Kultūros ministerija primena, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir ministerija 2022 metų liepos 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu,  jame numatyti įsipareigojimai abiem pusėms, tačiau šiuo metu tik Kultūros ministerija visus savo įsipareigojimus jau yra įvykdžiusi.

Praėjusią savaitę Klaipėdos meras Arvydas Vatikus teigė įžvelgiantis Kultūros ministerijos spaudimą uostamiesčiui prisidėti finansiškai prie tvarkybos, nors anksčiau apie tai nebuvo kalbėta.

„Susitarime ir iki šių metų gruodžio nebuvo jokių kalbų apie savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų. Deja, tačiau dabar jau girdime ir turime raštiškus įrodymus, kad ministerija spaudžia savivaldybę skirti pinigų pastato sutvarkymui, nes tik tokiu atveju būtų galima paskubinti darbų eigą“, – teigė A. Vaitkus.

Kviečia laikytis įsipareigojimų

Kultūros ministras teigia, kad ministerija padarė didelį įdirbį, o įsipareigojimų turi laikytis Klaipėda.

„Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra įrašytas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Šį vertingą objektą ministerija už 2,3 mln. eurų išpirko iš bendrovės „Lietuvos paštas“. Numatėme galimybę skirti finansavimą pagal Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemones – iš viso apie 7 mln. eurų. Dabar savo įsipareigojimų turi laikytis Klaipėdos miesto savivaldybė“, – sako kultūros ministras. 

Ketinimų protokolą pasirašiusi Klaipėdos miesto savivaldybė, anot ministerijos, įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso aktualizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimo užtikrinimą. Šiam tikslui miesto savivaldybė įsipareigojo skirti lėšų iš savo biudžeto.

Pasak kultūros ministro, visas šis kontekstas ir įsipareigojimai Klaipėdos merui ir jo komandai yra puikiai žinomi. Pernai liepą buvo sudaryta ministerijos ir miesto savivaldybės atstovų darbo grupė, kuri turėjo įvertinti, kaip savivaldybė yra pasiruošusi pritaikyti šį objektą veiklai.

Bandė įsiūlyti Jūrų muziejui

Ministro teigimu, pernai rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo pateikti pašto įveiklinimo viziją ir konkrečius pasiūlymus.

„Užuot tai padariusi, savivaldybė dar lapkritį bandė įsiūlyti šį objektą Lietuvos jūrų muziejui, nors tai yra Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga. Kilusius klausimus dėl techninio projekto rengimo ministerija taip pat buvo priversta spręsti viena“, – primena S. Kairys.

„Pastebime, kad miesto meras ir jo komanda bėga nuo šio klausimo ir vilkina procesą nepaisydami didžiulio įdirbio iš Kultūros ministerijos pusės. Apmaudu, kad šis ambicingas projektas stoja. Dar apmaudžiau, kad iš pastarųjų Klaipėdos kultūros lauko atgarsių panašu, jog tai – ne vienkartinis nesusikalbėjimas, o bendro miesto valdžios požiūrio į kultūrą ir meną rezultatas“, – pabrėžia kultūros ministras.

Klaipėdos paštas – architekto H. Shoede suprojektuotas ir 1893 metais pastatytas neogotikinio stiliaus pastatų kompleksas. Kultūros ministerija siekia, kad šis kultūros paminklu paskelbtas objektas būtų tinkamai restauruojamas ir prižiūrimas ir taptų gyvybingu traukos centru visuomenei.

Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad siekia Klaipėdos centrinio pašto atgimimo ir yra numačiusi jau šiais metais skirti lėšų F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijai parengti.

„Klaipėdos savivaldybė savo ketinimų neišsižada. Atvirkščiai – esame labai suinteresuoti, kad klaipėdiečiams svarbią reikšmę turintis istorinis kompleksas būtų kuo greičiau sutvarkytas ir pagaliau atgimtų. Apmaudu girdėti pasisakymus, neva savivaldybė kažko nedaro, kad tai taptų realybe. Norisi priminti ministerijai, kas yra istorinio komplekso savininkas ir kas jį turėtų sutvarkyti“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, tai, kad savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, sukelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, „jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto“. 

