Sprendimą palaikė 15 tarybos narių, vienas balsavo prieš, šeši politikai susilaikė.

Praėjusiame posėdyje spalį tarybos nariai klausimą atidėjo, nes baiminosi, jog perdavus valstybei GMP įrangą jos turtas bus išdalintas kitiems regionams.

Klaipėdos GMP stočiai priklauso 18 transporto vienetų, dispečerinė ir visa reikiama įranga.

Uostamiesčio politikų nuomonę pakeitė Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriuo atsakyta į nuogąstavimus.

Anot savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, ministerijos rašte gauti patvirtinimai dėl darbuotojų darbo santykių tęstinumo naujoje įstaigoje su visais darbuotojais, taip pat dėl turto naudojimo galimybių ateityje ir dėl galimybės vykdyti turto mainus.

Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendime numatytas papildomas punktas, kuriame įrašyta, jog ministerijai centralizuojant GMP paslaugas teikiančių įstaigų sistemą siūloma į reorganizavimo sąlygas įtraukti sąlygą, kad Klaipėdos GMP turtas nuo kitų metų liepos penkerius metus būtų naudojamas uostamiesčio GMP stoties stoties teritorijos gyventojų aptarnavimui.

„Atsižvelgs, neatsižvelgs, galių neturime, kad griežtai būtų laikomasi šito punkto“, – sakė E. Simokaitis.

Klaipėdos meras teigė gavęs raštą atvykti į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuris vyks gruodžio 1-ąją, pasiaiškinti, kodėl mieste nebuvo priimti GMP reformai svarbūs tarybos sprendimai.

„De javu, reforma paskutinėje stadijoje, buvo kontūrai, bet teko skubomis priimti sprendimus, kuriuos priėmėme“, – teigė Vytautas Grubliauskas.

Dalis GMP stoties naudojamo turto priklauso savivaldybei – jis šiuo sprendimu perduodamas nebus, sprendimas liečia tik viešajai įstaigai priklausantį turtą.

SAM šią savaitę paragino Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Jonavos ir Alytaus rajonų savivaldybių tarybas priimti sprendimus dėl stočių perleidimo.

Anot ministerijos, GMP reforma siekiama iki kitų metų liepos mėnesio sukurti darniai visoje šalyje veikiančią greitosios medicinos pagalbos tarnybą su penkiais padaliniais. Šiam tikslui pasiekti greitosios medicinos stotys bus tolygiai išdėstytos visoje šalyje ir teiks paslaugas koordinuotai, nepaisant rajonų ribų.

Pagrindinis reformos tikslas – atitikti laiko standartą, tai yra, pas pacientą atvykti per laiką iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių – atokiausiai gyvenamose vietovėse.

Sprendimas priimtas 22 balsais už, vienam nariui buvus prieš ir keturiems politikams susilaikius.

Politikams svarstant šį klausimą, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Mantas Daukšys teigė, kad miesto sprendimai yra nesąžiningi jų bendruomenės atžvilgiu.

Rekomendacijas keisti tvarką politikams buvo pateikusi Vyriausybės atstovė.

Priėmus šį sprendimą, patikslinti objektai, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus.

Sprendime numatoma, kad planuojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6000 kvadratinių metrų bendrojo ploto administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus architektūriniai konkursai būtų privalomi.

Ragina rengti ir mažesniems objektams

„Manome, kad tai nėra normalu. Vilniuje sprendimas tobulintas ir 2021, ir 2022 metais, taryba sumažino iki 2000 kvadratinių metrų savivaldybės ir valstybės pinigais finansuojamiems objektams, tuo metu privačiai finansuojamiems – 5000 kvadratinių metrų kas centre, o ne centre pakelta iki 10 tūkst. kvadratinių metrų. Vyriausiasis architektas turi teisę įrodinėti, kad būtina ir mažesniems objektams“, – politikams iš tribūnos ketvirtadienį sakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas M. Daukšys.

Kalbėdamas prieš politikams priimant sprendimą jis sakė, jog tai yra „labai gerai, tačiau to nepakanka“.

