Dalyvavo šventinime
Klaipėdos ir krašto gyventojai ištisus metus kviečiami atvykti į bažnyčią ir pasidalinti liudijimais apie jos atgavimą.
Priimama ne tik istorinė medžiaga, bet ir žodiniai pasakojimai, jie – užrašomi.
„Žmonės dalijasi savo prisiminimais, fotografijomis. Vienas žmogus, dar būdamas vaikas, su savo tėvais dalyvavo bažnyčios kertinio akmens šventinime. Akmuo buvo pašventintas 1957 m., o leidimas statyti bažnyčią gautas 1956 m.“, – pasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės klebonas Mindaugas Šlaustas.
Kadangi medžiagos sukaupta nemažai, manoma, kad, atsiradus galimybei, pavyktų išleisti ir atskirą leidinį, kuriame būtų surašyti visi žmonių liudijimai, prisiminimai kartu su fotografijomis.
„Ėmė, ką davė“
„Turime liudijimų, kaip po darbo žmonės grįždavo namo ir su šeima eidavo statyti savo bažnyčią. Žmonių meilės dėka šita bažnyčia pastatyta. Jiems ji buvo kaip švyturys“, – apie bažnyčios atsiradimo pradžią kalbėjo M. Šlaustas.
Kviečiame kiekvieną žmogų išgyventi džiaugsmo šventę.
„Nuotraukos liudija, kad čia buvo baisus sklypas, pelkė. Galbūt jį davė su viltimi, kad čia bažnyčios nestatys. Bet žmonės ėmė, ką davė. Pelkė buvo užpilta labai greitai, per žiemą“, – pasakojo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios referentė Goda Povilaitytė.
Iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atsiradimo uostamiestyje buvo tik viena – Kristaus Karaliaus bažnyčia.
Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo pastatyta vos per trejus metus ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų. Jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) ir Liudvikui Poviloniui (1910–1990) sovietų nomenklatūra sukurpė baudžiamąją bylą, o pati bažnyčia buvo paversta „liaudies filharmonija“.
Surinko per 140 tūkst. parašų
„Žmonės vis dėlto kovojo dėl šios bažnyčios, visą tą laikotarpį nuo pat atėmimo. Buvo renkami parašai, kad bažnyčia būtų grąžinta. Vienas didžiausių parašų rinkimų vyko 1979 m., kai buvo surinkti 143 869 parašai“, – pasakojo M. Šlaustas.
„Vienas kunigas, kuris yra parašęs magistro darbą apie bažnyčios istoriją, suskaičiavo, kad peticijos visoje Lietuvoje buvo organizuojamos apie 15 kartų. Kartais keli šimtai, o kartais – keliasdešimt tūkstančių parašų, kaip jau pasisekdavo. Net devynis kartus delegacijos po tris ar keturis žmones važiuodavo į Maskvą, veždavo parašus tiems, kas tuo metu buvo valdžioje. Drąsos turėjo tikrai daug“, – pažymėjo G. Povilaitytė.
Net mažiausiose parapijose buvo renkami parašai. Tie, kurie nemokėjo rašyti, dėdavo kryžiukus.
M. Šlaustas užsiminė, kad lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, jame turėjo galimybę pavartyti knygą, kurioje – ne tik istorinė medžiaga, bet ir minėti parašai.
„Mums leido ją pavartyti ir padarė kiekvieno lapo fotokopijas. Turime šitą medžiagą bažnyčioje“, – sakė klebonas.
Atėję pasimelsdavo
Kadangi bažnyčia laikinai buvo virtusi „liaudies filharmonija“, kai kurie tikintieji į ją neidavo, o jei ateidavo – persižegnodavo, pasimelsdavo.
„Turime liudijimą, kai žmogus ateina į koncertą ir įėjęs pirmiausia pasimeldžia“, – pasakojo M. Šlaustas.
Paskutinis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose buvo surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją. Jau kitą dieną, lapkričio 25-ąją toje pačioje salėje B. Burneikis su kunigais aukojo pirmąsias mišias.
Kviečia visus
Prabėgus 35 metams istoriniai įvykiai – vis dar gyvi daugelio atmintyje. Siekiant paminėti šią svarbią sukaktį, lapkričio 25 d. 18 val. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius aukos mišias.
Po jų 19 val. vyks koncertas „Totus tuus“. Koncertuos operos solistas Mindaugas Zimkus, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistė Audronė Juozauskaitė, vokalinis ansamblis „Veritas“.
Taip pat skambės giesmės iš ciklo „Begalinė meilė“ pagal Jono Pauliaus II tekstus.
„Simboliška, nes prieš 30 metų Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Vienuolė Liucija iš Kauno išvertė jo tekstus į lietuvių kalbą, sudėliojo juos poetiškai. Pagal šituos tekstus skambės giesmės“, – užsiminė G. Povilaitytė.
Sekmadienį 11.15 val. vyks sakralinės muzikos koncertas, jame pasirodys svečiai iš Rygos – operos solistas Juris Vizbulis, pianistas Maris Trejs.
12 val. vyks šventinės mišios.
„Kviečiame kiekvieną žmogų išgyventi džiaugsmo šventę. Laikotarpis – kai pasaulis yra neramus, kai reikia gręžtis į Dievą. Ši bažnyčia – kaip gyvas įrodymas – ne tik tikėjimo, bet ir žmogaus identiteto išsaugojimas“, – akcentavo M. Šlaustas.