Prieš dvejus metus parengtos galimybių studijos rengėjai pašto rūmų komplekse siūlė kurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, taip pat siūlyta komunikacijos centro koncepcija, orientuota į ryšių ir komunikacijos centrą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos.

Naujosios miesto valdžios siekis – kad pašto veiklas jungtų jūrinė tematika.

Tad galimybių studija turėtų būti papildyta jūrine tematika, planuojant sukurti įvairias ekspozicijas, edukacijas supažindinant su jūrine navigacija, jūrine komunikacija istoriniame ir dabarties kontekste, taip sujungiant jūrinę, astronominę ir komunikacinę tematiką, numatyti patrauklių interaktyvių objektų, pavyzdžiui, laivo įvedimo į Klaipėdos uostą simuliatorių.

Pirmajame pašto aukšte turėtų būti atspindima ir istorinė pastato funkcija – čia turistai turėtų galimybę išsiųsti atviruką su miesto vaizdu ir antspaudu į savo šalį. Tai labai populiaru užsienio turistų traukos taškuose.

XIX a. pabaigoje statytas Klaipėdos centrinio pašto pastatas liko nenaudojamas, kai 2019 m. iš jo išsikraustė bendrovė Lietuvos paštas.

Nors iš pradžių pastatą ketinta parduoti aukcione, 2022 m. Vyriausybė paskelbė paštą kultūros paminklu. Šis sprendimas užtikrina, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat tai atvėrė geresnes finansavimo galimybes.

Šiuo metu pašto komplekso pastatus valdo Kultūros infrastruktūros centras, kuriam Vyriausybė objektą perdavė patikėjimo teise.

Dėl to pirmadienį sutarė Vilniuje viešintis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ir kultūros ministras Simonas Kairys.

„Susitarėm, kad kuriame darbo grupę ir intensyviname darbus, nes pastatas ir dabar sudėtingos fizinės būklės, svarbu kuo greičiau neutralizuoti lietaus patekimą į pastatą ir ant sienų, kurios šiandien permirkusios vandens ir trūkinėja plytos“, – BNS sakė A. Vaitkus.

Anot kultūros ministro, savivaldybės dalyvavimas tvarkant šį miestui svarbų objektą būtinas.

„Aktualija paprasta – mūsų planuose yra Klaipėdos centrinio pašto sutvarkymas. Jis yra neįmanomas nedalyvaujant savivaldybei, tiek kalbant apie veiklas, tiek kalbant apie finansinį prisidėjimą. Laukiame, kol kojas apšils nauja Klaipėdos valdžia, buvo pats laikas susitikti ir apsikalbėti“, – BNS teigė S. Kairys.

Anot jo, darbo grupė turėtų rinktis artimiausiu metu, nes „laikas nėra sąjungininkas“ ir blogina objekto būklę.

Susitarėm, kad kuriame darbo grupę ir intensyviname darbus, nes pastatas ir dabar sudėtingos fizinės būklės, svarbu kuo greičiau neutralizuoti lietaus patekimą į pastatą ir ant sienų, kurios šiandien permirkusios vandens ir trūkinėja plytos.

Ministro teigimu, praėjusios kadencijos Klaipėdos taryba pernai patvirtino ketinimų protokolą dėl centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Taip abiejų pusių susitarimu patvirtinta tęsti bendradarbiavimą, siekiant išskirtinės architektūros kultūros paminklą paversti lankytinu traukos objektu.

Pasak kultūros ministro, naujoji valdžia taip pat mato šį projektą savo planuose.

„Sudarysim darbo grupę suderinti teisinius klausimus, praktinio veikimo klausimus, kad tas procesas judėtų – gimtų investicinis projektas, atsirastų paraiška. Mums be galo svarbu, kad savivaldybė matytų prasmę, procese dalyvautų“, – sakė S. Kairys.

