Sutvarkyti šiuos reprezentacinius stendus miesto biudžetui atsieis ne vieną tūkstantį eurų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai apžiūrėjo ir įvertino ženklų būklę. Konstatuota, jog prasčiausia yra trijų ženklų situacija.

Vienas jų stovi Kalotėje, Medelyno gatvėje, ir pasitinka įvažiuojančiuosius į Klaipėdą nuo Palangos pusės.

"Informacinio stendo nugarinė plokštuma per visą ilgį sugadinta vandalų – subraižyta, o priekinė plokštuma – sutrūkinėjusi. Žemėlapis nenublukęs, bet vietomis sutrūkinėjęs ir atsilupęs, tiesa, pačios konstrukcijos yra geros būklės. Abiejų pusių plokštumų renovacija kainuotų 3,6 tūkst. eurų", – situaciją komentavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Konstatuota, jog Rimkų gatvėje esantis ženklas taip pat yra nukentėjęs. Ir čia veikiausiai bus pasidarbavę vandalai.

Informacinio stendo konstrukcijos dalys apibraižytos, aprūdijusios, užrašas "Klaipėda" sutrūkinėjęs, o plokštuma su žemėlapiu purvina.

Atnaujinti konstrukcijos dalis, užrašą "Klaipėda", nuvalyti žemėlapio plokštumą atsieitų beveik 1,3 tūkst. eurų.

Remontuoti reikės ir Smiltynėje, ties Senąja perkėla esantį stendą.

Informacinis stendas yra prastos būklės: konstrukcijos ir plokštumos subraižytos, išblukusios, išsikraipiusios, žemėlapis – išblukęs, suplyšęs. Abiejų pusių plokštumų renovacija, apie 15 kv. m žemėlapio perklijavimas gali kainuoti apie 3 tūkst. eurų.

2018 m. birželį „Alora“  pateikė perdavimo aktą sutarties vykdymo metu sukurtam Klaipėdos prekės ženklui bei kitoms numatytoms paslaugoms priimti. Paslaugos buvo priimtos, tačiau, viešai pristačius ženklą, visuomenėje bei žiniasklaidoje kilo įtarimai dėl galimo prekės ženklo plagijavimo atvejo.

2018 m. liepos 10 d. uostamiesčio savivaldybė raštu kreipėsi į „Alora“ ir prašė paaiškinti 2018 m. sukurto Klaipėdos prekės ženklo ir 2015 m. Daliaus Stuokos sukurto ženklo sąsajas ir kūrimo aplinkybes bei išsklaidyti kilusias abejones dėl ženklo plagijavimo.

2018 liepos 18 d. atsiųstame atsakyme „Alora“ nurodė, kad bet koks panašumas į nurodomą D. Stuokos logotipą yra atsitiktinis, remdamiesi „Google“ duomenimis, kūrimo eigos aprašymu bei nuorodomis į asmenų pasisakymus „Facebook“ tinkle.

Kadangi prekės ženklas yra panašus ne į bet kokį kitą „Google“ galimą aptikti prekės ženklą, o būtent į kito Lietuvos autoriaus D. Stuokos sukurtą ženklą, tikimybė, kad tai tik dar vienas atsitiktinumas yra neįtikėtinai maža. Todėl prekės ženklų panašumas yra akivaizdus.

Kvietime teikti pasiūlymą dėl prekės ženklo „Klaipėda laisvu stiliumi“ atnaujinimo paslaugų pirkimo bei techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nurodoma, kad yra siekiama formuoti Klaipėdos kaip atviro, demokratiško, socialiai atsakingo miesto įvaizdį bei susieti su šiuo metu rengiamos Klaipėdos miesto ekonominės raidos strategijos gairėmis miesto rinkodaros srityje. Kartu su dizaino kanonus atitinkančiu prekės ženklu buvo prašoma parengti jo naudojimo vadovą, apimantį visas savivaldybės veiklos sritis. Ženklo populiarinimui rengtas komunikacijos planas, nustatant komunikacijos tikslus ir laukiamus rezultatus 2018–2019 metams.