M. Daukšys teigė siūlęs, jog sprendžiant tokius klausimus administracija pasitartų ir su šios srities atstovais, kad būtų rastas geriausias sprendimas, tačiau diskusijų nebuvo.

Manome, kad tai nėra normalu.

„6000 kvadratinių metrų – tai truputį mažiau nei Žvejų rūmai, o laisvosios ekonominės zonos teritorijai tai yra niekas“, – sakė M. Daukšys.

Anot jo, nuo 2018 metų, kai įsigaliojo tvarka, architektūriniai konkursai vyko vangiai.

„Nuo 2018 metų mes, architektų bendruomenė,  jautėme, kad buvo vengiama ir nenorima to daryti. Supraskite, mes vertiname jus, kaip ir jūs mus, toks valdymas mums atrodo nesąžiningas, kaip išsisukinėjimas“, – tvirtino pirmininkas.

Ankstesnis sprendimas numatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu architektūriniai ar projektų konkursai gali būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ar kultūriniu aspektu svarbius objektus, tačiau Aplinkos ministerija išaiškino, jog įstatymas nenumato atvejų, kuriems taikomos išimtys.

Turėtų būti rengiami viešiems objektams

Anot M. Daukšio, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems skverams, aikštėms, tačiau jie ne visuomet skelbiami.

„Jaučiamės nuskriausta architektų bendruomenė. Aš, kaip Architektų sąjungos pirmininkas, jaučiamės nusivylę. Tai, kas vyksta, ką šiame posėdyje priimsite, dėkingi, bet negali būti išimčių“, – kalbėjo M. Daukšys.

Anot jo, Vilniaus pavyzdys rodo, jog pažangūs miestai, kurie rūpinasi įvaizdžiu, renkasi detalizavimo kelią.

„Architektūrinis (konkursas) nėra pinigų švaistymas, jis duoda idėją, kuri pagrindžia pinigų išleidimą ir investicijas“, – sakė pirmininkas. 

Vienas pavyzdžių, pasak jo, centrinėje miesto dalyje, Pilies gatvėje, Klaipėdoje, šiuo metu griaunamas senas objektas, veikęs kone visą parą sporto reikmėms.

Architekto teigimu, „svetimą gėdą visi turėjome kęsti, kodėl Klaipėda vėluoja atsinaujinti, tai reiškia blogai parinkta architektūrinė idėja neša nuostolius“.

Tarybos narė Nina Puteikienė siūlė politikams atsižvelgti į architektų bendruomenės argumentus ir išbraukti klausimą iš darbotvarkės, tačiau politikai nusprendė klausimą svarstyti šiame posėdyje.

Reikėtų atsiklausti „dėl kiekvieno tualeto“

Politikė svarstant šį klausimą siūlė išbraukti 6000 kv. metrų ribą ir kilus abejonėms dėl architektūrinių konkursų rengimo konsultuotis su Klaipėdos architektų skyriumi ir jų nuomone privalomai vadovautis.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog pagal pateiktą siūlymą abejonių ir atsiklausimo iš architektų sąjungos gali tekti teirautis „dėl kiekvieno kiosko ar tualeto“.

„Pažiūrėkime į mūsų miestą, 32 nepriklausomybės metai. Paminėkite pastatus, kurie kurtų naują architektūrinę – urbanistinę kokybę, aš tokių nelabai matau. Tos ribos nubrėžimas užkerta kelią vystytis ateityje kaip šiuolaikiškam Europos miestui. Architektų sąjunga pasakė savo kompetentingą nuomonę“, – teigė N. Puteikienė.

Politikė prašė pateikti pavyzdžių, kokiems objektams, viršijantiems 6000 kv. metrų ribą, nuo 2018 metų tarybos sprendimo buvo rengti architektūriniai konkursai.

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus įvardijo keletą objektų – bendruomenės centrą, sveikatos įstaigas bei Vasaros estrados architektūrinį konkursą. Architektūrinių idėjų taip pat buvo ieškoma Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai planuojant naujo pastato statybas.

