Statybų kaina neįvardijama
Šiuo metu vyksta vertinimas, kaip galima būtų atverti galimybę paimti Klaipėdos uosto pietiniam aplinkkeliui tiesti reikalingas teritorijas.
Vyriausybė rengiasi priimti nutarimą ir pripažinti Klaipėdos uosto pietinį aplinkkelį valstybei svarbiu projektu. Tai leistų pradėti rengti valstybei svarbaus projekto komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
Kol kas nežinoma, kiek kainuotų įrengti maždaug 6,8 km ilgio kelią. Greičiausiai tai būtų neįprastas kelias, su daugybe įvažų į šalia to kelio atsidursiančius maždaug 40 privačių sklypų.
Energetikos ministerija akcentavo, kad šalia Klaipėdos uosto pietinio aplinkkelio atsidurs ir mažiausiai dviejų energetikos įmonių valdomi sklypai.
Kol kas nežinoma ir tai, kada šis kelias būtų statomas. Apibrėžtas laikas tai padaryti – iki 2030 m., kad būtų galima pasinaudoti europinėmis kelių plėtros lėšomis.
Kol kas nežinoma, kas finansuotų šio kelio statybą. Manyta, kad kelias turėtų būti statomas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Iki 2026 m. šios programos lėšos jau yra paskirstytos.
Susisiekimo ministerija yra pateikusi nuostatą, kad Klaipėdos uosto pietinis aplinkkelis turėtų būti statomas ne tik iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, bet būtų pritraukti ir kiti finansavimo šaltiniai. Realiausiai būtų, kad tam pinigų numatytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes pagrindinis šio aplinkkelio naudotojas bus uosto verslas.
Schema: valstybės dokumentuose pristatomas toks gana bendro pobūdžio Klaipėdos uosto pietinis aplinkkelis. / „HendyNews.com“ nuotr.
Siūlo įtraukti ir savivaldybes
Siekiant bet kokį projektą padaryti valstybei svarbiu ir dėl to gauti nemažai prioritetų, ypač reikšmingos būna teisininkų išvados jo derinimo metu.
Vyriausybės kanceliarijos teisininkų grupė pasigedo nurodytos bent preliminarios kainos, už kiek būtų galima įrengti Klaipėdos uosto pietinį aplinkkelį. Finansavimo šaltinio ir dydžio klausimą iškėlė ir Finansų ministerija.
Pasigendama ne tik galimų paties kelio statybos kainų, bet ir žemės išpirkimo išlaidų, naujo kelio atsipirkimo rodiklių ir panašiai. Prašoma ir galimų šio kelio statybos papildomų išlaidų rodiklių.
Pasigendama ir Klaipėdos uosto pietinio aplinkkelio statybos ir eksploatavimo partnerystės modelio. Buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, o dabar akcinė bendrovė „VIA Lietuva“ į pietinio aplinkkelio statybos ir eksploatavimo partnerius siūlo įtraukti ir Klaipėdos miesto, gal netgi Klaipėdos rajono savivaldybes.
Pietinis aplinkkelis taps svarbus, o gal net ir pagrindinis kelias iš Klaipėdos miesto išvažiuoti į Klaipėdos rajono teritorijoje esančius Dituvos sodus.
Kelią pritaikys ir kariškiams
Klaipėdos uosto pietinio aplinkkelio statybai, o tiksliau jos derinimui bus taikoma Lietuvoje, o gal iš esmės ir Europos Sąjungoje palyginti nauja karinio judumo sąvoka. Vyriausybės kanceliarijos teisininkų grupė pasigedo nuorodos, kaip Klaipėdos uosto pietinis aplinkkelis atitiks karinio mobilumo reikalavimus. Šis kelias būtų ypač svarbus kariniams tikslams, nes jį tiestų visai Kairių poligono.
Karinio mobilumo keliai turės būti platesni, su galimybe važiuoti aukštesnei technikai, pritaikyti gabenti ilgesnius, sunkesnius krovinius, su didesniais posūkio kampais.
Numatoma, kad 2030 m. tarptautiniai, vadinamojo TEN-T tinklo keliai privalės tenkinti 20 proc. karinio mobilumo reikalavimų. Jie turės dvejopus reikalavimus ir bus pritaikomi judėti sunkiai, iki 130 tonų karo technikai. Civilinis kelio dangos svorio reikalavimas yra 44 tonos.
Karinio mobilumo reikalavimus atitinkantys keliai turės būti platesni, su galimybe važiuoti aukštesnei technikai, pritaikyti gabenti ilgesnius krovinius, su didesniais posūkio kampais.
Numatyta, kad karinio mobilumo keliuose tam tikrais atvejais pirmenybė būtų taikoma kariniam transportui.
Karinio mobilumo reikalavimai detaliai yra nurodyti Europos Komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. reglamente 2021/1328. Kariniai reikalavimai taikomi ne tik keliams, bet ir geležinkeliams, oro ir jūrų uostams, vidaus vandens keliams.
Iki šiol į karinio mobilumo reikalavimus buvo žvelgiama atsainiau. Karas Ukrainoje parodė, kad grėsmės yra realios, tad valstybių infrastruktūra turi būti pritaikoma ir karinėms reikmėms.
