Išaiškinti ir sunaikinti

1940-ųjų birželio 27 d. žurnalo „Karys“ viršelį „papuošė“ svajingai į tolį žvelgiantis sovietų Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio portretas.

To paties žurnalo, kurio redaktorius, o vėliau bendradarbis buvo Klaipėdos krašto operacijos karininkas, majoras J. Tomkus (1896–1940).

Pasirodžius šiam paskutiniajam tų metų „Kario“ numeriui, pačiam J. Tomkui gyventi buvo likusios dvi savaitės.

Neabejotina, kad šio gabaus kariškio pavardė seniai figūravo sovietų saugumo sąrašuose tarp labai pavojingų asmenų, kuriuos pirmiausia reikia sunaikinti, įžengus į Lietuvą.

„Įsakau visiems kariams tvirtai atsidėjus vykdyti savo tarnybines pareigas. Reikalauju iš visų karių ramybės, tvarkos, darbo ir gražaus santykiavimo su SSSR kariais“, – griežtai pabrėžiama įsakyme Lietuvos kariuomenei. Jis buvo išspausdintas tame pačiame žurnalo „Karys“ su J. Paleckio atvaizdu numeryje.

Sovietų cinizmui ir veidmainystei nebuvo ribų. Viena deklaruota viešai, o daroma visai kas kita.

Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, pradėta likviduoti šalies kariuomenė, suiminėjami visi, sovietų požiūriu, potencialiai „pavojingi elementai“.

„Pavojingiausi jiems buvo kariškiai, tas branduolys, kuris galėjo sutelkti žmones į partizaninį judėjimą, sukilimus. Ypač juos domino tie, kurie gebėjo organizuoti improvizuotas karines operacijas. Jie stengėsi šiais žmonėmis atsikratyti kaip įmanoma greičiau. Veiksmo žmonės jiems buvo labai pavojingi. Manau, kad sovietų ambasada Kaune dar iki okupacijos rinko duomenis, sudarė jiems pavojingų žmonių sąrašus ir jie buvo likviduojami pirmiausia“, – kalbėjo profesorius Valdas Rakutis.

Paieška: Klaipėdos krašto prijungimo operacijos herojus J. Tomkus yra palaidotas Kaune Šančių kapinėse, tačiau tiksli jo amžinojo poilsio vieta čia nėra žinoma. E. Lukoševičiaus archyvo nuotr.

Mirtis 139-oje kameroje

Majoras J. Tomkus buvo kaip tik toks, turintis neįkainojamą patirtį nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kovose su bolševikais Sibire Vytauto Didžiojo lietuvių batalione, paskui – Lietuvos Respublikos kariuomenėje ir, žinoma, Klaipėdos krašto prijungimo operacijoje.

„J. Tomkus – labai nuotykinga ir, sakyčiau, avantiūristinė asmenybė. Patyrinėjus jo biografiją matyti, kad jis visuomet buvo tų įvykių sūkuryje, kur vyko konfliktas, kur liejosi kraujas. Tai liudija visas jo gyvenimas“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės istorija ir jos didvyriais besidomintis žurnalistas, kolekcininkas ir dokumentinių knygų autorius Vilius Kavaliauskas.

Todėl skubus J. Tomkaus areštas buvo dėsningas okupantų veiksmas.

Grupei, atsakingai už šaulių, voldemarininkų partijos narių sąrašo parengimą, vadovavo saugumietis komunistas Icikas Dembo.

Į šį sąrašą buvo įtrauktas ir J. Tomkus. 1940 m. iš liepos 10-os į 11-ąją naktį net aštuoni saugumiečiai keletą valandų krėtė Tomkų butą, ieškodami „inkriminuojančios medžiagos“.

Tą pačią dieną J. Tomkus buvo suimtas ir uždarytas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo 139-ąją kamerą A. Mickevičiaus gatvėje, kur išgyveno lygiai parą. Po to paskelbta, kad jis nusižudė.

„Kaune sovietmečiu paskleistas melagingas gandas, kad J. Tomkus pats sau persipjovė kairės rankos kraujagysles. Tariamai taip galėjo užbaigti kančias ir apsaugoti žmoną, vaikus nuo susidorojimo. Komisija, ištyrusi mirties aplinkybes, savo akte apie smūgį į galvą kietu buku daiktu, taip pat peilio smūgiu perpjautą miego arteriją bei išlaužytus rankų pirštus net neužsiminė – lavonas buvo perrengtas, nepalikta jokių kraujo pėdsakų. Toks aktas surašytas po Antano Sniečkaus telefoninio skambučio, palaikus perduodant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medicinos fakulteto anatomikumui“, – savo publikacijoje apie J. Tomkų rašė šia asmenybe domėjęsis kraštotyrininkas Vytautas Gocentas.

„Kario pareigos kilnumo aukščiausias apsireiškimas yra, kad jis kiekvienu momentu yra pasiryžęs mirti tada ir ten, kur to reikalauja pareiga Tėvynei ir Jos garbei“, – šiuo atveju paradoksaliai skamba J. Paleckio prisakymas lietuvių kariškiams paskutiniame 1940-ųjų žurnalo „Karys“ numeryje, kuriame, beje, lyg tarp kitko užsiminta, kad legalizuojama Lietuvos komunistų partija.

Ciniškas bolševikų kerštas

Su komunistais arba bolševikais, kaip jie save dar ne taip seniai vadino, J. Tomkus susidūrė Sibire po 1917 m., kur prieš juos kovėsi Vytauto Didžiojo vardo lietuvių Sibiro batalione.

1924 m. „Mūsų žinyno“ 9 numeryje J. Tomkus rašė: „Šie piktadariai buvo negausingi batalione, gerai žinojo, jog jų praeitį mes visi gerai pažįstame, jog kiekvienu momentu galima juos sukišt kalėjiman, net sušaudyti. Bet mes to nepadarėme. Kodėl? Todėl, kad manėme, jog lietuvis, ar jis būtų komunistas, ar kitos kurios krypties, visų pirma yra lietuvis. Ir kaip skaudžiai teko apsivilti, užuot padėkos iš tų gaivalų pusės, mes sulaukėme kruvinų egzekucijų. Ar belieka tuomet kalbėti apie žmoniškumą, juo labiau, kad anuomet, tolimame Sibire esant, nė vienam nė į galvą negalėjo ateiti mintis, jog tautietis, nors ir komunistas, galėtų panašiai už gerus darbus atsiteisti.“

Komunistai su J. Tomkumi atsiteisė ypač ciniškai – kankino, nužudė, paskelbė, kad jis nusižudė, maža to, neleido palaidoti jo kūno, o perdavė į prozektoriumą, kad turėtų kuo praktikuotis medicinos studentai.