Jo teigimu, valstybė jau investavo į šį projektą išpirkdama jį iš Lietuvos pašto, taip pat atlikdama įveiklinimo studiją, yra numačiusi investicijas į šį kultūros paveldo objektą. Pasak ministro, pagal terminus kitais metais ministerijai pereis ir pastato priklausiniai.

Savivaldybės S. Kairys taip pat paprašė objektui, kuris yra „įdomus, jautrus“, išgryninti idėją, kas galėtų veikti Klaipėdos centriniame pašte.

„Kadangi Kultūros ministerija skirs finansavimo didžiąją dalį, ministerijai svarbu, kad būtų kultūrinis reikalas. Galimybės išnagrinėtos, modeliai apgalvoti, tą darys savivaldybė ar kažkokia įstaiga ateity, ji turi įvertinti, kas yra tvaru, reikalinga“, – sakė ministras.

S. Kairio teigimu, numatyta sudėlioti laikotarpius, kuriais būtų rengiamas investicinis projektas, techninis projektas, vėliau – rangos darbai.

„Tas paruošiamasis dokumentinis etapas gali trukti metus, pusantrų, bet čia nieko kitaip nepadarysi“, – teigė jis.

Visuomenei 2021-ųjų rudenį pristatyta Kultūros ministerijos parengta Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija.

Išanalizavus statinio istorinę raidą, būklę, parengtos trys koncepcijos. Pagal vieną jų čia galėtų veikti Baltijos meno rezidencijų centras, pagal antrąją – Komunikacijos centras, vienijantis ir IT verslus, pagal trečiąją – Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centras.

„Ministro prašymas siekti kultūrinės veiklos, tokią viziją ir mes turime. Ji bus gryninama, norėčiau susipažinti su studija, kuri buvo padaryta. Dar turime pasiaiškinti“, – sakė Klaipėdos meras.

Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas pernai gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Atsirado pilkų zonų

Pernai po ilgokų nerimą keliančių paieškų, kas norėtų ir galėtų imtis centrinio pašto perėmimo bei atnaujinimo, klaipėdiečiai džiūgavo – liepą miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo.

Oficialiame ketinimų protokolo dokumente buvo nurodyta, kad Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 m.

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio vadovai iš neoficialių kalbų ėmė suprasti, kad klaipėdiečių ir ministerijos padalinio, vadinamo Kultūros infrastruktūros centru, klerkų ketinimai skiriasi.

„Pajutome tokį lengvą pėdų mėtymą. Pradžioje buvo kalba apie gražų projektą ir vilčių bokštą, po to kilo kalbų, ar rinkimai nepakeis pasirašytų dokumentų, o paskui paaiškėjo, kad pašto teritorijoje yra ir pilkųjų zonų. Būtų keista, jei bokštas blizgėtų, o šalia esantys garažai liktų nutriušę. Taip neturėtų būti. Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys, todėl ir išsiuntėme raštą“, – pasakojo meras V. Grubliauskas.

Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys.

Sklypo naudotojų – ne vienas

V. Grubliausko žiniomis, Nacionalinė žemės tarnyba nėra nutraukusi su paštu sutarties dėl visos pašto teritorijos. O tai yra apie 50 arų. Ji turi būti padalinta naudotojams pagal turimus pastatus.

Pasirodo, šiame plote yra ne tik Kultūros ministerijai priskirti vertingųjų savybių turintys pašto pastatai.

Kaip paaiškino savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, visas pašto kompleksas užima 0,517 ha.

1997 m. 0,124 ha ilgam laikui yra išsinuomota bendrovei „Telia“. Paštas iki neseno laiko valdė 0,3885 ha žemės plotą ir jame esančius statinius.

Iš viso pašto statinių komplekso paveldiniai yra tik trys. Tai centrinis pašto pastatas su bokštu, kuriame yra karilionas, telegrafas ir administracinis pastatas.

Iš Liepų gatvės nematyti kieme esančių kitų komplekso priklausinių. Tai yra garažo, kuris beveik 256 kvadratinių metrų ploto, bei dar vieno administracinio pastato, kurio plotas – apie 80 kvadratinių metrų.

