Klaipėda meno kūrėjų stipendijoms kasmet skiria 75 tūkst. eurų.

Jas gali gauti 15 asmenų. Šiemet pirmą sykį meno kūrėjų stipendijos bus skirtos ir užsieniečiams, jiems numatyta suma – 30 tūkst. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės teigimu, tokias stipendijas šiemet galės gauti iki 10 užsieniečių.

"Individualios stipendijos klaipėdiečiams yra skiriamos nuo pusės metų iki 24 mėnesių, o užsieniečiams – nuo 3 iki 6 mėnesių. Individuali stipendija siekia 580 eurų mėnesiui. Dar yra vienkartinės, edukacinės, tūkstančio eurų stipendijos, kai menininkas vyksta stažuotis, semtis patirties", – paaiškino E.Deltuvaitė.

Į meno kūrėjų stipendiją kasmet pretenduoja 40–50 klaipėdiečių menininkų.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, į meno kūrėjų stipendiją kasmet pretenduoja 40–50 klaipėdiečių menininkų.

"Pretendentų paraiškas stipendijai gauti vertina ekspertai, paskui Kultūros ir meno taryba teikia rekomendacijas. Kandidatai nebūtinai turi turėti meno kūrėjo statusą, pas mus vienas prioritetų yra ir jaunieji menininkai, todėl mes nekeliame tokio reikalavimo", – patikslino E.Deltuvaitė.

Jau yra gautos ir 7 užsieniečių paraiškos stipendijai. Tačiau yra viena sąlygų, kad jie turėtų sutartį su Klaipėdoje veikiančia kultūros organizacija, kuri juos kuruotų ir įtrauktų į bendruomenę.

"Galbūt ketina atvykti iš užsienio koks nors aktorius ar scenografas kurti spektaklį ir pretenduoja gauti miesto stipendiją, tai mes pageidautume, kad jis bendradarbiautų su čia veikiančiu teatru, kad rezultatai būtų tvaresni", – teigė E.Deltuvaitė.

Tie patys kultūros ir meno kūrėjai kelerius metus iš eilės negali pretenduoti į savivaldybės stipendiją, turi būti bent vienerių metų pertrauka nuo pastarosios stipendijos gavimo.

Esą yra įprasta praktika, kai praeina tam tikras ciklas ir menininkas vėl teikia paraišką stipendijai.

Į Klaipėdos kultūros fabriką susirinkę klaipėdiečiai turėjo progą išvysti šokių mokyklos „Coda” pasirodymą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentų spektaklį bei pinigine auka prisidėti prie pagalbos uostamiestyje gyvenantiems studentams iš Ukrainos.

LMTA Klaipėdos fakulteto 3-o kurso vaidybos studentai, susibūrę į teatro grupę „Æmotion” pristatė dviejų dalių muzikinį spektaklį.

Pirmoji spektaklio dalis vadinosi „Tabulas musica”. Jaunieji aktoriai ritmingai judėdami ir dainuodami lietuvių liaudies dainas savotiškai simbolizavo vienybę.

Antroje spektaklio dalyje pavadinimu „Laiškai Mačerniui” skambėjo autorinės aktorių dainos, kurioms jie akomponavo gitaromis.

Spektaklio režisierius Valentinas Masalskis, kompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė.

Po spektaklio, 19 val., Kultūros fabriko languose, kurie matomi iš Jono kalnelio pusės, vyko kita meninė akcija, taip pat skirta Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams palaikyti.

Langai švytėjo Ukrainos dvispalvės spalvomis, o susirinkusiuosius stebino Šeiko šokio teatro, Klaipėdos jaunimo teatro, Taško teatro ir LMTA studentų pasirodymas.

Kai kurie į sceną, esančią priešais langus, žengė susikibę rankomis, tvirtai laikydami iškeltus Ukrainos dvispalvės lapus.

Fone skambėjo ukrainietiškos dainos, tarp kurių ir pernai metų „Eurovizijos” konkurse dalyvavusios Ukrainos folkloro grupės „Go A” daina ,,Shum”.

Kovo 5 d. 16 val. Kultūros fabriko pirmame aukšte, kino salėje, kino teatras „Arlekinas” rodys ukrainiečių ir lietuvių kurtą filmą „Mėlyna kaip apelsinas žemė”.

Sekmadienį vaišės surengtos už Jono kalnelio, šalia Kultūros fabriko pastato. Šventės centru tapo didelis stalas, kurį įvairiais patiekalais nuklojo patys šventės dalyviai.

"Atsinešk tai, kuo norėtum pavaišinti savo mamą, nes kažkas pavaišins tavąją", – ragino teatralizuotą Motinos dienos šventę "Patiekalas kito mamai" organizuojantys jaunieji Klaipėdos menininkai.

Ypatingą šventės atmosferą kūrė Kultūros fabriko rezidentai, Klaipėdos jaunimo teatro ir "Taško teatro" jaunieji aktoriai, šokių studija "Sfinx", kino centras "ArleKinas" ir socialinis klubas "Raketa".