Neabejotinai okupantai bijojo, kad J. Tomkaus kapas netaptų sakraline vieta, kur patriotą kankinį garbins laisvės netekusi tauta. Vis dėlto J. Tomkaus kūną po daugiau nei metų pavyko deramai palaidoti.

„Jo palaikai saugoti VDU Medicinos fakulteto anatomikume, slėpti, o Antrojo pasaulinio karo pradžioje, pasikeitus aplinkybėms, iškilmingai pašarvoti Vytauto Didžiojo karo muziejuje bei 1941 m. spalio 6 d., lydint tūkstantinėms kauniečių minioms, palaidoti Kauno Senosiose kapinėse karo lakūnų sklype, vėliau perlaidoti Kauno Šančių kapinėse. Virš velionio karsto pusiau nuleista kabėjo ir Sibiro Vytauto Didžiojo vardo lietuvių bataliono vėliava – ją į Lietuvą iš Sibiro buvo pargabenusi bataliono vado P. Linkevičiaus žmona Elžbieta Linkevičienė (1951 metais, keliant muziejaus eksponatus į Nemuno gatvę, vėliava dingo). Lieka nežinioje, kas ir kaip rūpinosi palaikų slėpimu, išsaugojimu, perlaidojimu“, – rašė kraštotyrininkas V. Gocentas.

Ernestas Lukoševičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Dešinioji J. Budrio ranka

Lig šiol nežinoma, kur tiksliai Šančių kapinėse šis Lietuvos karys yra perlaidotas.

Šiais metais jo vardas turėjo ypač garsiai skambėti, jam turėjo būti atiduota didžiausia pagarba, nes J. Tomkus – vienas pačių svarbiausių Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos vadų.

Jo kapo paieškomis jubiliejiniais krašto prijungimo šimtmečio metais užsiėmė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vado atašė Lietuvai Ernestas Lukoševičius, kuris, beje, labai daug prisidėjo organizuojant paties operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos pelenų perlaidojimą Klaipėdos skulptūrų parke.

Rinktinės vadas J. Budrys, gerai žinodamas J. Tomkaus dalykines savybes (dalyvavo kovose, buvo kuopos vadas, mokėjo skaityti karinius žemėlapius ir orientuotis vietovėje), pakvietė jį į sukilėlių štabo viršininko pareigas.

Tuomet kapitonas J. Tomkus nedvejodamas priėmė pasiūlymą ir tapo Mažosios Lietuvos savanoriu, pasirinkęs slapyvardį Oksas.

Pasiskirstę į tris grupes, sukilėliai iškeliavo į Klaipėdą. Mažosios Lietuvos savanorių štabas ir jo viršininkas kapitonas J. Tomkus-Oksas įsikūrė Klaipėdos apylinkėse esančiame Gindulių (Krucken Görgo) ūkyje.

„Ten buvo nemažai labai drąsių, paraką uosčiusių karininkų. J. Budrys visus surinko tokius, kurie norėjo ir mokėjo kariauti. J. Tomkus buvo vienas jų, Sibiro kovose dalyvavęs, jis mokėjo gerai skaityti karinius žemėlapius. J. Tomkus buvo legenda. Gaila, kad istorikai per mažai domisi tuo sėkmingu įvykiu, tiek diplomatiniu, tiek kariniu, tiek patriotiniu. Juk jeigu būtų nepasisekę, J. Budrys ir visi kiti būtų sušaudyti. Šių žmonių dėka Lietuva gavo Kuršių neriją ir neužšąlantį uostą, vien jau dėl to visa Lietuva kasmet sausio 15 d. turi stovėti ir giedoti himną“, – kalbėjo V. Gocentas.

Tokia nepagarba atrodo nedovanotina ir nedaranti garbės Lietuvai, ypač minint Klaipėdos sukilimo 100 metų jubiliejų.

Nepelnytai pamirštas herojus

Visuomenininkas, buvęs savanoris, šaulys, Lietuvos muitininkų veteranų asociacijos vadovas Gintautas Tamulaitis subūrė grupę entuziastų, kurie ėmėsi konkrečių J. Tomkaus-Okso kapo paieškos darbų.

„Mus toms paieškoms paskatino išeivijos šaulys E. Lukoševičius iš Čikagos. Neseniai pradėjome majoro J. Tomkaus kapo paieškas. Apvaikščiojome Šančių kapines, ten daugybė bevardžių, sunykusių paminklų, kai kurių įrašų įskaityti neįmanoma. Kai bus geresni orai, įtrauksime didesnę komandą ir tęsime ieškojimus. Kreipėmės į Kapinių priežiūros tarnybą, pažadėjo peržiūrėti archyvus dėl perlaidojimo, gal mums pavyks ką nors rasti, nes jo artimieji emigravo į Ameriką. Gal J. Tomkų palaidojo kokios nors šeimos kape, dar ieškosime“, – kalbėjo G. Tamulaitis.

E. Lukoševičius stebėjosi, kad visi kažkaip užmiršo majorą J. Tomkų, ir, švenčiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, niekam neatėjo į galvą pasidomėti, kur vis dėlto ilsisi vienas pagrindinių Klaipėdos sukilimo vadų.

„Tikimės surasti, tinkamai pagerbti ir įamžinti. Prie paieškos prisijungė ir Lietuvos savanorių kūrėjų sąjunga, jos skyriaus vadovė istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, kreiptasi pagalbos į istorikus prof. V. Rakutį, dr. S. Jazavitą, informuoti S. Putvinskio-Pūtvio klubo vadovai. Tikimės pagalbos iš Lietuvos šaulių sąjungos. Juk J. Tomkus buvo ne tik karininkas, bet ir žurnalistas, „Kario“ redaktorius, diplomatas, teisininkas, šaulys, vadovavęs šaulių būriui, galiausiai – kaunietis – dalį savo sąmoningo gyvenimo pragyvenęs šiame mieste, kur buvo nužudytas ir palaidotas. Mums, išeivijos šauliams, tokia nepagarba atrodo nedovanotina ir nedaranti garbės Lietuvai, ypač minint Klaipėdos sukilimo 100 metų jubiliejų“, – dienraščiui teigė E. Lukoševičius.

