Derins ir su buriuotojais

Po konkurso bus pasirašoma sutartis su bendrove „Sweco Lietuva“. Ji už beveik 62 tūkst. eurų parengs uosto pietinių vartų komplekso statybos projektinius pasiūlymus.

Pirminiai projektiniai pasiūlymai turėtų būti pateikti per 7 mėnesius. Nors užsakovas Uosto direkcija, tačiau pietinės dalies išvystymo planuojamus variantus ketinama pristatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir buriuotojų bendruomenei. Pristatymo metu gavus pastabų į jas ketinama atsižvelgti ir tikslinti pirminių projektinių pasiūlymų variantus.

Po to uosto pietinių vartų komplekso išvystymo projektiniai pasiūlymai bus teikiami derinti į Uosto techninę tarybą.

Suformuos vietas laivams

Kas yra tie uosto pietiniai vartai, juo labiau jų kompleksas, nedaug žino ne tik klaipėdiečiai, bet ir patys uosto darbuotojai.

Uosto pietinių vartų kompleksą sudarys apie 1,24 km ilgio pie-tinė damba ir apie 0,88 km ilgio šiaurinė damba, mažųjų ir pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra, naujai suformuoti sausumos plotai pietinių uosto vartų komplekso akvatorijoje.

Rengiant akvatorijos tarp pie-tinių vartų apsauginių dambų gilinimo ir įplaukos kanalo formavimo sprendinius, bus nustatyti ir maksimalūs laivų, kurie į pietinę uosto dalį galės atplaukti, parametrai. Planuojama, kad bus suformuotos ir laivų išdėstymo schemos.

Analizuojant uosto pietinių vartų kompleksą ketinama įvertinti ir galimus vandens transporto ryšius su Neringa.

Statybų data nežinoma

Šiuo metu jau yra parengti valčių prieplaukos Smeltės pusiasalyje inžineriniai geologiniai tyrimai ir pateikta jų ataskaita. Taip pat parengta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo koncepcija, kurioje numatyti ir galimi pietinės dalies uosto išvystymo planai.

Rengdama uosto pietinių vartų komplekso statybos projektinius pasiūlymus bendrovė „Sweco Lietuva“ turės pateikti pasiūlymus dėl pietinių vartų komplekso statybos etapais. Darbai prasidėtų nuo apsauginių dambų krantinių statybos. Taip pat vyks akvatorijos gilinimo ir farvaterio formavimo darbai, akvatorijoje planuojamos suprastruktūros įrengimo darbai.

Kada vyktų paties komplekso statybos kol kas neaišku. Pagal artimiausių 5 metų uosto vystymo planus pietinių vartų komplekso išvystymas iki šiol nebuvo numatytas.

Nors padidėjusi tarša pauostyje stebima nebe pirmus metus, Klaipėdos miesto savivaldybės paviešinti naujausi taršos stebėsenos duomenys, pasak A. Bilotaitės, verčia pagrįstai nerimauti dėl gyventojų sveikatos. Atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.

Didžiausia tarša nustatyta Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos stadione. Iki šiol atsakomybės dėl padidėjusios taršos niekas neprisiėmė.

Ekologinė situacija mieste vis prastėja. Dėl grėsmės sveikatai vaikai jau nebegali laisvai žaisti kieme.

Parlamentarė rašte Generalinei prokuratūrai primena, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) pagal sutartį su Klaipėdos aukštesniąja policijos mokykla minėto stadiono teritorijoje 1998 m. kovo-rugsėjo mėnesiais iškrovė metalo produkciją. Paaiškėjo, kad išgabenusi krovinį iš sporto komplekso teritorijos, kompanija nesutvarkė teritorijos, kaip buvo įsipareigojusi sutartimi.

„Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad mokyklos teritorijoje buvo laikomas taršus krovinys. Jo skleidžiamos sveikatai pavojingos medžiagos galėjo nusėsti dirvožemyje ir pasklisti aplinkoje. Labai svarbu nustatyti taršos kaltininkus ir pareikalauti atsakomybės, nes iki šiol tai nebuvo padaryta“, – sako A. Bilotaitė.

Dar vasarą Seimo narė kreipėsi į susisiekimo ministrą ragindama ištirti, kas atsakingas dėl padidėjusios oro taršos mieste ir svarstyti klausimą dėl ministerijai pavaldžios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakomybės. Tačiau tuokart ministras Jaroslavas Narkevičius atsisakė pradėti tyrimą, teigdamas, kad „Uosto direkcija taršos srityje veikia savo kompetencijos ribose“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 13 punktas numato, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija organizuoja ir vykdo uosto aplinkos apsaugą, taip pat įgyvendina uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones.

„Ekologinė situacija mieste vis prastėja. Dėl grėsmės sveikatai vaikai jau nebegali laisvai žaisti kieme. Uostas neturi klestėti žmonių sveikatos ir gerovės sąskaita. Šito negalime leisti“, – teigia A. Bilotaitė.