Pasak N. Puteikienės, pagal tokį sprendimą, savivaldybė, planuojanti apie 5000 kv. metrų ploto naują pastatą, galės tokio konkurso neskelbti.

„Įrašomas tam tikras skaičius ir lavinama vaizduotė, kas tie 6000 kv. metrų“, – teigė politikė.

Liberalė Alina Velykienė siūlė įsiklausyti į architektų pastabas, rengti diskusiją ir miestui siekti kokybės.

„Pas mus didelių pastatų – ant pirštų suskaičiuoti, mes mažas miestas. Bendruomenė labai nori žinoti, kokį pastatą statys savivaldybė, valstybė. (...) Turime aiškiai suvokti, kad architektų bendruomenė turi būti išgirsta. Siaurukai patampam, kurie greičiausiai pasiekiam tikslą, o koks rezultatas bus po 10-20 metų, sunku vertinti“, – teigė A. Velykienė.

Algos nori 19 politikų

Po korekcijų pritarta siūlymui, kad savo įgaliojimų laikotarpiu tarybos narys gali turėti ne daugiau kaip tris visuomeninius padėjėjus.

Tarybos nario visuomeniniai padėjėjai tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

Daugiausia ginčų kilo dėl tarybos nario atlyginimo dydžio nustatymo tvarkos.

"Tarybos nariams apmokama pagal sekretoriato pateiktą žiniaraštį. Tarybos, jos komitetų, Kolegijos, komisijų, tarybų bei darbo grupių pirmininkai ir nariai planuoja posėdžių ir pasiruošimo jiems laiką taip, kad faktiškai tarybos nario dirbtas laikas neviršytų 40 valandų per mėnesį", – teigiama dokumente.

Šiuo metu politikams mokama 300 eurų išmoka kanceliarinėms išmokoms, mokamas atlygis už dalyvavimą posėdžiuose.

Savivaldybės tarybos veiklos reglamento komisijos pirmininkė Judita Simonavičiūtė tikino, jog 11 šios kadencijos tarybos narių net neima atlygio, o štai 19 politikų algos nori ir ją ima.

Judita Simonavičiūtė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tie, kurie neima, tie ir neima, o tie, kurie ima, tie ir ima", – klausimą pristatinėjo I.Simonavičiūtė.

Per mėnesį gauna 50 eurų

Komisijos pirmininkė sakė, jog kol kas neaišku, kaip politikai deklaruos dirbtą laiką.

"Neviršijant 40-ies valandų per mėnesį, siūlome išplėsti pasiruošimo posėdžiams laiką. Aš siūliau, jog komisija paruoštų rekomendacijas dėl pasiruošimo posėdžiams laiko deklaravimo. Kilo daug diskusijų, kad gali būti savivaliaujama. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad pats didžiausias atlyginimas per devynis mėnesius buvo mano – 450 eurų. Per mėnesį išeina apie 50 eurų", – neslėpė J.Simonavičiūtė.

Tarybos narė Nina Puteikienė pateikė alternatyvų siūlymą dėl reglamento pakeitimo, tačiau politikai nusprendė, kad reglamentas gali būti keičiamas, tobulinamas ateityje, tačiau šiame balsavime N.Puteikienės siūlymų neįtraukė.

Klausimą pristatinėjusi I.Simonavičiūtė išaiškino, kad vidutiniškai tarybos narys per mėnesį dirba 8 valandas.

"Bet kiek kas sugaišta laiko pasirengimui, yra labai individualu. Pavyzdžiui, gal kažkas ruošiasi tik tarybos posėdžiui", – kalbėjo politikė.

Jos svarstymu, komiteto posėdžio pasiruošimui politikui turėtų užtekti valandos, o tarybos posėdžiui įmanoma pasirengti ir per keturias valandas.

Tie, kurie neima, tie ir neima, o tie, kurie ima, tie ir ima.

"Kas čia per kosmosas?"

Tarybos narė Vaida Žvikienė politikų užmojį gauti atlygį už pasiruošimą posėdžiams pavadino "kapeikinėjimusi" ir pakvietė visus tarybos narius atsisakyti atlygio, nors aiškino pritarianti N.Puteikienės siūlymų paketui.