Žygiavo sukilėlių keliais

Pasitelkus istorikus, aktorius, muzikos atlikėjus siekiama prisiliesti prie istoriškai svarbių įvykių ir juos tinkamai paminėti – bus giedamos giesmės, rengiami koncertai, parodos, vyks daug kitų proginių renginių.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Skiotytės-Radienės, per šiuos metus Klaipėdos savivaldybės įstaigos ir partneriai įgyvendins 48 projektus.

Prie šios programos pareiškė norą prisijungti dar 22 organizacijos, pateikusios paraišką Kultūros ir meno projektų konkursui.

"Verta pažymėti pačius įdomiausius, didžiausio miestiečių dėmesio sulauksiančius projektus. Sausio 13-ąją vyko tradicinis pėsčiųjų žygis Klaipėdos sukilėlių keliais, organizuojamas Vakarų (jūros) šaulių Klaipėdos apskrities 3-iosios rinktinės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus. Žygyje dalyvavo apie trys tūkstančiai žygeivių. Žygis prasidėjo sausio 13-ąją Kretingos rotušėje ir truko apie penkias valandas. Buvo žygiuojama į Klaipėdą", – pasakojo K. Skiotytė-Radienė.

Koncertuos žinomi atlikėjai

Sausio 14 d., šeštadienį, 19 val. "Švyturio" arenoje klaipėdiečių ir visos Lietuvos lauks koncertas "Mūsų vienas vardas – Lietuva", kuriame pasirodys garsiausi Klaipėdos kūrėjai: Steponas Januška ir Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė bei daugelis kitų.

Šiame koncerte bus atliekamos sentimentalios, su Klaipėda susijusios dainos. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją.

Sekmadienį renginių bus gausu nuo pat ryto. Kaip ir kasmet, sausio 15-ąją 10 val. Joniškės ir Lėbartų kapinėse Klaipėdos savivaldybės atstovai pagerbs Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto atminimą.

10 val. miestiečiai bus kviečiami dalyvauti mišiose Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) ir Evangelikų liuteronų parapijos namuose (Pylimo g. 2).

"12 val. Klaipėdos skulptūrų parke vyks tradicinis, nuo tarpukario organizuojamas minėjimas prie paminklo "Už laisvę žuvusiems". Šiemet šis minėjimas bus tikrai išskirtinis, jame dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, diplomatinio korpuso nariai, užsienio svečiai, ministerijų atstovai. Minėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos nariai, Krašto apsaugos savanoriai, kiti Lietuvos kariuomenės atstovai", – teigė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Prisieks 50 šaulių

Ceremonija išsiskirs ir tuo, kad joje Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai duos priesaiką – prisieks 20 vyresnio amžiaus ir 30 jaunųjų šaulių.

"Džiaugiamės, kad savaitgalio programa bus kupina Prancūzijos ambasados iniciatyvų. 13 val. Skulptūrų parke vyks kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871-aisiais Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija. Prancūzijos ambasada kartu su Klaipėdos universitetu (KU) organizuoja dar du projektus – 16.30 val. KU (Herkaus Manto g. 84) bus atidengtos atminimo lentelės, skirtos Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionui, kuris 1920–1923 m. buvo įsikūręs kareivinėse, dabartiniuose KU pastatuose. O 17 val. taip pat KU bus atidaroma paroda "Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.", – pasakojo K. Skiotytė-Radienė.

Gintaras Grajauskas./ Vytauto Liaudanskio nuotr.

Parodys sukilėlio ginklą

Šią savaitę KU knygyną pasiekė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtas išskirtinis leidinys "1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai". Jame pirmą kartą publikuojami keli šimtai dokumentų, atsiminimų, taip pat sukilimo dalyvių sąrašas – apie 2 tūkst. pavardžių.

"Tęsiant apie programą, labai džiaugiamės, kad MLIM miestiečiams Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) pristatys išskirtinę su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Nacionaliniu muziejumi, Šiaulių "Aušros" muziejumi parengtą parodą "1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija", – sakė pašnekovė.

Šios parodos tikslas – pateikti visus atsakymus apie sukilimo priešistorę, geopolitinį kontekstą po Pirmojo pasaulinio karo, sukilimo eigą ir rezultatus.

Parodoje bus pristatomi išskirtiniai eksponatai, tokie kaip Tilžės akto originalas, originali vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vėliava su 1923 m. sausio 9-osios data. Taip pat miestiečiai galės išvysti sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko asmeninį ginklą ir iki šiol nepublikuotus jo atsiminimus.

Stebins masiškumu

Sausio 15-ąją 15 val. Teatro aikštėje miestiečių lauks vienas ryškiausių Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – "Prefektūros šturmas".

Organizatoriai žada įspūdingą reginį, kuris žiūrovus nukels šimtmečiu atgal ir atskleis to meto autentiką, kovos reikšmę ir Klaipėdos susigrąžinimo svarbą.

Taip bus pagerbti žuvę savanoriai ir įprasminti 1923-iųjų sausio 10–15 d. įvykiai.

Pasak režisieriaus Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija Lietuvoje vyks pirmą kartą.

"Išsiskirs masiškumu, dalyvaus virš šimto karo istorijos mėgėjų, aktorių, dalyvių. Turėsime svečių iš Lenkijos, kurie taip pat dalyvaus rekonstrukcijoje. Apskritai tai bus vienas masiškiausių tokio tipo renginių, kurie yra įvykę pastaruoju metu", – teigė "Prefektūros šturmą" režisavęs M. Tumšys.

Bus nemažai šūvių

Anot režisieriaus, ruošiantis šiai teatralizuotai rekonstrukcijai buvo jaučiama vienybė – prie kūrybos proceso prisijungė daugybė žmonių, tarp jų ir Klaipėdos technologijų mokymo centro mokiniai, siuvę raiščius sukilimo savanoriams. Taip pat geranoriškai bendradarbiavo Krašto apsaugos savanoriai, Šaulių sąjunga, Sukilėlių g. 2 pastato savininkai ir daug kitų žmonių.

"Dalyvaus Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktoriai, bus senovinių automobilių, motociklų, ginklų. Norisi sukurti autentišką aplinką. Primename klaipėdiečiams, jog perspėtų ukrainiečių bendruomenes, kad renginio metu bus šaudoma ir kad tądien 15–16 val. būtų budrūs, nes, siekdami atkurti autentišką mūšį, Klaipėdos atvadavimo sceną, turėsime nemažai sprogimų, šūvių", – pažymėjo režisierius.