Ženklas, kuris vizualiai beveik identiškas D. Stuokos sukurtam ženklui, negali būti miesto simboliu ir negali pasiekti kvietime ir sutartyje numatytų tikslų, todėl negali būti naudojamas sutartyje numatytam tikslui pasiekti. Akivaizdu, kad netinkamam naudoti ženklui nereikalingas nei naudojimo vadovas, nei komunikacijos planas. Susiklosčiusioje situacijoje Klaipėdos m. savivaldybė nors ir pasirašė atliktų darbų aktus, tačiau iš esmės negavo to, ką pagal sutartį tikėjosi gauti. Dėl sukurto prekės ženklo panašumo į kito autoriaus darbą, tokio ženklo naudojimas ne tik kad nepadeda pasiekti užsibrėžto tikslo, bet net ir daro neigiamą įtaką Klaipėdos miesto reputacijai ir įvaizdžiui.

Tad Klaipėdos miesto savivaldybė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį. Paaiškėjus prekės ženklo plagijavimo faktui, sutarties rezultatas, įskaitant naudojimo vadovą bei komunikacijos planą, prarado prasmę. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas šiandien, 2018 m. spalio 24 d., pasirašė raštą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo 2018 m. lapkričio 27 d. vienašališkai nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį ir iš „Alora“ reikalauja grąžinti pagal sutartį sumokėtus 16304,75 eurus.

Instrukcija brangesnė už pirkinį

Skelbiama, kad savivaldybei prekės ženklo atnaujinimas atsiėjo 6 655 eurus. Dar daugiau kainavo jo naudojimo vadovas, paprasčiau tariant, instrukcija – 9 650 eurų. Už įgyvendinimo ir komunikacijos plano parengimą savivaldybė paklojo dar 7 865 eurus.

Iš viso išleista per 24 tūkst. eurų.

Prekės ženklo atnaujinimas savivaldybės užsakymu patikėtas bendrovei "Alora". Pirkimo sutartis tarp savivaldybės ir įmonės atstovų sudaryta dar pernai. Sutarties pasirašymo metu bendrovei atstovavo "Aloros" konsultantas Marius Vaupšas, kuris kūrė ženklą kartu su bendraautoriumi Gintu Lapėnu.

Parašą ant sutarties padėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Klaipėdiečiai stebėjosi, kodėl ženklą ir jo gidą rengė įsiskolinimų valstybei turinti įmonė "Alora".

Maža to, naujasis Klaipėdos miesto logotipas identiškas Lietuvos dizainerio Daliaus Stuokos prieš trejus metus sukurtam logotipui. 2015-aisiais labai panašų, kone tokį patį ženklą jis paskelbė portale www.dribbble.com.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad informaciniame vaizdo filmuke naudojamos fotografijos iš nuotraukų pardavimo svetainės "Shutterstock". Akį rėžė ir gramatinės klaidos, kurios po smerkiančių žmonių komentarų buvo ištaisytos.

Širstama dar ir dėl to, kad logotipas nėra pritaikytas naudoti socialiniuose tinkluose – neatitinka jo formatas.

Naująjį ženklą ir komunikacijos planą "už kosminę sumą" klaipėdiečiai netruko išjuokti.

"Gėda, kai savivaldybė neranda lėšų nemokamiems tualetams prie jūros, o taško pinigus tokiems niekams", – stebėjosi klaipėdietis Romanas.

Esą prieš užsakant naująjį logotipą reikėjo išklausyti ir paprastų klaipėdiečių nuomonę bei atlikti tam tikrą analizę.

"Kai mokami 24 tūkstančiai, turėtų būti atliktas išsamus tyrimas. Ženklas ne vienerius metus reprezentuos miestą. Kai aš baigiau dizaino katedrą ir buvo mokoma kurti logotipus, vienas iš kūrybos etapų buvo analogų paieška, tai tyrimas, kuris jau egzistuoja rinkoje", – dėstė viena klaipėdietė.

Atsisakė naudoti

Pirmadienį S.Budinas dienraščio žurnalistams sakė, kad sutartis sudaryta teisėtai, neskelbiamos apklausos būdu Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų numatyta tvarka.

"Yra skirtingi pirkimo būdai. Buvo vykdomos procedūros, kurios yra teisėtai leidžiamos ir tiek", – nedaugžodžiavo direktorius.

Esą M.Vaupšas kūrė ir ankstesnįjį miesto ženklą, dėl to buvo pasirinktos bendrovės "Alora", kurioje dirba šis specialistas, paslaugos. Sutartis pasirašyta dar 2017-ųjų pabaigoje – ar tuo metu įmonė jau turėjo skolų, S.Budinas atsakyti negalėjo.