Šie du statiniai neturi vertingųjų savybių ir nepriskiriami prie kultūros paveldo objektų. Jie vis dar priklauso paštui, kitaip sakant, – Susisiekimo ministerijai.

Anot V. Grubliausko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kam priklauso, išspręsti žemės nuosavybės klausimą.

Toks neaiškumas miesto administraciją verčia baimintis, ar vieną dieną Susisiekimo ministerija savo dalies neparduos ir šioje vietoje neišdygs koks nors privatus namas arba net daugiabutis.

„Kol neišsprendėme žemės klausimo, sudėtinga kalbėti, kas bus su tais pastatais. Logiškai galvojant, visus šiuos namų darbus, atsidalinant pastatus ir žemę, turėtų atlikti tas, kieno dalis yra didžiausia. Vargu, ar miestas, būdamas labai nedidelės dalies savininkas, turėtų inicijuoti tokius procesus. Kultūros ministerijos proaktyvi pozicija būtų labai pageidautina ir reikalinga, bet ir Lietuvos paštas turėtų daryti savo namų darbus. Klaipėdos savivaldybė pasiruošusi padėti. Kol kas pasigendame aiškumo ir judesio, todėl gimsta interpretacijos“, – nerimavo meras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kas čia darosi?“

Iš neoficialių kalbų, atsklindančių iš Vilniaus, ėmė aiškėti, kad Kultūros ministerija nusiteikusi sutvarkyti tik pagrindinį Klaipėdos centrinio pašto pastatą.

Dėl to kilo spėjimų, kad visa kita turės daryti miestas. Jei taip atsitiktų, Klaipėdai būtų didžiulis iššūkis, kurio miesto valdžia neplanavo.

Rūpestis dėl sprendimo paraišką teikti tik pagrindinio pašto pastato atnaujinimo finansavimui kelia nerimą ir vicemerui Arvydui Cesiuliui.

„Neoficialiai mus pasiekusiais duomenimis, visą modernizavimą planuojama atlikti tik centrinėje, reprezentacinėje pašto dalyje, bet yra ir kitų patalpų ir pastatų, kurie nepateks į tą procesą. Ko gero, tai reiškia, kad tai daryti turėtų miestas. Pagal mūsų preliminarius susitarimus, miestas įsipareigojo savo biudžeto sąskaita atlikti įveiklinimui būtinus darbus: įrengti ekspozicijas, sutvarkyti ir paruošti patalpas. Miestas nuo to nesitraukia, bet nesame numatę pinigų pastatų atnaujinimui, nes apie tai nė nebuvo kalbos. Todėl ir norime su ministerija išsiaiškinti, kas čia darosi“, – nuostabos neslėpė vicemeras.

Klaipėdos vadovas V. Grubliauskas pasakojo raštą Kultūros ministerijai išsiuntęs dar kovo pirmoje pusėje. Jame rašoma, kad Kultūros ministerija iš Susisiekimo ministerijos perėmė tik dalį Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso.

Šiuo raštu meras prašė paaiškinti, kodėl nuspręsta į rengiamą paraišką įtraukti tik pagrindinio pastato dalies modernizavimą.

„Klaipėdos miesto savivaldybei ir miesto bendruomenei labai svarbu žinoti, kokia yra Kultūros ministerijos ilgalaikė strategija dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso sutvarkymo. Vertindami viešumoje kultūros ministro išsakytas abejones dėl vykstančių savivaldos rinkimų įtakos jau pasirašytoms sutartims tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos, nedviprasmiškai pareiškiame, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tvirtai laikosi savo įsipareigojimų, numatytų ketinimų protokole, ir to paties tikisi iš Kultūros ministerijos“, – dėstoma mero pasirašytame rašte.

Atsakymo į šį raštą dar negauta.