Remontas renginiui – ne kliūtis

Dėl Teatro aikštėje vyksiančio remonto teks šiek tiek koreguoti miestiečių stovėjimo vietas, bus stengiamasi, kad visiems būtų gerai matomas vyksiantis veiksmas.

Taip pat akcentuojama, kad ši teatralizuota rekonstrukcija išsiplės ir į Turgaus gatvę.

"Kadangi Tomo g. remontuojama, viena pagrindinių puolimo krypčių bus Turgaus g., ir istoriškai taip buvo. Dalyvaus ir Karinių jūrų pajėgų orkestras, nes būtent Teatro aikštėje Nepriklausomos Lietuvos metu buvo dažni Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertai", – akcentavo režisierius.

"Prefektūros šturmas" bus transliuojamas internetu įvairiais kanalais, taip pat per socialinius tinklus.

Koncertas – didžiausias istorijoje

Sausio 15-osios vakarą nuo 18.30 val. iš KDT bus tiesiogiai transliuojamas garsiausių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų sukurtas įspūdingas meninis pasakojimas "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923".

Renginį ves KDT aktorius Darius Meškauskas. Šis koncertas, anot M. Tumšio, bus didžiausias, koks tik yra vykęs KDT per visą istoriją.

"Renginyje didelį dėmesį skirsime kokybiškos muzikos atlikimui ir Mažajai Lietuvai, akcentuodami, ką Mažosios Lietuvos kultūra davė Lietuvai. Stengėmės surinkti pačius profesionaliausius atlikėjus, muzikantus, šiuolaikinio šokio atstovus, pačius geriausius mūsų kūrėjus. O KDT pasirinktas neatsitiktinai, nes tai pastatas, kuris visą laiką dalyvavo visuose įvykiuose. Labai džiaugiamės tokia jungtimi", – pabrėžė M. Tumšys.

Dar vienas svarbus akcentas – kompozitorius Giedrius Kuprevičius sukūrė specialų kūrinį, skirtą 1923 m. sukilimui. Šį kūrinį koncerte atliks orkestras, chorai ir pripažintas pasaulyje klaipėdietis solistas Tadas Girininkas.

Renginyje taip pat dalyvaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, choras "Cantare", pučiamųjų orkestras ir daug kitų klaipėdiečių kūrėjų.

Komandoje – naujas narys

Prie kūrybinės komandos neseniai prisijungė ir scenografas iš Ukrainos Petro Bogomazovas, gyvenantis Klaipėdoje.

"Labai džiaugiuosi, kad visiškai netikėtai atsirado scenografas iš Ukrainos P. Bogomazovas – nuostabus kūrėjas, puikus darbuotojas. Ieškojome įvairiausių sprendimų. Jis jau visą mėnesį gyvena Klaipėdoje, kuria, bendrauja su KTD darbuotojais. Tikrai nuostabus teatro žmogus. Jo tėtis – vienas garsiausių teatro režisierių Ukrainoje, tad turi gilias tradicijas, puikiai įsilieja į komandą", – tikino M. Tumšys.

Tema – ne svetima

Scenarijaus autoriaus rašytojo Gintaro Grajausko teigimu, koncerto metu klausytojai galės prisiliesti prie istorijos per muziką, pasirodymą, tekstą.

Rašytojas šiek tiek prisidėjo ir prie "Prefektūros šturmo" teksto.

Pati karinė operacija – bene sėkmingiausia Lietuvos Respublikos atlikta akcija.

"Esu gana toli nuo kariškų reikalų. Mano indėlis – gana nedidelis – keli dialogai mūšio eigoje, visa batalija užsiima kiti žmonės. Pernai parašiau tekstą būsimai komikso knygai apie 1923 m. įvykius. Prieš tai porą metų domėjausi šia tema. Mano tėvo senelio brolis Kleopas irgi dalyvavo šiuose įvykiuose. Labai gaila, kad nesugebėjau atrasti detalių. Tėvai pasakojo jo istoriją, aš pats jo gyvo nesutikau. Tema man tikrai nėra svetima ir ji yra įdomi. Pati karinė operacija – bene sėkmingiausia Lietuvos Respublikos atlikta akcija. Manau, kad koncentruotai pavyks parodyti, kas ten iš tiesų vyko ir kaip tai buvo svarbu Lietuvai", – pabrėžė G. Grajauskas.

Viskas tik prasideda

Nors sausio 15-osios vakarą koncertas "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923" bus paskutinis tądien, primenama, kad būtent ši diena duos startą šiemet vyksiantiems minėjimo renginiams.

"Noriu pabrėžti, kad sausio 15-ąją niekas nepasibaigia, o tik prasideda. Klaipėdos krašto minėjimų programa tęsis ištisus metus, yra suplanuota įvairių iniciatyvų. Viena tokių – tarptautinė mokslinė konferencija, kuri bus pagrindinė Lietuvoje, vyks Klaipėdoje ir Vilniuje. Visa programa ir renginiai bus skelbiami ir nuolat atnaujinami kulturosuostas.lt", – akcentavo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Skiotytė-Radienė.

Mieli klaipėdiečiai, brangūs Klaipėdos krašto žmonės, Pasitikdami garbingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, pirmiausia su didžiule pagarba prisimename drąsius toje operacijoje dalyvavusius savanorius ir įžvalgius jų vadus, išmintingus to meto politikus, jau prieš 100 metų suvokusius šio istorinio žygio svarbą ir atsiveriančias naujas galimybes, taip pat – perspektyvas visai Lietuvos valstybei. Jų drąsa, išmintis ir nuovoka net ir praėjus 100 metų išlieka vienu reikšmingiausių ir įsimintiniausių ryžtingų veiksmų, kai visos valstybės interesas yra svarbiausias ir jis sutelkė, įkvėpė išmintingiems sprendimams ir ryžtingiems veiksmams. Sveikinu visus Klaipėdos krašto žmones, sveikinu ir visą Lietuvą, nes jau visą amžių esame drauge, esame viena šalis, esame jūrinė valstybė su savo uostu!  Ši šventė – puiki proga visai Lietuvai prisiminti ir deramai pagerbti garbingą ir iškalbingą šio išskirtinio krašto istoriją. Tegul ji visus mus įkvepia siekiui ir ryžtui kurti Lietuvos jūrinės valstybės gerovę ir ateitį! Būkime verti didvyriško 1923 m. sausio 15-osios sukilėlių žygdarbio atminimo ir įprasminkime tai prasmingais savo darbais, kurie kuria klestinčios Klaipėdos, viso Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos jūrinės valstybės ateitį!

