Lietuvininkų dainavimo tradicija yra ryškus Mažosios Lietuvos tapatybę reprezentuojantis kultūros dėmuo, kurio savitumą atspindi XVII–XX a. užrašyta dainuojamoji tautosaka ir papročiai. Lietuvininkai savo dainas išdainuodavo vienbalsėmis plačios apimties, spalvingų dermių melodijomis, lyrine gamtos ir žmogaus gyvenimą vaizduojančia poezija. Regiono dainavimo tradicijai išskirtinumą suteikia Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos pakrančių žvejų gyvensena.

39 – tiek nematerialaus Lietuvos kultūros paveldo vertybių šiuo metu jau yra sąvade.

XX a. istoriniai įvykiai dramatiškai pakeitė Mažosios Lietuvos gyventojų demografinę sudėtį. Nuolat mažėjo vietinių žmonių, geso ir natūralioji dainavimo tradicija. Ją perėmė ir sąmoningai palaiko Klaipėdos krašto folkloro kolektyvai ir čia gyvenantys lietuvininkų kultūrai pasišventę žmonės, siekiantys įamžinti krašto istoriją, atkurti ir kūrybiškai vystyti lietuviškąją regiono tapatybę.

Be lietuvininkų dainavimo tradicijos, sąvadą papildė dar šešios vertybės – tai šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

Šiuo metu sąvade yra jau 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys jau įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse ir sutartinės – lietuvių polifoninės dainos. Sąvado valdytoja yra Lietuvos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Delmonas – tai išskirtinė Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, tapusi regioną reprezentuojančiu ženklu. Šis gausiai dekoruotas tekstilinis krepšelis buvo praktinę funkciją atliekanti lietuvininkės kostiumo dalis – į delmoną darbuojantis namuose ir išeinant iš namų įsidėdavo reikalingus smulkius daiktus: raktus, peiliuką, pinigėlius, šukas. Delmonas buvo ir viena puošniausių kostiumo detalių – kruopščiai išsiuvinėta įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėta prasminiu tekstu, data, inicialais. Informaciją apie šią vertybę susistemino ir bylą nematerialaus kultūros vertybių sąvadui rengė dr. Elena Matulionienė, teikė Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.

Greta Mažosios Lietuvos delmonų, nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar devynios: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Iškilmės, kurių metu vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, vyks Vilniaus rotušėje kovo 13 d. 17 val.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė.

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius. Šiandien mūsų sąvade jau turime 32 vertybes, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Šiuo projektu iki pat rudens klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus supažindinami su krašto tradicinės tekstilės įdomybėmis – laukia paskaitos, praktiniai užsiėmimai, amatų demonstravimo renginiai  ir kt.

Balandžio 24-ąją Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) prasidės tautinio kostiumo specialistės, dailininkės Elenos Matulionienės pirmadieninių paskaitų ciklas „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo įdomybės“. Pirmoji paskaita „Kišenė Biblijai ar piniginė?“ išsamiai pristatys išskirtinės krašto moterų tradicinės aprangos detalės – delmono – dėvėsenos ypatumus, kūrimo technikų įvairovę, spalvinę gamą ir kt. Ši tema bus pratęsta praktinėse delmonų kūrimo dirbtuvėse balandžio 28 ir gegužės 6 dienomis. Norintieji pasigaminti šią išskirtinę aprangos detalę, derančią tiek prie tautinio kostiumo, tiek prie šiandienės aprangos, kviečiami iš anksto registruotis. 

Kultūros kvartalo įveiklinimo projektą „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai”  remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Iki gegužės mėnesio pabaigos planuojami šie projekto „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai“ renginiai:

Paskaitų ciklas „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo įdomybės“

Balandžio 24 d. 17.30 val. – „Kišenė Biblijai ar piniginė?“

Gegužės 15 d. 17.30 val. – „Lietuvininkių turbanai ir kykai“.

Gegužės 22 d. 17.30 val. – „Žodžio iš juostos neišimsi“.

Praktiniai Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalių kūrimo užsiėmimai

Balandžio 29, gegužės 6 d.  10 val. – „Delmonų siuvinėjimas ir siuvimas“.