Tarybos narys Arūnas Tuma stebėjosi kolegų pasisakymais: "Kas čia per kosmosas?"

Po audringų diskusijų ir vis pasikartojančių replikų apie lyderystę, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pirmininkavęs tarybos posėdžiui, pakvietė besipainiojančius politikus laiku registruotis.

"Turime išmokti paspausti mygtuką tada, kada to prašoma", – sakė meras.

Po sprendimo nepritarti N.Puteikienės siūlytų pakeitimų įtraukimui į tarybos sprendimą politikė išliejo nuoskaudą.

"Gaila, kad konservatoriai pakeitė spalvą iš žalios į raudoną. Dievas – jiems teisėjas", – replikavo politikė.

Tarybos narė Alina Velykienė kvietė Klaipėdos merą V.Grubliauską apsilankyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento komisijos posėdžiuose: "Ateikite į komisijos posėdžius, pamatysite, koks ten cirkas vyksta."

Po balsavimo meras V.Grubliauskas ramino tarybos narių aistras.

"Turime gyvą reglamentą, kuris kas kartą gali būti tobulinamas ir taip tik taps tobulesnis", – klausimo svarstymą užbaigė V.Grubliauskas.

Šiuo metu viena tarybos nario darbo valanda įkainota 8 eurais ir 3 centais.

Nori pasiekti tikslus

Šiemet Klaipėdos miesto strateginio plano priemonėms įgyvendinti numatoma išleisti 212,3 mln., kitąmet prireiks 228,1 mln., o paskutiniais metais 2020 m. – 215,3 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, kad numatytomis priemonėmis siekiama pasiekti anksčiau išsikeltus tikslus.

Siekiama didinti miesto konkurencingumą, pritraukti gyventojų, investicijų, vystyti infrastruktūrą, kurti saugią gyvenamąją aplinką, užtikrinti kokybišką įvairių paslaugų teikimą.

Plane numatyta didinti atlyginimus visiems savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareigybės išlaikomos iš miesto biudžeto lėšų, atnaujinti viešąsias erdves, gerinti susisiekimo sąlygas, atnaujinti mokyklų stadionus, kurti sporto ir paslaugų naujus objektus.

Bus parengti ir miestui svarbūs dokumentai. Tarp tokių miesto Ekonominės plėtros strategija, bendrasis planas. Didelis dėmesys ir toliau bus teikiamas kultūrai, švietimui. Šiemet planuojama pradėti statyti naują mokyklą šiaurinėje miesto dalyje.

Svarstant Klaipėdos miesto 2018–2020 m. strateginį veiklos planą, tarp miesto tarybos narių kilo daug diskusijų. Domėtasi ir priemonėmis, siekiant išsaugoti Klaipėdos universitetą, viešojo transporto ateitimi, susisiekimo sistemos plėtra.

Atsisakė dalyvauti balsavime

Miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad tvirtinamas didelės apimties strateginis planas. Politikas neabejojo, kad prie jo reikės grįžti ir koreguoti.

„Svarbu, kad neįvyktų taip, kaip ankstesniais metais. Planas buvo ambicingas, o daug priemonių liko neįgyvendinta. Noriu paprašyti administracijos, kad šis ambicingas, rimtas veiklos planas įgautų tvirtą pagrindą, būtų įgyvendinta tai, kad numatyta, jog metų pabaigoje nereikėtų kalbėti, kad kažkas nepavyko ir paliekame ateities kartoms“, – tvirtino tarybos narys.

Siūlymus planui pateikė opozicinės frakcijos. Taryba savivaldybės administracijai pavedė juos išanalizuoti ir pateikti išvadas kito posėdžio metu.

Dėl tokio siūlymo kiekviena frakcija buvo prašiusi penkių minučių pertraukos, kad apsispręstų, ar tenkina tokia eiga. Po antrosios konservatorių frakcija informavo, kad nedalyvaus balsavime.