Nuoširdžiai didžiuodamasis garbinga Klaipėdos krašto istorija Vytautas Grubliauskas

Skambės M. K. Čiurlionio poema

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo dirigento T. Ambrozaičios sudarytoje koncerto programoje skambėsiantys kūriniai tarsi tiesia laiko tiltą, jungiantį Klaipėdos krašte daugelį amžių dominavusios vokiškos kultūros terpėje XX a. pradžioje sunkiai puoselėtus lietuvybės daigus su XXI a. pradžios Klaipėdoje kuriama šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzika. Savotiška įžanga į šią istorinio įvykio – lygiai prieš 100 metų vykusio Klaipėdos sukilimo ir jo išprovokuoto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos – įkvėptą programą taps lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) atlikimas. Yra žinoma, kad dar mokydamasis kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje Plungėje, fleita šiame orkestre griežęs jaunasis Čiurlionis lankėsi Palangoje su koncertais. To paties kunigaikščio remiamas išvyko studijuoti į Varšuvos muzikos institutą ir jau po studijų sukūrė pirmą savarankišką, akademinių reikalavimų nevaržomą kūrinį orkestrui – laisvos sonatos formos simfoninę poemą „Miške“, kurią pateikė grafo M. Zamoiskio Varšuvoje paskelbtam kompozicijos konkursui, tikėdamasis jį laimėti ir sukaupti lėšų tolesnėms studijoms Leipcigo konservatorijoje. Konkurse poema pelnė tik „garbės atsiliepimą“ be piniginio apdovanojimo, tačiau užėmė reikšmingą vietą Lietuvos muzikos istorijoje kaip pirmoji lietuvių kompozitoriaus sukurta simfoninė poema, kurioje spalvingomis faktūromis išreiškiamas svetur išvykusio kompozitoriaus jaučiamas lietuviškų pušynų ilgesys.

Atliks S. Šimkaus muziką

Iš savo pirmtako lietuvių muzikinės kultūros raidos estafetę perims ir jo pramintais takais muzikoje vėliau eis dvylika metų už M. K. Čiurlionį jaunesnis muzikas, taip pat užaugęs mieste prie Nemuno (Seredžiuje), baigęs muzikos mokslus Varšuvos muzikos institute, vėliau studijavęs ir gyvenęs Sankt Peterburge. Tai ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelnęs veikėjas Stasys Šimkus (1887–1943) – kompozitorius ir dirigentas, švietėjas ir ambicingas visuomenininkas, Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) įkūrėjas ir pirmasis jos direktorius, įvairių chorinio draugijų ir Klaipėdos simfoninio orkestro steigėjas. Į koncerto programą įtraukta ištrauka iš jo simfoninės poemos „Nemunas“. „Tai šio koncerto ekskliuzyvas! 1930 m. parašytas kūrinys labai seniai ir tik kartą buvo atliktas filharmonijos orkestro (dabar – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Atlikėjai nesiryžta imtis šio kūrinio, nes nelikę nei „Nemuno“ atlikimo įrašų, nei geros kokybės natų... Reikia pabarti lietuvius: visiškai nesaugome ir nesirūpiname savo muzikiniu palikimu. O gaila, nes šiuo kūriniu kompozitorius S. Šimkus bandė „išlaužti“ labai aukštą lygį, pasiduodamas vokiškosios muzikos naujausiems vėjams“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis. Beje, šioje poemoje panaudotos originalios Klaipėdos krašto liaudies dainų „Iš Kirijos miestužio, ant kadagio laivužio“ ir „Išein, išein jaunasis bernelis“ melodijos.

Pins dainų pynę

Kaip vargonininkas, tautinio chorinio judėjimo organizatorius ir chorvedys S. Šimkus visą savo kūrybinį gyvenimą rūpinosi vokalinio repertuaro gausinimu, harmonizavo liaudies dainas, naudojo folkloro melodijas ir intonacijas originalioje kūryboje. Iš šios jo kūrybinio palikimo dalies koncerte skambės harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“, taip pat jo originali daina „Kur bakūžė samanota“ (Prano Vaičaičio žodžiai), dėl savo nepaprasto populiarumo tapusi kone liaudies dainų repertuaro dalimi. Jas kartu su orkestru atliks solistai R. Petrauskaitė ir M. Rojus.

Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu. Neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir realiu pretendentu į Lietuvos Respublikos himną šalia Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ laikytai dainai kompozitorius pasirinko šiek tiek pakeistą ir sutrumpintą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, pirmąkart išspausdintą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 m. Šis tekstas tarp jaunųjų lietuvininkų buvo žinomas ir giedamas pritaikant skirtingas melodijas jau nuo XIX a. 9 dešimtmečio, tačiau išpopuliarėjo būtent S. Šimkaus sukurta ir 1912 m. Sankt Peterburge išleista daina, kurią caro valdininkai vadino „blogesne net už „Marselietę“. Be jos iki šiol neapsieina nė viena lietuvių dainų šventė.

Ves į vasaros festivalį

XXI a. Klaipėdos muzikinei kultūrai koncerte atstovaus du šiame mieste gyvenantys ir kuriantys kompozitoriai – Loreta Narvilaitė ir Vladimiras Konstantinovas. Šiuo metu jie abu kuria muziką istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjera įvyks trečiajame Klaipėdos festivalyje 2023-iųjų vasarą. Koncerto klausytojai pirmieji išgirs fragmentą iš L. Narvilaitės kuriamos operos dalies. Ją atliks teatro choras, orkestras, solistai R. Petrauskaitė ir Š. Šapalas. V. Konstantinovas koncerto programai pasiūlė kitą savo kompoziciją – 2022 m. sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“. „Tai pjesė Klaipėdos krašto dainos motyvais. Tarp atlikėjų yra ir choras, tačiau ne kaip „nešančioji konstrukcija“, o veikiau kaip orkestro skambesio atspalvis“, – atskleidė kompozitorius.

Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį primins koncerto pabaigoje orkestro ir choro atliekama Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. „Iš „O Fortuna“ skambesio pažinsite, kokie muzikos vėjai prieš šimtmetį vyravo Europoje. Ši muzika – lyg vokiškojo periodo Klaipėdoje simbolis. Apie amžinąjį gyvenimo ratą pasakojanti C. Orffo kantata mums primena Klaipėdos krašto patirtis: įvykiai keičia vieni kitus – perversmai, karai, kovos. Bet nepaisant visko gyvenimas tęsiasi!“, – sakė maestro T. Ambrozaitis. Šis kūrinys taip pat anonsuoja vasarą vyksiantį trečiąjį Klaipėdos festivalį, kuriame numatoma kantatos sceninio pastatymo premjera Klaipėdos elinge.

Bilietus į koncertą platina bilietai.lt.

Būtent Skulptūrų parke sausio 15 d. 12 val. vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

Tradicinėje žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje kasmet dalyvauja Klaipėdos įgulos kariškiai, šauliai, savanoriai, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojai.

Planuojama, kad šiemet ceremonijoje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio svečiai, regiono savivaldybių atstovai.

Per ceremoniją bus pristatyti du kryžiai, skirti Prancūzijos kariams, mirusiems nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti.

Anot Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, vienas prancūzams skirtas kryžius pastatytas senojoje buvusių kapinių dalyje, kitas – naujojoje.

Trečiadienio popietę jau atliktų darbų pasižiūrėti ir renginio detalių kartu su bendrovės "Plungės lagūnos" darbų vadovu Žydrūnu Vilniumi aptarti atvyko Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Buvo sutarta susitikti dar bent vieną kartą prieš šventę ir patikrinti, ar parkas deramai paruoštas.

Anot Ž. Vilniaus, daugelis pažadų jau įvykdyti.

"Ką mes esame pažadėję užsakovui, kad padarysime iki sausio 15 dienos, tai tą ir padarysime. Buvome pasižadėję, jog pagrindiniame take nutiesime dangą, kad žmonės per ceremoniją galėtų eiti. Šį pažadą įvykdėme kokiais dviem šimtais procentų, nes jau visame parke padaryti takai. Aplinka irgi tvarkyta. Svarbu, kad leistų orai. Jeigu pasnigs, kasime sniegą", – teigė pašnekovas.

Jis taip pat sakė, kad prasidėjus šalčiams ir sukausčius žemę šalčiui darbininkams teko daryti dviejų savaičių pertrauką.

Tačiau dabar darbai vyksta visu pajėgumu, o šių metų vasarą Skulptūrų parkas jau bus atvertas lankytojams.

Brolių neįamžins

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje buvo pritarta atminimo lentoms, skirtoms Jonui Polovinskui-Budriui, Viliui Gaigalaičiui ir Jokūbui Stikloriui.

Atminimo lenta Erdmonui Simonaičiui – vis dar derinama, o dėl brolių Jono ir Juozo Vailokaičių įamžinimo klausimo svarstoma nebebus.

"Nutarta nepritarti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos prašymui leisti įamžinti brolių Jono ir Juozo Vailokaičių atminimą Klaipėdoje", – skelbė uostamiesčio savivaldybės atstovai.

Nurodyti ir argumentai: broliai labiau susiję su Kauno miestu, ten jie ir įamžinti; nėra faktinių įrodymų, kad rėmė sukilimą; dėl įamžinimo remiamasi antriniais šaltiniais.

J. Polovinsko-Budrio įamžinimas ir pervežimas tampa vis aktualesnis.

Atgabens į Lietuvą

Anot šio posėdžio komisijos pirmininko vicemero Arvydo Cesiulio, J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikus tikimasi atgabenti į Lietuvą jau kitąmet.

"J. Polovinsko-Budrio įamžinimas ir pervežimas tampa vis aktualesnis. Kadangi su Užsienio reikalų ministerijos žmonėmis teko bendrauti praeitą savaitę, jie patvirtino, kad yra galimybių pergabenti, bet reikės padaryti tam tikrus namų darbus, tiek mums vietoje čia, Klaipėdoje, tiek Vyriausybės lygmeniu. Tikėtina, kad kitais metais J. Polovinskas-Budrys su žmona parkeliaus ir atguls amžinojo atilsio Klaipėdos mieste ar šalia jo", – teigė A. Cesiulis.

Atminimo lentai numatyta vieta ant pastato, esančio Herkaus Manto g. 37.

"1926–1927 m. čia gyveno Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos karinis vadas Jonas Polovinskas-Budrys (1889–1964), pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, Lietuvos generalinis konsulas Niujorke", – šį tekstą patvirtino ir jam pritarė visi komisijos nariai.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kabins ten pat

Ant to paties pastato, Herkaus Manto g. 37, planuojama pakabinti ir dar vieną atminimo lentą, ji būtų skirta V. Gaigalaičiui.

"1929–1931 m. čia gyveno kunigas, teologijos dr., žymus Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto politikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945), pirmasis lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktorius, "Aukuro" draugijos, Klaipėdos krašto muziejaus, labdaros ir paramos draugijos "Sandora" įkūrėjas", – šis tekstas taip pat patvirtintas visų komisijos narių.

Turgaus g. 3 bus pakabinta atminimo lenta J. Stikloriui.

"Šioje vietoje stovėjusiame name, buvusiame viešbutyje "Rytas", apie 1921–1930 m. gyveno Jokūbas Stiklorius (1871–1942) – bendrovės "Rytas" direktorius, lietuviškų laikraščių leidėjas, "Aukuro" draugijos steigėjas", – tekstą patvirtino komisijos nariai.

Namas buvo nuomojamas

Kiek daugiau svarstymų sukėlė atminimo lenta E. Simonaičiui. Buvo svarstomos dvi vietos, kur jis galėtų būti įamžintas, – ant pastato sienos Šaulių g. 31 arba šalia Žvejų g. 2.

Būtent dėl vietos Šaulių g. 31 kilo diskusijos.

"Namas tikrai kurį laiką priklausė E. Simonaičiui. Ar jis jame gyveno, kyla abejonių. Adresų knygos nurodo gyvenamąją vietą visai kitą tuo metu, kai šis namas jam priklausė. Panašu, kad namas buvo pastatytas ir veikiausiai nuomojamas. Teoriškai galima tą lentą ir ant to namo kabinti. Bet iki šiol tokios praktikos niekada nebūta Klaipėdoje, kad jeigu namas kažkam priklausė, o žmogus jame negyveno, kad ten tas žmogus yra įamžintas, bet galima sukurti precendentą", – teigė komisijos pirmininko pavaduotojas istorikas dr. Vasilijus Safronovas.