Apgailėtina: pašto kiemelis su senu šuliniu net pagal optimistinius planus nepatenka į greičiausiai tvarkomų objektų sąrašą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmenybė – Kauno paštui

Kultūros ministerijos Kultūros infrastruktūros centro Projektų valdymo tarnybos projektų vadovas Rūtenis Pocius, kalbėdamas apie klaipėdiečiams rūpimą klausimą, pripažino, kad uostamiestį pasiekę gandai buvo teisingi.

„Savivaldybė dabar užsiėmusi rinkimais, mero pokyčiu. Juk kokių nors sutarčių nėra pasirašyta. Pasirašytas tik kažkoks ministro ir buvusio mero ketinimų protokolas. Mes kol kas skaičiuojame, dėliojame ir laukiame, kaip baigsis su Kauno paštu, tada žiūrėsime, kaip išeis su Klaipėda“, – kalbėjo R. Pocius.

Projektų vadovas ėmėsi aiškinti, kad Kultūros infrastruktūros centras savo lėšų neturi, tai yra valstybės arba ES pinigai. Lietuvoje vystoma ir statoma daug kultūros objektų, ir visa tai atliekama įvairių programų resursais.

„Šiandien dar nėra patvirtinta jokių lėšų jokiems objektams. Kauno paštui atnaujinti jau yra rengiama finansavimo paraiška, ji turi būti parengta iki liepos 1 d., tada ji bus svarstoma. Spėjame, kad galbūt rugpjūtį bus skirstomi likusieji nuo Kauno pašto pinigai, jeigu jų liks. Klaipėdos paštas yra antrajame kvietimo etape. Kultūros ministerija turi susidėliojusi juodraštį, kuriame numatyta, kad daugiau ar mažiau pinigų turėtų likti. Kai jų liks, teiksime paraišką dėl Klaipėdos, gal ir gausime tą finansavimą. Rugpjūtį galbūt išaiškės, ar apskritai finansavimas bus skirtas. Gali būti, kad pinigų tiesiog neliks“, – abejonėmis dalijosi R. Pocius.

Esą tokių objektų, kurie pretenduos į minimas lėšas, yra nemažai. Didesnieji, kuriems reikės dešimčių milijonų eurų, yra Kauno M. Žilinsko galerija, Kauno biblioteka. Tarp tokių minimas ir Klaipėdos centrinis paštas.

Mažina apimtis

Galimybių studijoje minimas visas Klaipėdos pašto kompleksas.

Šiuo metu Kultūros ministerija yra perėmusi tik tuos pastatus, kurie yra kultūros vertybės, bet komplekse yra ir nepriskirtų šiai kategorijai pastatų.

Pasak R. Pociaus, Kultūros ministerija siekė perimti ir juos, kad sklype neatsirastų daugiau savininkų ir būtų įgyvendintas galimybių studijos aprašytas vientisumas.

„Šiame etape pagal investicinį projektą numatyta tvarkyti tik pagrindinį pašto pastatą. Preliminariai numatyta, kad tam reikės 9,4 mln. eurų. Tiesa, planuojama rūsio neįrenginėti. Ten buvo planuojama ekspozicija, bet bandome ir ten sutaupyti, kad pavyktų kažką padaryti, nes galime užsimanyti sutvarkyti visus pastatus už 10 mln., bet tada darbai bus tik pradėti, bet nepabaigti, – aiškino R. Pocius. – Tiesiog mažiname apimtis ir bandome saugoti bent pagrindinį pastatą. Toks numatomas pirmas etapas. Kol kas visi pastatai priklauso mums, Kultūros ministerijai. Jei savivaldybė būtų pareiškusi norą, Kultūros ministerija būtų atidavusi šiuos pastatus, nes mes irgi pinigų neturime. Mes esame tie, kurie organizuoja procesą, teikia paraišką, samdo projektuotojus, rangovus ir daro darbus.“

Valdininkas mano, kad pinigų pašto remontui per fondus galėjo ieškoti ir miestas.

R. Pociaus įsitikinimu, likę pašto komplekso pastatai gali būti atiduoti savivaldybei, juk nuo to niekas nepasikeis.

„Galvose yra projektas kitu etapu sutvarkyti ir kitus vertingųjų savybių turinčius pastatus. Tikslas galiausiai sutvarkytus pastatus perduoti įkurtai įmonei, kuri bus tame pašte. Kaip dabar žinoma, tai bus F. W. Argelanderio centras“, – teigė valdininkas.