"Kadangi Klaipėdos miestui jis buvo gana sėkmingas ir gerai priimtas, kreipėmės į tuos pačius kūrėjus dėl prekės ženklo atnaujinimo", – aiškino pašnekovas.

Sutartis dėl ženklo atnaujinimo pasirašyta 2017 m. spalį, www.rekvizitai.lt svetainėje pateikiama, kad tuo metu bendrovės "Alora" skola valstybei siekė apie 1,8 tūkst. eurų. Skolos fiksuojamos kiekvieną mėnesį iki šiol.

Į žurnalistų skambučius pats M.Vaupšas neatsakė.

Reaguodami į susidariusią situaciją Lietuvos fotografų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovai išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad menininkai atsisako naudoti naująjį Klaipėdos miesto ženklą.

Stebėtis nevertėtų?

Anot S.Budino, praėjusį mėnesį, kai ženklas buvo paruoštas, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Valstybinį patentų biurą dėl jo užregistravimo.

"Patentų biuras paraišką priėmė, po mūsų kreipimosi šiuo ženklu niekas kitas negalės naudotis. Atsakymas gali trukti maždaug iki penkių mėnesių. Tada viskas ir paaiškės. Jeigu bus pripažinta, kad pažeistos autorinės teisės, išnaudosime visas turimas priemones tam, kad susigrąžintume sumokėtą sumą. Už ženklo autentiškumą atsako patys sutarties vykdytojai", – tikino direktorius.

Esą 24 tūkst. eurų buvo išleisti ne tik prekinio ženklo sukūrimui, bet ir jo vadovo bei komunikacijos parengimui. Dėl to, pašnekovo žodžiais, ši suma neturėtų stebinti.

"Tai trys dalys, kurios yra skirtingos. Žiūrint į kitų Lietuvos savivaldybių pavyzdį, mes tikrai nesame išsišokėliai", – komentavo S.Budinas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nesusipažinęs su visais dokumentais, daryti išvadų neskubėjo.

Tiesa, situacija, palyginti su ankstesniuoju ženklu – "šypsenėle" – didelės šypsenos jam nesukėlė.

"Visuomenės reakcija liudija, kad yra tam tikrų spragų šiame procese. Kaina vienų akimis atrodo "kosminė", kitų – visiškai reali. Vertinti turėtų specialistai, kiek ji iš tikrųjų atliepia užduotį", – sakė meras.

2005-aisiais Klaipėda tapo vienu pirmųjų Lietuvos miestų, kuris sukūrė miesto prekės ženklą. Už ženklą "šypsenėlė" ir nuoseklią įvaizdžio strategiją uostamiesčio savivaldybė tada paklojo beveik trečdalį milijono litų. Šūkis "Laisvu stiliumi" esą bylojo pasirinkimo ir atlikimo laisvę, galimybę improvizuoti bei kurti.

Teigiama, kad tada buvo parinktos miestą reprezentuojančios pozityvios, žemiškos spalvos, kurios iš tikrųjų egzistuoja gamtoje – geltona, oranžinė, raudona, vyšninė, mėlyna.

Šįsyk prekės ženklą sudaro stilizuota "K" raidė. Jos apatinė dalis yra viršutinės dalies atspindys. Raidė simbolizuoja 3 segmentus: miestą, jūrą, inkarą.

Uostamiesčio valdžia atnaujino du miesto pradžią žyminčius ženklus. Vienas jų stovi nuo Kalotės pusės, kitas – Rimkuose. Trečiojo, kuris stūkso riedant nuo Jakų sankryžos, ateitis dar nėra aiški. Gali būti, jog jis bus nugriautas.

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad miesto pradžią žyminčių ženklų būklė yra prasta. Visus juos reikėjo atnaujinti. Ženklas, pastatytas Rimkuose, buvo ištepliotas grafičiais. Esantįjį atvažiuojant nuo Kalotės išblukino saulė. Pastarieji ženklai jau atnaujinti. Pakeista jų danga.