Tad buvo sutarta, kad tinkamesnis adresas – Žvejų g. 2.

Anot komisijos narių, geriau pagaminti dvipusę stelą. Iš vienos pusės būtų E. Simonaičio portretas ir tekstas apie jį, o iš kitos – išvardinti visi Klaipėdos krašto direktorijos prezidentai.

Žada įspūdingų reginių

Šimtosios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės bus švenčiamos ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos mastu, pavyzdžiui, sausio 15-ąją sostinės rotušėje bus rodomas edukacinis filmas apie Klaipėdą.

Siekiant priminti moksleiviams šimtmečio istoriją, visose uostamiesčio mokyklose sausį bus rodomas filmas "Pūga prie Mėmelio".

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, visa Lietuva turėtų suvokti šio įvykio svarbą.

"Šita šventė sutelkė visus. Galima pasidžiaugti, kad pasitinkant jubiliejų tai nebus vienos ar dviejų dienų šventė, bet visi metai, kai Lietuva turėtų akcentuoti išskirtinio įvykio svarbą visai Lietuvai", – teigė uostamiesčio vadovas.

Klaipėdiečių ir miesto svečių lauks du išskirtiniai koncertai. Pirmasis koncertas "Mūsų vienas vardas – Lietuva" vyks sausio 14 d. 19 val. "Švyturio" arenoje, antrasis "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923" – sausio 15-osios vakarą 18 val. Klaipėdos dramos teatre.

Galima pasidžiaugti, kad pasitinkant jubiliejų tai nebus vienos ar dviejų dienų šventė, bet visi metai, kai Lietuva turėtų akcentuoti išskirtinio įvykio svarbą visai Lietuvai.

Taip pat sausio 15-ąją Teatro aikštėje vyks tradicinis prefektūros šturmas.

"Manau, kad teatralizuotas prefektūros šturmas padės visiems mintimis bent iš dalies pajausti tą jausmą, kurį jautė sukilėliai prieš šimtą metų", – vylėsi V. Grubliauskas.

Atgabens iš Niujorko

Mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis sakė, kad pasiruošimas jubiliejui prasidėjo dar 2019 m., kiek vėliau tam sutrukdė pasirodžiusi pandemija.

Darbo grupė, kuriai ir vadovavo A. Cesiulis, siekė, kad šimtmečio minėjimas būtų ne tik lokalus, bet įgytų tarptautinį rezonansą.

Anot jo, vienas svarbiausių uždavinių, ruošiantis jubiliejui, – siekis, kad vienas sukilimo vadų – Jonas Budrys-Palavinskas pagaliau atgultų amžinojo poilsio Klaipėdos žemėje.

Jo palaikus ketinama atgabenti į Klaipėdą iš Niujorko.

"Jau daugybę metų buvo apie tai diskutuojama, keliose miesto tarybose apie tai buvo sprendžiama, rodomos įvairios iniciatyvos. Tas klausimas nejudėjo. Dabar visiems galiu oficialiai pranešti, kad tas klausimas įgavo kitą pagreitį ir spalvą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pagaliau priėmė sprendimą užsiimti to reikalo sprendimu jau nebe savivaldos lygmeniu, o valstybės mastu", – tikino vicemeras.

Viliamasi, kad palaikai bus pargabenti jau kitąmet, o kur juos būtų galima perlaidoti, dar svarstoma.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bus ir muzikinių šimtmečių

Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė pažymėjo, kad kiti metai svarbūs ir muzikos pasauliui – rugsėjo 30-ąją Stasio Šimkaus konservatorijai sukaks 100 metų. Šiai progai ruošiamas jubiliejinis koncertas ir paroda.

Šimtmetį švęs ir Lietuvos violončelės mokykla. Žadama, kad vyks festivalis, kuriame tikimasi sulaukti virš šimto konkursantų iš skirtingų pasaulio šalių.

Taip pat, laukiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos pabaigos, ruošiama istorijų opera "Klaipėda", skirta žmogui, tikėjimui ir raštui. Kita šio teatro premjera – šokio ir miniatiūrų.

Bendrai bus siekiama įgyvendinti per 50 renginių 20 skirtingų Klaipėdos erdvių, jungiant penkias meno šakas – šokį, kiną, teatrą, dailę ir muziką.

Norint dalyvauti visuose renginiuose, patariama ne tik planuoti laiką, bet ir šiltai apsirengti. Ypač tiems, kurie sausio 13-ąją ruošiasi į naktinį tradicinį žygį "Klaipėdos sukilėlių keliais" iš Kretingos į Klaipėdą.

Prasidės Kūčių vakarą

Uostamiesčiui tai bus neeilinis įvykis – kūrėjų komandos istorijų operos "Klaipėda" pasaulinė premjera.

Libretą parašė publicistas, rašytojas Arvydas Juozaitis.

Kiekvieną operos veiksmą patikėta sukurti skirtingiems kompozitoriams: pirmąjį – Loretai Narvilaitei, antrąjį – Vladimirui Konstantinovui, o trečiąjį – Kristijonui Lučinskui ir Donatui Bielkauskui.

Pažymima, kad operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba.

"Iš žodžio gimė ir pats Klaipėdos fenomenas – Klaipėda Lietuvoje, iš tikėjimo, kad ji turi čia būti, ir buvo žodis, kuris formavo programas, uždegė žmones, įkvėpė tikėjimą", – mintimis dalijosi A. Juozaitis.

Dirba atskirai

Pirmąjį veiksmą kūrusi L. Narvilaitė džiaugėsi, kad librete yra daug muzikinių nuorodų.

"Pavyzdžiui, pirmojo veiksmo pradžioje skamba viena religinė giesmė, Mažojoje Lietuvoje giedota evangelikų. Perskaičiusi libretą žinojau, kad kūrinys prasidės užuomina į tą giesmę", – intrigavo kompozitorė.

Kadangi visi keturi kompozitoriai dirba atskirai ir turi savitą stilistiką, šiek tiek baiminamasi dėl galutinio rezultato.