Gegužės 19 d.  17 val. – „Moteriškos galvajuostės gaminimas“.

Gegužės 26, 29 d. 17 val. – „Juostų audimo abėcėlė“.

Į praktinius užsiėmimus būtina registracija e. p. i.armoniene@etnocentras.lt arba tel. (8 46) 310 022.

Klaipėdos etnokultūros centro kiemuose sekmadienį šurmuliuos spalvinga ir džiugi Atvelykio šventė vaikams ir jaunimui. Ypatingoje Atvelykio programoje netrūks velykinių pramogų, kurios klaipėdiečių šeimų laisvadienį numargins neįprastomis spalvomis. 

Būtina pasisupti

Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po šv. Velykų.

Žemaičiai šią šventę vadina ir Velykikėmis ir mažosiomis Velykėlėmis, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos gyventojai – vaikų Velykomis, o dzūkai – Pravadais (slav. – palydėtuvės).

Atvelykis – šventė vaikams ir jaunimui. Todėl iš naujo virdavo kiaušinius, juos dažydavo arba išsaugotus Velykų margučius atiduodavo vaikams. Jie kiaušinukus daužaudavo, ridendavo ir rungtyniaudavo, kieno margutis stipresnis.

Per Velykėles netrūko žaidimų ir didelio velykinio džiaugsmo – supimosi. Per Atvelykį būtina pasisupti, kad būtumėme sveiki, laimingi visus metus, o sūpynių Etnokultūros centro kiemeliuose tikrai netrūks.

Droš iš medžio

Į Atvelykį atėjusias šeimas, vaikus ir jaunimą Meno kieme pasitiks būrys amatininkų, džiuginančių medžio drožiniais.
Tautodailininkas, medžio drožėjas Raimundas Puškorius padės pasidirbinti medinių laivelių, kuriuos bus galima išplukdyti su didžiausiu Atvelykio noru. Smagiam pavasariškam vėjui pučiant, norintieji išsidroš seniai vaikų mėgstamus vėjo malūnėlius. Kokie skirtingi jie gali būti, parodys medžio meistrai Egidijus Joneckis ir Sigitas Juknevičius.

O jei vėjo nebus, tai jį bus galima sukurti su ūžėm. Koks tai senovinis žaislas – šventės metu į ją atėjusieji ne tik sužinos, bet ir galės jį pasigaminti. Naujus ir skambius skudučio garsus padės atrasti drožėjas Mantvydas Vilys, kuris kvies į instrumentų gamybos kūrybinį veiksmą.

Į šventę entuziastingai įsijungs ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ pedagogės, kurios demonstruos, kaip įtraukti šeimos mažuosius į žaidimus su mediniais žaislais. Šventės organizatoriai ragina iš naujo atrasti medžio dirbinius, žaislus ir naudoti juos šeimos pramogose.

Muzikuos vaikai

Visais laikais per Atvelykį svarbiausi buvo ir išliko margučiai – jų ridenimas, žaidimai su jais simbolizuoja žemės pabudimą po žiemos meto, judėjimą pirmyn. Šventės metu bus galima ir nusimarginti kiaušinių, ir dalyvauti jų ridenimo varžytuvėse.

„Mįslių kampe“ visų gudručių lauks Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos teatro būrelio moksleiviai, kurių užduotys bus smagus iššūkis kiekvienam čia apsilankiusiam. Greitakojai išbandys jėgas vaikščiodami su kojūkais, o patys akyliausi ir ausyliausi – visas Atvelykio veiklas bei smagius judriuosius žaidimus.

Džiugią ir pavasarišką nuotaiką kurs Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro kolektyvai „Kuršiukai“, „Alkiukai“, „Vorusnėlė“, taip pat Klaipėdos Sendvario pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Pupos“, Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro vaikų kolektyvas.

Tradicines slavų pavasario dainas dainuos Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos vaikų folkloro kolektyvas „Vėčiora“. Visi kviečiami ateiti šeimomis, ne tik kartu dainuoti, bet ir šokti, jungtis į ratelius, linksmintis.

Atvelykio šventė Klaipėdos etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10) – sekmadienį 14 val.