Siūlo keisti tvarkas
Šachtų klausimą daugiabučiuose iškėlė Klaipėdos tarybos narė Lina Skrupskelienė. Politikė paprašė, kad ši problema būtų nagrinėjama Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.
Dažnu atveju bendrijoms yra sudėtinga daugumos gyventojų sprendimu atsisakyti šachtų.
"Klaipėdoje dar yra likę komunalinių atliekų šachtų daugiabučiuose namuose. Gyventojai susiduria su nepageidaujamais kvapais ir prastomis higieninėmis sąlygomis. Dažnu atveju bendrijoms yra sudėtinga daugumos gyventojų sprendimu atsisakyti šachtų, nes ne visuomet pavyksta susisiekti su buto savininkais, o vyresnio amžiaus žmonės nenori atsisakyti šachtos dėl patogumo", – tikino politikė.
Tarybos narės manymu, po šachtomis stovinčius konteinerius sudėtinga prižiūrėti, plauti, dezinfekuoti, jie nėra pritaikyti rūšiavimui.
"Todėl prašau įtraukti į komiteto posėdį klausimą dėl Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių galimo koregavimo, kur būtų apibrėžta galimybė daugiabučiam namui atsisakyti komunalinių atliekų šachtų be daugumos gyventojų sprendimo", – siūlė L.Skrupskelienė.
Lina Skrupskelienė / Redakcijos archyvo nuotr.
Dar yra 16 namų
Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, kad šiuo metu mieste yra 16 daugiabučių namų, kuriuose vis dar naudojamos šachtos.
"2018 m. buvo didesnis gyventojų susidomėjimas, kaip uždaryti šias šachtas. Procedūra yra labai paprasta – gyventojų dauguma priima sprendimą, kad jie nebenori šachtos, o nori turėti antžeminę aikštelę. Namų administratorius parašo mums raštą, kad mes skirtume naują aikštelę arba priskirtume namą prie esamos aikštelės. Ir viskas, namas gali užsidaryti šachtas", – tvarką aiškino R.Jievaitienė.
Specialistės manymu, Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių keisti nereikėtų.
Tarybos narė L.Skrupskelienė suabejojo R.Jievaitienės pateikta informacija, nes, politikės duomenimis, kai kurių namų, kurie turi atliekų šachtas, savivaldybės turimame sąraše net nėra.
"Didesnių bendrijų pirmininkai tikina, kad gyventojų parašus surinkti yra sunku, todėl jie ir neatsisako šachtų. Bendrijos patiria nuostolių, nes konteinerius reikia dezinfekuoti, naikinti graužikus. Reikėtų padėti bendrijoms pereiti prie bendros rūšiavimo sistemos", – tikino L.Skrupskelienė.
Pasigedo bendros politikos
R.Jievaitienė vis dėlto įsitikinusi, kad gyventojai ir taip gali rūšiuoti atliekas, nes ir tokiems namams būna priskirti rūšiavimo konteineriai.
Vilniaus savivaldybė nusprendė panaikinti sovietinius laikus primenančias šachtas.
"Bet tokių šachtų galiojantys įstatymai ir dabar nedraudžia projektuoti net naujai statomuose namuose. Nežinau, kodėl Vilnius uždraudė, nes pas mus viskas demokratiškai vyksta. O jei iš pirmo karto nepavyksta atlikti gyventojų apklausos, pakartotinai apklausiant, reikia vos ketvirtadalio parašų", – teigė R.Jievaitienė.
Į diskusiją įsijungė tarybos narys Arūnas Tuma.
"Aš neišgirdau atsakymo, koks yra savivaldybės požiūris į tokias šachtas. Jei visiems "po barabanu", vadinasi, spręskite patys. Nėra vedlio, kas su vėliava eitų priekyje. Toks bus ir požiūris kitų žmonių", – R.Jievaitienę auklėjo A.Tuma.
Komiteto nariai paprašė Aplinkos apsaugos skyriaus išsiaiškinti tiksliai, kiek yra namų su šachtomis, ir pateikti situacijos analizę.
