Komandos burtų būdu buvo padalytos į du pogrupius, kuriuose žaidė ratų sistema (kiekviena komanda žaidė su visomis esančiomis tame pogrupyje). Pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos žaidė pusfinaliuose su kito pogrupio nugalėtojomis, o laimėtojos susitiko finale.

Licėjaus komanda įveikė visas pogrupio komandas, laimėjo pusfinalį ir finale susitiko su Šiaulių komanda, kurią įveikė rezultatu 5-4.

Klaipėdos licėjaus lėkščiasvydžio komandai priklauso keturiolika 5–12 klasių mokinių, iš kurių septyni 7–12 klasių dalyvavo šių metų čempionate ir pelnė aukščiausią trofėjų. Šis apdovanojimas yra geriausią žaidimą čempionate pademonstravusios komandos įvertinimas.

Licėjuje kryptingai skatinamas mokinių fizinis aktyvumas, kūno kultūros pamokų patrauklumas, plėtojama formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo, susijusio su fizine veikla, pasiūla.

Kūno kultūros mokytojo Sauliaus Lukono profesionalaus pasirengimo taikyti naujas fizinio ugdymo idėjas dėka mokykloje siūloma užsiimti netradicinėmis sporto šakomis. Viena jų – lėkščiasvydžio žaidimas, kurio atsiradimo istorija būtent ir pasakoja apie tai, kad daugiau nei prieš 60 metų amerikiečiai pradėjo vieni su kitais mėtytis lengvomis pyrago formos lėkštėmis. Tai buvo dabartinio lėkščiasvydžio užuomazga. 1946 metais Walteriui Frederickui Morrisonui kilo skraidančio plastikinio disko idėja. Tuomet šiam daiktui buvo suteiktas Whirlo-Way vardas, kurį vėliau keitė Flyin-Saucer, Pluto Platter ir kiti pavadinimai. Tik 1957 metais Richardas Knerras sugalvojo „Frisbee“ (liet. frisbis, teiktina – lėkščiasvydis) vardą. Taigi su kuo tas frisbio pyragas „valgomas“ šiandien?

Lėkščiasvydis yra žaidžiamas dviejų komandų 100 X 37 metrų ploto aikštelėje, tai nekontaktinis komandinis žaidimas, kuris grindžiamas fair play principu, yra greitas žaidimas, todėl žaidėjai turi būti gero fizinio pasirengimo. Žaidėjai aikštelėje teisėjauja patys. Ir, žinote, pačių teisėjavimas puikiai veikia netgi pasaulinio lygio varžybose.