R. Pocius svarstė, kad niekas nežino, kaip bus po 10 ar daugiau metų. Gal F. W. Argelanderio centras įsikurs suremontuotame pagrindiniame pastate, o paskui ši įstaiga panorės tapti ir kitų pastatų šeimininke, gal ji prašys juos perduoti net nesutvarkytus.

Tokiu atveju Kultūros infrastruktūros centras dalyvautų trišalėje sutartyje.

Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų.

Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų.

Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti.

Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

„Dėl sparčiai blogėjančių šių visai Lietuvos architektūrai svarbių objektų būklės reikalingos neatidėliotinos investicijos jiems išsaugoti, įveiklinti ir atverti visuomenei pažinti“, – teigiama Kultūros ministerijos aiškinamajame rašte.

Kauno centrinio pašto pastate planuojama steigti Architektūros centrą, šiuo metu atliekami paruošiamieji centro kūrimo darbai. Tuo metu dėl Klaipėdos centrinio pašto Kultūros ministerija su uostamiesčio savivaldybe šių metų gegužę pasirašė ketinimų protokolą, kad bendradarbiaus siekdamos jį išsaugoti, pritaikyti ir įveiklinti.

Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai yra įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 metais. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Čia pašto paslaugos nebėra teikiamos, tačiau vyksta įvairūs kultūros renginiai.

Neogotikos stiliaus Klaipėdos pašto pastatų kompleksą suprojektavo architektas Hermannas Shoede (Hermanas Šiodė), jis pastatytas 1893 metais. Uostamiesčio centre esančiame pastate iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar jis stovi tuščias.

„Gruodžio viduryje į Vyriausybę turėtų ateiti sprendimas, kuriuo nuosavybė iš Lietuvos pašto šitų dviejų objektų – nes kalbame ne tik apie Kauno centrinį paštą, bet ir Klaipėdos – jau turėtų tapti kultūros ministerijos nuosavybe“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė ministras.

Kalbėdamas apie Kauno centrinį paštą jis sakė, kad ruošiantis pastato perėmimui buvo ieškoma sprendimų dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo bei naujos įstaigos, kuri valdys šį pastatą, steigimo.

„Iki šiol didesnio pagreičio tikrai negalėjome imti, nes visgi ne mes šeimininkai šiuose pastatuose“, – pastebėjo jis.

Valstybei perėmus iš Lietuvos pašto abu pastatus, jie atsidurs Kultūros infrastruktūros centro, pavaldaus ministerijai, žinioje.

„Pamažu, žingsnis po žingsnio, tas visas valdymas bus sulietas su naująja įstaiga, ir manome, kad tuo būdu bus efektyviausiai tiek panaudotos ES lėšos, tiek tas pats procesas bus įmanoma greitas, nors tas greitis irgi bus toks pakankamai sąlyginis“, – kalbėjo S. Kairys.

Pasak jo, būsimas architektūros institutas, veiksiantis Kauno centriniame pašte, be kita ko tęs Kauno – Europos kultūros sostinės metais čia pradėtas veiklas, kai pastate veikė erdvės kūrinių eksponavimui, renginiams, ukrainiečių bendruomenei ir kūrėjams.

Remiantis anksčiau atlikta galimybių, Kauno pašte pasiūlyta steigti valstybės valdomą architektūros centrą, čia galėtų atsirasti muziejų, renginių, rezidencijų ar kitos erdvės. Pagal tris scenarijus, pastatas galėtų būti iš dalies ar visiškai pritaikytas visuomeninei paskirčiai.

„Mes bandome palikti kuo daugiau galimybių būsimai įstaigai, akivaizdu, kad tos funkcijos kristalizuosis ir aiškės, kada mes turėsime vadovą, turėsime aiškesnę struktūrą, bet šitame etape norisi kuo platesnį galimybių ratą palikti būsimai įstaigai“, – apie tai, kuris iš šių modelių galėtų būti įgyvendintas, sakė kultūros ministras.