Taip pat šventėje dalyvavo "Grock" studijos muzikantai ir "Kūrybos kišenės" jaunimas. Atėjusiųjų laukė muzikiniai ir šokio pasirodymai, vaikų kampeliai, netikėčiausios estafetės, blynų ragavimas ir net paskaita moterims.

Antroji renginio dalis persikėlė į Kultūros fabriko kino salę, kurioje žiūrovai turėjo galimybę išvysti komišką dramą "Lady Bird" (2017). Šis filmas iškovojo du Auksinius gaublius (geriausias filmas, geriausia aktorė) ir pelnė penkias "Oskaro" nominacijas.

Taryba parodė špygą

Klaipėdos dramos teatras stoja į kovą su Vilniumi.

Šiųmetės Lietuvos kultūros sostinės vienam kertinių projektų – tarptautiniam teatrų festivaliui "The Atrium" Lietuvos kultūros taryba neskyrė nė cento.

Teatras parašė protesto laišką tarybai ir ketina bylinėtis dėl tokio, uostamiesčio kūrėjų supratimu, neteisingo sprendimo.

"Lietuvos kultūros tarybai pasirodė, kad šis renginys nevertas dėmesio, ir jam neskyrė nė cento. O juk šiemet Klaipėda yra Lietuvos kultūros sostinė. Nekalbėsiu, kam skirtas finansavimas, bet akivaizdu, kad Klaipėdos festivaliai yra ignoruojami. Todėl pasitarėme su teisininkais ir dėl šios neteisybės kreipsimės į teismą, nes tik tokiu būdu galima išsiaiškinti, kodėl mūsų pasiūlymas atsidūrė užribyje", – neslėpė Klaipėdos dramos teatro direktorius Tomas Juočys.

Esą dažniausiai finansuojami tie renginiai, kurie yra mažiau ambicingi, vietinės reikšmės ir kurie negresia konkurencija Vilniui.

Neatmetama, kad klaipėdiečiai turėjo susirasti tarpininką, kuris galbūt būtų padėjęs gauti finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos už tam tikrą atlygį.

"Bet mes nenorime tarpininkų, mes norime tai daryti patys. Gana tos kultūros eksporto iš sostinės, mes patys tai galime. Nepaisant to, tą festivalį surengsime. Tik štai visai nesuprantu Lietuvos kultūros tarybos paskirties", – teigė T.Juočys.

Vilnius bijo konkurencijos?

Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vadovas Gintaras Grajauskas teigė, kad savaitgalį uostamiestyje viešėjusiai kultūros ministrei L.Ruokytei-Jonsson klaipėdiečiai atskleidė įsisenėjusią bėdą, kai Vilniuje meniniams projektams skirstomi valstybiniai pinigai itin dažnai Klaipėdos nepasiekia.

Yra Lietuvos kultūros taryba, kuri pagal viešųjų pirkimų taisykles perka kažkokių ekspertų paslaugas. Jie yra anoniminiai, kad esą niekas negalėtų daryti įtakos jų sprendimams.

Tačiau niekas nežino, kas jie tokie ir kokia jų kompetencija.

"Išanalizavus matyti, kad kultūros lėšos skiriamos Vilniui ir šiek tiek Kaunui bei kitiems projektams, kurie nesugeba sudaryti konkurencijos sostinės menams. Ir tai veikiausiai sąmoninga politika, nes vienintelis argumentas, kodėl mes negavome tų pinigų, yra toks, kad mūsų festivalis pernelyg ambicingas. Mano supratimu, tai – eufemizmas, gražiai pasakyta, kad nešoktume aukščiau bambos, o organizuotume pusiau mėgėjiškus provincialius renginius ir nemėgintume konkuruoti su Vilniumi", – žodžių į vatą nevyniojo G.Grajauskas.

Legendinė trupė neatvyks

Klaipėdiečiai Lietuvos kultūros tarybos prašė 180 tūkst. eurų. Vien planuotos pasikviesti legendinės britų trupės "The Tiger Lillies" atvykimas, apgyvendinimas ir honorarai būtų siekę apie 70 tūkst. eurų.

Miestas šiam festivaliui skyrė 40 tūkst. eurų, dar šiek tiek pinigų turėtų skirti Lenkijos institutas.

Tikėtasi bent antra tiek, kiek skyrė savivaldybė, gauti ir iš Lietuvos kultūros tarybos. Tačiau negauta nieko.

Juk ne sau mes jį darome, o miestui.

"Ir mums kažkaip reikės sutilpti į tą juokingą sumą. Tie teatrai, kuriuos kviečiame, yra žinomi ir brangūs. Nepaisant to, festivalis vis tiek įvyks. Ieškosime rėmėjų, tik apmaudu, kad "The Tiger Lillies" ir Romano Viktiuko teatras renginyje nedalyvaus, nes mums tiesiog pritrūks pinigų. Tai bus pirmas tarptautinis profesionalių ir pačių įdomiausių teatrų festivalis. Ir mūsų vienintelis noras, kad jis įvyktų. Juk ne sau mes jį darome, o miestui", – neslėpė apmaudo G.Grajauskas.

