė, kurioje, kol kas vienintelėje Lietuvoje, unikalia risografijos spaudos technika galima atspausti komiksų savilaidos ir kitus meno leidinius, laiptinėje – erdvė parodoms. Šiuo metu čia veikia gražiausių studijoje atspausdintų darbų paroda. Antrajame aukšte nusėdo kelerius metus migravusi komiksų skaitykla, talpinanti kelis šimtus visame pasaulyje išleistų leidinių, pradedant grafiniais romanais, savilaidos publikacijomis ir baigiant teorine literatūra.

Per centro atidarymą ant skaityklos sėdmaišių ir kušetės komiksų knygas čia studijavo jaunimas. „Domiuosi komiksais. Nesu menininkė, bet man pačiai patinka juos piešti, tam tikras gyvenimo situacijas jais išreikšti. Internete yra įvairiausių komiksų, ir draugai tuo domisi. Iš lietuvių komiksų kūrėjų man labiausiai patinka Eglė Tamulytė–Shaltmira – jos veiklą, komiksus visada seku“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Marija Solodova. Mergina užsiminė laukusi, kada toks centras Kaune atsidarys.

Darželinukas smalsiu žvilgsniu stebėjo, koks pasikeitęs iš risografijos spausdinimo aparato išlenda jo piešinys. „Risografija – tai kažkas tarp ofseto ir šilkografijos. Atspaudas gaunasi šiltesnis nei naudojant ofseto techniką, iškilus, be to, mes naudojame tik penkias spalvas: raudoną, mėlyną, geltoną, žalią ir juodą. Šis spausdinimo būdas mėgstamas komiksų leidėjų“, – užsiminė N.Smola.

„Kitokios grafikos“ įkūrėjas pasakojo komiksais susidomėjęs studentiškame amžiuje. „Studijavau užsienyje. Lankantis skaityklose, bibliotekose, man buvo didžiulis atradimas, kai jose aptikau didžiulį komiksų skyrių. Ten buvo ne tik „Ančiukas Donaldas“, bet ir suaugusiems skirtos komiksų knygos, kuriomis pristatomos rimčiausios problemos“, – susidomėjimo komiksais pradžią prisiminė N.Smola. – Tuo tarpu Lietuvoje vis dar juntamas komiksų kultūros skurdumas. Tačiau tai – natūralu, nes šios kultūros pas mus ilgą laiką iš viso nebuvo. Buvo tik pavieniai reiškiniai, kaip „Paršiukas Čiukas“ ar „Ančiukas Donaldas“. Tai yra, komiksų vaikams buvo, o paskui – lūžis: paaugliams skirtų komiksų Lietuvoje nebuvo leidžiama, kaip ir suaugusiems. Dėl to labai sunku pereiti į intelektualiąją komiksų literatūrą, kurią mes propaguojame.“

Pasak jo, „Kitokia grafika“ siekia bent iš dalies užpildyti šią nišą.

Visus metus lankytojus priimsiantis Komiksų kultūros centras duris užvers lapkritį – čia visą mėnesį veiks komiksų menininko rezidencija. Joje svečiuosis iš kelių dešimčių pretendentų, atstovavusių 18 valstybėms, atrinktas prancūzų menininkas Benjamin Courtault. Mėnesio trukmės rezidenciją, kurios metu menininkas ne tik dirbs prie savo projekto, bet ir kurs istoriją apie Kauną, parėmė Kauno miesto savivaldybė.