Architekto Felikso Vizbaro projektuotas, 1932 metais atidarytas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio valstybės reprezentacinių statinių.

Tuo tarpu Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio (Fridricho Vilhelmo Argelanderio) menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.

Ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad perėmus šiuos pastatus, numatyta stabilizuoti jų techninę būklę, atlikti būtinus tvarkybos darbus jų vertingųjų savybių išsaugojimui bei pritaikyti juos visuomeninei veiklai.

Už paimamus Kauno centrinio pašto rūmus ministerija siūlo atlyginti Lietuvos paštui 3 mln. 831 tūkst. eurų, už Klaipėdoje esantį pašto stoties kompleksą –  2 mln. 169 tūkst. eurų.

„Nutarimo projektui įgyvendinti Kultūros ministerijai 2022 metais valstybės biudžete yra skirti 3,5 mln. eurų atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamus kultūros paminklus ir 1 mln. eurų paimtų visuomenės poreikiams kultūros paminklų išlaikymui. Atlikus paimamų kultūros paminklų vertinimą, paaiškėjo, kad bendra suma, kuri turės būti sumokama kultūros paminklų savininkui yra 6 mln. eurų“, – nurodo ministerija.

Atlikus paimamų kultūros paminklų vertinimą, paaiškėjo, kad bendra suma, kuri turės būti sumokama kultūros paminklų savininkui yra 6 mln. eurų.

Remiantis anksčiau atlikta galimybių studija, Kauno centriniame pašte ketinama steigti Architektūros centrą–muziejų. Šiuo metu, anot ministerijos, vykdomi paruošiamieji centro kūrimo darbai. Kauno centrinio pašto rūmai šiemet jau naudoti Europos kultūros sostinės renginiams, čia buvo kviečiami įsikurti ukrainiečių menininkai.

Klaipėdos centrinio pašto komplekse, pagal susitarimą su uostamiesčio savivaldybe, ketinama įkurti „gyvybingą ir visuomenei prieinamą traukos centrą“, kuriame būtų vykdomos kultūros ir kitos visuomenės poreikius tenkinančios veiklos ir paslaugos, aktualios tiek vietos, tiek nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Anksčiau skelbta, kad Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio (Fridricho Vilhelmo Argelanderio) menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.

Pritarus Vyriausybei ir perėmus pastatus valstybės žinion, juos valdys Kultūros infrastruktūros centras.

Kaip teigė projektą parengusi Kultūros ministerija, tai suteiks galimybę perimti pastatus visuomenės poreikiams, taip pat – pastatus išsaugoti pritaikant visuomenės kultūriniams poreikiams ir lankymui.

Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksas jau anksčiau Vyriausybės sprendimu buvo paskelbtas kultūros paveldo paminklu, šiuo metu jis nėra naudojamas pašto veiklai.

Šiuo metu pastatą valdo Lietuvos paštas, tačiau jis realiai nenaudojamas.

„Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą įtraukus į sąrašą bus užtikrinta kultūros paminklo apsauga, taip pat turės teigiamos įtakos jo tvarkybos efektyvumui, informacijos sklaidai, Lietuvos istorijos pažinimui, turizmo plėtrai“, – teigia ministerija.

Tiek Klaipėdos, tiek Kauno centrinių paštų pastatus Kultūros ministerija ketina išpirkti iš Lietuvos pašto, kad galėtų juos pritaikyti visuomenės poreikiams.

Pernai parengtos galimybių studijos dėl tolesnės šių pastatų veiklos.

Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio (Fridricho Vilhelmo Argelanderio) menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.

Šis centras pristatytų pašto kaip svarbaus navigacinio ir technologinio objekto idėją, drauge supažindindamas su garsaus astronomo asmenybe. Centre būtų pristatomos įvairios technologijos, jungtųsi menas ir mokslas, istorija bei modernumas.