Klaipėdos dramos teatras į tarptautinį festivalį jau pakvietė garsiausias Europos trupes "Nowy Teatr" bei teatrą "Sutari" (abu iš Lenkijos), estų teatrą "No99".

Į festivalį pakviestas ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras, E.Nekrošiaus teatras "Meno fortas", dalyvaus ir festivalio šeimininkai – Klaipėdos dramos teatras.

Nemalonios tendencijos

Kultūros taryba pernai ir šiemet Klaipėdos dramos teatrui skyrė rėmimą tik dviem garsių režisierių – Oskaro Koršunovo ir Eimunto Nekrošiaus – spektakliams.

"Akivaizdu, kad finansavimas skiriamas tik tais atvejais, jei tai yra neįtikėtinos žvaigždės – O.Koršunovas ir E.Nekrošius. Pavyzdžiui, Maros Kimelės pastatymas pagal A.Strindbergo pjesę "Tėvas" iš Lietuvos kultūros tarybos negavo nė cento. Šios legendinės latvių režisierės Vilniuje, pasirodo, nėra net girdėję. Ir tai liečia visus teatrus, išskyrus Vilniaus ir Kauno", – teigė G.Grajauskas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas taip pat žino susidariusią situaciją ir mano, kad Lietuvos kultūros taryba yra ta institucija, kurios veiklos principus reikia labai rimtai peržiūrėti.

"Mano žiniomis, nė vienas projektas, kuris klaipėdiečių buvo kurtas Kultūros sostinės metams, pinigų iš šios tarybos taip pat negavo. Labai gaila, kad nefinansuojamas Mindaugo Bačkaus organizuotas tarptautinis violončelininkų festivalis, negauta pinigų ir teatro muzikinei socialinei provokacijai "Familia", kūrybinei platformai "Menų zona", gatvės meno festivaliui. Šiuo atveju Klaipėdai duodamas Kultūros sostinės vardas, Kultūros taryba kraitį jai sukrovė kaip Pelenei. Ir tai išmelstą. Akivaizdu, tai – žeidžia", – neslėpė V.Grubliauskas.

Nesupranta pretenzijų

Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė dienraščiui tik patvirtino, kad neskirti finansavimo tarptautiniam teatrų festivaliui Klaipėdoje nusprendė taryba.

"Šis sprendimas paremtas ekspertų rekomendacijomis. Ekspertų grupės sudaromos kiekvieno ekspertinio vertinimo metu. Yra ekspertų duomenų bazė, kuri atrenkama viešo konkurso būdu. Ekspertai teikia savo kandidatūras, tada viešųjų pirkimų procedūros būdu sudaromos ekspertų grupės kiekvienam ekspertiniam vertinimui, kai vyksta konkursas. Ir jie vertina. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus ekspertai yra neviešinami", – taip Lietuvos kultūros tarybos finansų skirstymo peripetijų abrakadabrą paaiškino G.Dapšytė.

Ministrė tik apgailestauja

Klaipėdoje viešėjusi kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson pripažino, kad situacija nenormali ir taip neturi būti.

Ir jei kas nors keisis šioje srityje, tai tik nuo 2018 m., nes šiems metams pinigai jau paskirstyti.

"Suprantu, kad mūsų kreipimasis į teismą gali sustabdyti tarybos lėšų paskirstymą kitiems mūsų kolegų projektams, kol teismas priims sprendimą. Bet taip toliau gyventi irgi negalima. Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad valstybiniai pinigai dalijami ne itin korektiškai", – tvirtino T.Juočys.

Anot Kultūros ministerijos, valstybės paramą kultūros ir meno projektams administruoja Lietuvos kultūros taryba, kuri yra veikianti ir įsteigta tam, kad kultūros politika būtų atskirta nuo jos finansavimo, projektinio rėmimo.

"Projektą vertino Kultūros tarybos ekspertai ir Kultūros ministerija, kaip ir kitų projektų vertinimo atžvilgiu, laikosi pagarbaus atstumo", – dienraščiui komentuodama, kodėl klaipėdiečiai negavo pinigų, atsakė L.Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministerijos duomenimis, paraiškų buvo pateikta panašiai kaip ir pernai, o konkurencija buvo stipri.

Teatro srities projektams buvo skirta daugiau nei 654 tūkst. eurų. Ši suma paskirstyta 62 projektams. 87 pateikti projektai finansavimo negavo.

"Tenka pripažinti, kad ekspertų atrankos tvarką reikia tobulinti. Kultūros ministerija siūlys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kad ekspertai, kurie vertina pateiktus projektus, būtų perkami ne pagal mažiausią kainą. Tikimės, kad tai bus teigiamas poslinkis vertinant įvairių sričių kultūros projektus, teikiamus Kultūros tarybai“, – vylėsi ministrė.