Tarybos narys Arūnas Barbšys piktinosi, kad opozicijos siūlymai atmetami jų nesvarstant.

Parengto ateinančių trejų metų miesto plano nepalaikė ir kita opozicinė frakcija. Tarybos narė Nina Puteikienė tvirtino, kad tai valdančiosios daugumos, o ne miestiečių planas.

„Visi tie numatyti didieji projektai yra diskusiniai, o ne skirti miestiečiams, ar tai būtų Bastionų tiltas, kuriuo taip didžiuojatės, ar Atgimimo aikštės, Danės skvero atnaujinimas, ar elektroautobusų įsigijimas“, – teigė politikė.

Stebino kai kurie pasisakymai

Miesto tarybos narė Lilija Petraitienė atkreipė dėmesį, kad būtina investuoti į žmogų, didinti atlyginimus socialiniams darbuotojams, o ne tik rūpintis infrastruktūra.

„Kitaip tais tramvajais nebebus kam važinėti“, – prognozavo tarybos narė.

Tarybos narys Vytautas Čepas atkreipė dėmesį, kad ir jam ne visos priemonės patinka.

„Man nepatinka Atgimimo aikštės projektas. Man tai viena nykiausių, nereikalingiausių aikščių. Reikėtų diskutuoti ir dėl Vasaros estrados likimo. Kai kurie šaukia, kad ji labai vertinga, tai kodėl nėra renginių, o kai jie vyksta reikia didžiausių investicijų. Nepaisant to, palaikau parengtą. Klaipėda pradėjo formuotis ne nuo mūsų kadencijos pradžios“, – dėstė politikas.

Tarybos narę Vaidą Žvikieną stebino, kai kurie pasisakymai diskusijos, kuri truko apie pustrečios valandos, metu, svarstant trejų metų miesto strateginį planą.

„Dokumentas rimtas, o pasisakymai tai šen, tai ten, apie tą, aną, beleką, nors buvo laiko išdiskutuoti ir viską apsvarstyti komitetų posėdžiuose“, – įvertino tarybos narė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ligita Girskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Taip pat VTEK nusprendė, kad L.Girskienė pažeidė šio įstatymo draudimą naudotis pareigomis, galiomis ir vardu siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, keliantį interesų konfliktą. Už pastarąjį sprendimą balsavo VTEK nariai Virginijus Kanapinskas ir Gražina Imbrasienė, prieš – Dalia Paulauskaitė ir Saulius Katuoka. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lėmė posėdžio pirmininko – V.Kanapinsko – balsas, kaip tai numatyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme.

Tyrimą VTEK atliko gautų privačių asmenų pranešimų pagrindu. Tyrimo duomenys rodo, kad L.Girskienė per įstatyme numatytas septynias kalendorines dienas nedeklaravo ryšio su savo įsteigta UAB „Daugiabučių administravimo centras“ ir joje einamų pareigų. Per tokį terminą valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys turi papildyti privačių interesų deklaracijas interesų konfliktą galinčiomis kelti naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. L.Girskienė nesilaikė ir įstatyme numatyto 30 kalendorinių dienų termino deklaruoti savo ryšį su asociacija „Klaipėdos Marių bendruomenė“.

Pasak VTEK, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad, pasinaudodama pareigomis savivaldybės taryboje, L.Girskienė siūlė gyventojams prisijungti prie savo vadovaujamos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bandužiai“ arba pasinaudoti jos valdomos UAB „Daugiabučių administravimo centras“ teikiamomis namų administravimo paslaugomis. Politikė informavo gyventojus apie savo pareigas savivaldybėje, dalino tarybos narės vizitines korteles. Šias aplinkybes VTEK įvertino kaip siekį paveikti daugiabučio namo gyventojų sprendimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pačios L.Girskienės privačiu interesu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatytas draudimas naudotis pareigomis, galiomis ir vardu, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris kelia interesų konfliktą. Šios nuostatos pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privataus intereso buvimą bei šio intereso patenkinimui nukreiptus asmens veiksmus. Vidiniai tokių veiksmų motyvai teisinės reikšmės neturi.