Remonto laukia trečiasis, kurio būklė yra prasčiausia. Jis stovi atvažiuojant nuo Jakų sankryžos. Ženklo konstrukcijos visiškai susidėvėjusios. Statinį yra išmarginę ir grafitininkai. Be to, objektą buvo „papuošęs“ ir gandras, kuris ant jo viršaus susisuko lizdą.

Tiek miesto valdžia, tiek klaipėdiečiai pripažįsta, kad vaizdas tikrai nekoks. Ženklą remontuoti būtina. Reikėtų atnaujinti ne tik žemėlapį, bet ir visą konstrukciją.

Pabrėžiama, kad darbai yra brangūs. Iš miesto biudžeto jiems skirta beveik 20 tūkst. eurų. Tačiau apskaičiuota tik preliminari kaina. Tiksli suma paaiškėtų viešojo konkurso metu.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad galutinis sprendimas dėl minėto ženklo dar nėra priimtas.

Rengiamas pasiūlymas, kaip jį reikėtų pertvarkyti. Vieni ragina atnaujinti dabartinį, kiti – šį nugriauti, o vietoje jo pastatyti naują.

„Kai važiuoji ir įdėmiai nežiūri į ženklą, tada pravažiuoji. Matai, kad saulėje „įdegęs“, ir tiek. Tačiau jei pasižiūri iš arčiau, vaizdas tikrai nekoks. Neskubėsime keisti ženklo. Pirmiausia norime gerai išanalizuoti, kaip geriau pasielgti – ar atnaujinti tą patį, ar iš esmės daryti kitokį“, – teigė vadovas.

Kada paskutinį kartą buvo remontuotas Klaipėdos pradžią nurodantis ženklas, sunku pasakyti.

Daugelis prisimena, kad jis yra nukentėjęs ir nuo transporto priemonių. Prieš daugelį metų į ženklą įvažiavo sunkvežimis, kurį vairavo neblaivus baltarusis.

Nuo Jakų sankryžos vairuotojus pasitinkantis ženklas, kuris informuoja, kad atvykote į Klaipėdą, visiškai susidėvėjęs. Ant ženklo lizdą susisuko ir gandras. Šį statinį ruošiamasi remontuoti, tačiau atnaujinti reikėtų ir kitus panašius objektus.

Specialistų teigimu, tiksliai pasakyti, kada paskutinį kartą buvo remontuotas Klaipėdos pradžią skelbiantis ženklas, sunku. Veikiausiai daugelis sutiks, kad atvykėlius pasitinkantis statinys atrodo nekaip.

Ženklo konstrukcijos susidėvėjusios, o statinį yra išmarginę grafitininkai. Ženklą papuošė ir gandras, kuris ant jo viršaus susisuko lizdą.

„Važiavome apžiūrėti miesto pradžią žyminčio ženklo. Vaizdas tikrai nekoks. Ženklą remontuoti būtina. Reikia atnaujinti visą konstrukciją, siūles šonuose“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Iš miesto biudžeto šiems darbams prašoma skirti beveik 20 tūkst. eurų. Šiuo klausimu dar turės pasisakyti miesto taryba. L.Dūda tvirtino, kad tai – tik preliminari kaina.

Tiksli kaina paaiškės po viešojo konkurso. Pastarasis bus skelbiamas, kai bus patvirtintos lėšos darbams. Tikimasi, kad ženklą pavyks atnaujinti dar šiemet.

„Darbuotojai preliminariai pasižiūrėjo, kiek gali kainuoti darbai. Jie tikrai brangūs. Tačiau ženklą suremontuoti reikia. Juk taip pasitinkame atvykėlius. Tai pirmas dalykas, kurį jie pamato ir susidaro vaizdą apie miestą“, – tvirtino direktorius.

Šis uostamiesčio pradžią žymintis ženklas yra nukentėjęs ir nuo transporto priemonių. Prieš daugelį metų į jį įvažiavo sunkvežimis, kurį vairavo neblaivus baltarusis.

L.Dūdos teigimu, reikėtų suremontuoti ir kitus miesto pradžią skelbiančius ženklus. Be minėtojo, tokių yra dar du. Vienas įrengtas nuo Kalotės pusės, kitas – Rimkuose.

„Visų jų būklė prasta. Reikėtų atnaujinti. Vieno viena pusė suniokota, antro – kita. Miesto pradžią žymintiems ženklams tikrai reikia remonto“, – pabrėžė direktorius.