Viliamasi, kad šiame centre lankytųsi moksleiviai ir studentai, jis pritrauktų menininkus ir mokslininkus, taip pat miesto gyventojus ir svečius.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

Nuotoliniame pasitarime uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas kartu su savo pavaduotoju Arvydu Cesiuliu bei Kultūros ministerijos atstovais susitarė, kad kito susitikimo metu bus pateikta konkretesnė informacija dėl projekto įgyvendinimo.

"Ministerija iš Klaipėdos savivaldybės tikisi tam tikro ketinimų protokolo apie miesto intencijas, būsimus miesto įsipareigojimus dalyvauti jau perimto, suremontuoto pašto įveiklinimo procese. Pagal galimybių studijas buvo įvardinti keli variantai, bet prioritetas atiduotas F.W.Argelanderio muziejaus įrengimui kaip daugiafunkcės kultūros erdvei", – teigė meras.

Savo nuomones dėl ketinimų protokolo balandį vyksiančiame posėdyje išsakys ir Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai.

"Diskusijų apie tai, ar miestui reikia dalyvauti procese, neturi būti. Aišku, kad reikia, ir aišku to norėtųsi kuo greičiau. Tuo pat metu nusprendėme, kad ketinimų protokolas ateis į balandžio mėnesio miesto tarybą, kad ir ji išsakytų savo oficialią poziciją, ir jau tada prasidės formalieji procesai. Taip pat duotas pavedimas administracijai išsiaiškinti, kokie projekto įgyvendinimo terminai, kalbant apie darbų projektavimo pradžias, finansų sukaupimo procedūras, ir ar reikės iš miesto kažko kito. Reikia turėti daugiau aiškumo, prieš einant į tarybą su ketinimų protokolu. Terminai kol kas gana abstraktūs, labai norėtųsi konkretumo", – sakė V.Grubliauskas.

Vasarį kultūros ministras Simonas Kairys tikino, kad, paskelbus Klaipėdos paštą kultūros paminklu, ne tik užtikrinamas jo išsaugojimas visuomenės reikmėms, bet ir objekto valdytojui atsiranda galimybė teikti paraišką prioritetiniam tvarkybos darbų finansavimui gauti.

Tik užvakar Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu.

Klaipėdos paštą suprojektavo architektas H.Schoede. Šis neogotikinio stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas beveik prieš 130 metų.

Tai yra nacionalinio reikšmingumo lygmens objektas, 1999 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

2005 m. tuomečio kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugotinu, bet kultūros paminklo statuso neturėjo.

Iš Lietuvos pašto perimanti Klaipėdos pašto pastatus Kultūros ministerija tvirtino sieksianti, kad šis reikšmingas paveldo objektas būtų deramai restauruojamas ir prižiūrimas, taip pat bus siekiama, kad jis taptų traukos centru visuomenei.

Klaipėdos pašto statinių kompleksas – išskirtinis objektas, kurį privalome išsaugoti visuomenės poreikiams.

Sprendžiant, kokios veiklos šiame architektūros ansamblyje galėtų vykti ateityje, Kultūros ministerijos užsakymu buvo atlikta pašto įveiklinimo galimybių studija.

Ji atskleidė, kad šiame išskirtiniame komplekse tikslingiausia būtų įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio astronomo F.W.Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą.

Šis centras aprėptų ir muziejines, renginių, rezidencijų funkcijas bei įprasmintų istorinį palikimą.

"Klaipėdos pašto statinių kompleksas – išskirtinis objektas, kurį privalome išsaugoti visuomenės poreikiams. To siekia tiek ministerija, tiek Klaipėdos savivaldybė. Tačiau šio objekto būklė šiandien nėra tokia, kokią ją norėtųsi matyti – kompleksui būtinos neatidėliotinos investicijos. Paskelbus Klaipėdos paštą kultūros paminklu, ne tik užtikrinamas jo išsaugojimas visuomenės reikmėms, bet ir objekto valdytojui atsiranda galimybė teikti paraišką prioritetiniam tvarkybos darbų finansavimui gauti", – tikino kultūros ministras Simonas Kairys.