"Šitas klausimas man buvo nuo pat pradžių ir jis išsispręs, kai kūrinį išgirsime rugpjūčio mėnesį. Intriga visą laiką išlieka, nes mes tarpusavyje visiškai nieko nederiname – nei tonacijų, nei motyvų, nei leitmotyvų", – neslėpė L. Narvilaitė.

Arvydas Juozaitis. "Prokadras.lt" nuotr.

Vyks aršus ginčas

Muziką antrajam veiksmui parašęs V. Konstantinovas tikino, kad jo kuriamame veiksme bus rodoma šeimyninė drama tarp prancūzų prefekto ir jo žmonos, vyks aršus ginčas.

Veiksmas prasidės Trijų Karalių vakarą, kai lietuvininkai ims regzti planus dėl sukilimo.

"Mano antrasis veiksmas baigiasi ties ta vieta, kur jau iš esmės užsimezga ginkluota kova tarp lietuvių ir prancūzų korpusų. Taip ir lieka karšta pradžia, karšta pabaiga ir karštas vidurys su šeimynine drama", – teigė kompozitorius.

Mes ne šiaip švęsime šimtmetį, tai darbas šimtmečiams.

Stengsis nustebinti

Trečiojo veiksmo kūrėjai K. Lučinskas ir D. Bielkauskas mėgins nustebinti klausytojus šiek tiek rekonstruodami libretą, pažaisdami frazėmis.

Taip pat bus naudojamos įvairios šiuolaikinės garso technologijos, bus galima girdėti tiek natūralius garsus, tiek tuos, kurių paprastai žmogui išgirsti nepavyksta, pavyzdžiui, tiltų vibracijas.

"Šalia orkestro sinchroniškai gros garso takelis. Mūsų užduotis – kad mes technologijomis padarytume veiksmą kitokį, galbūt stebinantį", – kalbėjo K. Lučinskas.

Kūrėjai pataria atsigręžti į 1923 m. sausio 15-osios įvykius, prisiminti, dėl ko jie tapo svarbūs.

"Tikiu, kad Lietuva – Kauno Lietuva. Kauno saulė nušvito ir į Rytus, ir į Vakarus. Jeigu Kaunas nebūtų subrandinęs visų mūsų valstybės, tai nei Klaipėdos, nei Vilniaus mes nebūtume turėję. Visa Lietuva turi šitą žinoti. Todėl ši opera nėra vien tik klaipėdiečiams, net mažiau klaipėdiečiams, negu visai Lietuvai. Mes ne šiaip švęsime šimtmetį, tai darbas šimtmečiams", – pažymėjo A. Juozaitis.

Rugsėjo viduryje uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas prasitarė, kad tądien numatomi du išskirtiniai koncertai.

Vienas, pasak jo, vyks "Švyturio" arenoje – labiau pramoginis, o kitas – protokolinis, oficialusis koncertas vyks Klaipėdos dramos teatre.

Tikėtina, kad abu koncertus arba vieną jų gyvai transliuos Lietuvos televizija.

Po šią savaitę vykusio pasitarimo mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis sakė, kad viename koncertų ir kai kuriuose renginiuose dalyvaus šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.

Numatyti labai įvairūs renginiai.

"Renginių programa patvirtinta Vyriausybės. Numatyti labai įvairūs renginiai. Mero paminėti du koncertai – tik viena nedidelė dalis, nors akcentas gana ryškus, nes viename jų dalyvaus ir Prezidentas. Tačiau šventė neapsiribos vien koncertais ar kitokių pasismaginimų organizavimu, turime labai įvairiapusę programą", – sakė A.Cesiulis.

Žadama, kad bus nemažai parodų – Prancūzų ambasados paroda Klaipėdos universitete, parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Seime, Vilniaus universitete ir kitur.

Mero pavaduotojas teigė, kad renginių programa bus ilgalaikė.

"Reikėtų akcentuoti, kad Sausio 15-oji nėra vienintelė diena, kai minima, švenčiama, veikiama. Mūsų programa numato visų metų renginius. Pavyzdžiui, pavasarį Klaipėdos universitete vyks tarptautinė konferencija, skirta šimtmečio paminėjimui", – pasakojo vicemeras.

Sausio 15-ąją 12 val. vyks iškilminga ceremonija Skulptūrų parke prie paminklo "Už laisvę žuvusiems". Joje taip pat planuoja dalyvauti Prezidentas.

Turėtų vykti ir tradicinis naktinis žygis iš Priekulės, Palangos. Žygio dalyviai grįš į Teatro aikštę. Tačiau kol kas nežinoma tiksli žygio data – vyks iš sausio 13-osios į 14-ąją ar iš 14-osios į 15-ąją.

Sausio 15-ąją numatomas tradicinis prefektūros šturmas Teatro aikštėje.

"Ne viską paminėjau, bet bus daug įvairių renginių. Koncertai – tik vyšnaitė ant torto", – tikino mero pavaduotojas.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, pagrindiniai akcentai beveik sudėlioti, tad tikimasi, kad planus įgyvendinti pavyks.

"Iš tikrųjų tai ypatinga proga, natūralu, kad jai reikia labai rimtai ruoštis. Nors dar nebaigėme švęsti 770-ojo miesto gimtadienio visų švenčių ir renginių, neišvengiamai artėja ir Sausio 15-oji, kuri yra ne ką mažiau svarbi, galbūt net ir svarbesnė, kalbant apie visos Lietuvos kontekstą", – pastebėjo meras.

Laukia rimtas ir atsakingas darbas, kuriam visi esame pasiruošę.

Jis nurodė, kad ne tik klaipėdiečių, bet ir visų Lietuvos gyventojų lauks du ypatingi koncertai.

"Beveik susidėliojome pagrindinius akcentus. Galime kalbėti apie du didžiuosius koncertus, vienas jų bus "Švyturio" arenoje – labiau pramoginis, o kitas – protokolinis, oficialusis koncertas vyks Klaipėdos dramos teatre. Tikėtina, kad abu koncertus įsirašys arba galbūt vieną jų gyvai transliuos Lietuvos televizija", – teigė V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau kokie atlikėjai dalyvaus, atsakyti dar per anksti.

"Galutinės programos dar tikrai netvirtinome, tačiau jos kontūrai – gana aiškūs ir ryškūs. Sudėliosime visų programų akcentus ir fiksuosime. Po to prasidės kvietimų siuntimas, derinimas su įvairiais atlikėjais, institucijomis. Laukia rimtas ir atsakingas darbas, kuriam visi esame pasiruošę", – tvirtino meras.