„Kalbame apie klimato mokestį. Tai – istorinis eksperimentas. Esame vienintelė šalis pasaulyje, kuri nori apmokestinti ūkininkus. Net Naujoji Zelandija atsisakė šios idėjos“, – teigė Pietų Danijos universiteto klimato kaitos profesorius Sebastianas Mernildas. 

Danijos „Greenpeace“ aktyvistų skaičiavimu, žemės ūkiui tenka šiek tiek daugiau nei trečdalis šalyje išmetamų teršalų. Tad Danija sieks sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 proc.  

„Tai – galimybė žemės ūkiui ir pačiai Danijai gauti pasaulinio lyderio vaidmenį. Galbūt netgi į ūkininkų profesiją bus imta žiūrėti pagarbiau“, – svarstė ūkininkas Svendas Brodersenas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, ne visi optimistiškai nusiteikę. Sunku patikėti, bet pasitaiko ūkininkų, kuriems mokestis per mažas. 

„Problema ta, kad tai yra mažas mokestis, kuris įsigalios tik po daugelio metų. Todėl ilgą laiką bus palaikomas gana taršus žemės ūkis, kuriame auginama pernelyg daug gyvulių“, – sakė Tvaraus žemės ūkio asociacijos vadovas Peteris Kiaeras.

Kiti ūkininkai prieštarauja – esą tokiam pokyčiui įvesti reikia laiko. Bent kurį laiką taršos visiškai sumažinti nepavyks.

„Tai yra gera tvarka, nes mes gautume šiek tiek laiko pasiruošti ir įgyvendinti pokyčius. Todėl visiškai neabejoju, kad tai bus labai naudinga Danijos žemės ūkiui“, – kalbėjo ūkininkas.

Iki 2030 metų Danijoje ketinama CO2 kiekius mažinti maždaug 2,5 mln. tonų.