Priėmimo stadijoje ketvirtadienį šį Energetikos ministerijos parengtą projektą palaikė 74, prieš buvo 7 ir susilaikė 26 parlamentarai.
Anot energetikos ministro Dainiaus Kreivio, naujoji strategijos redakcija pakeis jau įgyvendintą 2018 metais buvusios Vyriausybės parengtą strategiją.
„Ši strategija atliepia du pagrindinius tikslus – vienas aspektas yra mūsų energetinis saugumas su sinchronizacija, tinklų apsauga ir jų plėtra, kitas yra dekarbonizacija ir žaliasis kursas. Jau 2027 metais turbūt gaminsime visą elektrą, kurios mums reikia, kurią suvartojame, šalyje. Atitinkamai dekarbonizuojantis, išeinant iškastiniam kurui didės elektros kiekis – 2050 metais jos reikės 6 kartus daugiau nei naudojam dabar. Strategijoje sudėta viskas, ko reikia, kad tą tikslą galėtume pasiekti“, – ragindamas palaikyti įstatymą kalbėjo D. Kreivys.
Pasak ministro, šiuo metu vien iškastinio kuro Lietuva importuoja už apie 6,5 mlrd. eurų, todėl strategijoje numatyta atsinaujinančių šaltinių plėtra leis sutaupyti ir papildomai uždirbti iš žaliųjų šaltinių pagamintų energijos išteklių eksporto. Be to, kaip ministras minėjo anksčiau, įgyvendinus strategijoje numatytus tikslus galima būtų sukurti apie 140 tūkst. naujų darbo vietų, o pats strategijos įgyvendinimas šaliai galėtų kainuoti iki 150 mlrd. eurų.
Strategijoje sudėta viskas, ko reikia, kad tą tikslą galėtume pasiekti.
Skelbiama, kad strategija leis užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, sudarys sąlygas šaliai pačiai visiškai apsirūpinti elektros energija ir kurs konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.
Strategijoje suplanuota Baltijos jūroje įrengti dviejų bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus. Pirmąjį tokio parko įrengimo konkursą 2023 m. laimėjo „Ignitis Group“, o dėl per mažo dalyvių skaičiaus antrajame konkurse Energetikos ministerija jį pakartotinai planuoja skelbti kitų metų pradžioje.
Plane numatoma skatinti vėjo ir saulės jėgainių sausumoje plėtrą – iki 2030 metų Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių, o iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.
Anot D. Kreivio, prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuvoje bus pagaminama apie 74 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos, kai šiuo metu pagaminama apie 13 TWh. Didžioji dalis elektros energijos būtų pagaminama iš vėjo elektrinių – apie 47 TWh per metus, dar 9,5 TWh – iš saulės energijos.
Strategija taip pat numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už rinkoje eksploatuojamus šiuo metu.
Politinis sprendimas dėl šių jėgainių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų, iš viso galėdami pagaminti apie 11 TWh elektros energijos per metus.
Pasak ministerijos, šie energijos pajėgumai būtų naudojami kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, būtų vystoma žaliojo vandenilio plėtra. Planuojama, kad iki 2050 metų būtų pagaminama 732 tūkst. tonų vandenilio, kuris padengtų apie 32 proc. Lietuvos galutinio energijos poreikio.
Opozicinės Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Lukas Savickas siūlė, kad strategijoje numatytą branduolinių reaktorių vystymą reikėtų praplėsti „inovatyvios“ energetikos sprendimais. Anot parlamentaro, moduliniai reaktoriai komerciškai dar nėra naudojami, todėl būtų rizikinga strategijoje suplanuotus energijos pajėgumus planuoti pasiekti tik branduoline technologija, jeigu bandymuose ji nepasiteisintų. Visgi parlamentas šiam L. Savicko siūlymui nepritarė.
Pagal Elektros energetikos įstatymą strategija turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus.
