Atversta knyga – skaitoma

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešajai bibliotekai priklausančios Smėlynės bibliotekos vedėja dirbanti Lolita Pranienė pasakoja, kad jos renkama kolekcija pradėta prieš maždaug aštuoniolika metų.

„Vaikštant po sendaikčių turgų man į akis krito viena statulėlė – mergaitė sėdi prie stalo ir skaito knygą. Ji man tokia graži pasirodė! Galvoju – nupirksiu ir padovanosiu gimtadienio proga kolegei, dirbančiai vaikų literatūros skyriuje, – prisimena pašnekovė. – Bet kol atėjo tas gimtadienis, pasidarė gaila statulėlę dovanoti. Dovaną suradau kitą, o statulėlė taip ir liko mano namuose.“

Kadangi Lolitos šeima mėgsta skaityti knygas ir jų namuose yra daug, o dar ir darbas susijęs su knygomis, namie apsigyvenus pirmajai statulėlei, vaikštant po parduotuves ar turgus akys savaime ėmė krypti į statulėles, kuriose buvo knygų. Po kurio laiko suprato, kad tokių statulėlių yra nemažai, tad greitai namuose nebus kur jų dėti. Nusprendė, kad reikia kažkaip susiaurinti kolekcijos ribas – rinkti tik tas skulptūrėles, kuriose yra pavaizduota atversta, vadinasi, skaitoma knyga.

Tokių skulptūrėlių pasitaiko rečiau, tad ir kolekcija pildėsi pamažu, tačiau dabar joje – 244 eksponatai. Ir ne tik statulėlės, bet ir kitokios smulkmenos, kuriose yra atversta knyga.

„Būna, kad akis užkliūva už kažko įdomaus, – tada ir nusiperkame. Pavyzdžiui, vyno butelio kamštis su atversta knyga viršuje, magnetukai su atversta knyga ar kokios kitos smulkmenos“, – sako pašnekovė.

Jos kolekcijoje – taupyklės, grojančios dėžutės, eglutės žaisliukai, kalėdinės dekoracijos, saldaininės, smulkmenų dėžutės, atramėlės knygoms.

Moteriai ypač brangūs tie kolekcijos eksponatai, kurie susiję su konkrečiu žmogumi, su atsiminimais apie susitikimą ir bendravimą. Jos kolekciją paįvairino lėlininkės iš Šiaulių Irenos Berštienės rankomis specialiai pagaminta lėlė su atversta knyga, kurią iš menininkės gavo dovanų.

Kita menininkė, Jovita Dabašinskienė iš Marijampolės, internete buvo paskelbusi, kad jai siūlytų temas, kokio nori paveikslo, o ji išrinks vieną laimingąjį, paveikslą sukurs ir tam žmogui padovanos. Lolita pasiūlė temą „Atversta knyga“ ir gavo dovanų paveikslą, kuriame pavaizduota gulinti ir knygą skaitanti mergina. Tas paveikslas išskirtinis, kurtas ypatinga technika iš vinukių ir siūlų.

Naujovės: neseniai Lolita lankėsi Švėkšnoje ir iš ten parsivežė į kolekciją virtualų eksponatą – nufotografavo prieš bažnyčią šventoriuje iš dygstančių rugių padarytą didžiulę atverstą knygą.

Draugė, dirbanti su keramika, specialiai šiai kolekcijai padarė katiną, skaitantį knygą. Jubiliejaus proga kolegės L.Pranienei visiškai atsitiktinai padovanojo skulptūrėlę, kuri vaizduoja mamą, laikančią ant kelių vaiką ir skaitančią knygą. Iki šiol ji moteriai primena svarbų įvykį – po poros mėnesių jai gimė anūkas.

Papildo draugai ir giminės

Daugumą eksponatų savo kolekcijai Lolita pirko vadinamajame bagažinių turguje Panevėžyje, kuris kažkada buvo gana didelis ir į kurį suvažiuodavo daug prekeivių, taip pat ir prekiaujančių sendaikčiais. „Kaip kadaise kažkas į bažnyčią keliaudavo, taip mes – į sendaikčių turgų“, – juokiasi kolekcininkė.

Jos sūnus gyvena Anglijoje, tad nuvykusi į svečius Lolita labai mėgsta apsilankyti ten vykstančiuose sendaikčių turguose. Dažniausiai jie vyksta didelėse pievose už miesto. Ten, anot pašnekovės, visai kitokia atmosfera ir parduodama viskas daug pigiau nei Lietuvoje. Kartą ten teko matyti net besisukiojantį staliuką iš didelių medinių knygų sudėliotą.

Nemažai eksponatų į kolekciją iš įvairių šalių yra atsiuntę ar atvežę draugai ir giminės. „Važiuoja kur nors bičiuliai, draugai, žino apie tą mūsų pomėgį, tai natūralu, kad geriausia dovana yra parvežti suvenyrą knygų tema. Tikrai kiekvienu labai džiaugiamės“, – tikina pašnekovė.

Kas žinojo apie šeimos pomėgį, jau seniai iš namų, palėpių, kaimų ką radę suvežė. Kai Lolita parašė apie savo kolekciją feisbuko grupėje „Kolekcionuokime kartu“, sulaukė siūlymų į kolekciją vieną ar kitą daiktą nusipirkti, gavo ir šį tą dovanų. Naujausias įsigytas kolekcijos papildymas – net trylika skulptūrėlių – neseniai atvažiavo iš Kauno.

Lolita teigia mačiusi, kad internetinėse parduotuvėse, antikvariatuose yra nemažai tų statulėlių – ir didelių, ir bronzinių ar iš kokių kitų metalų. Bet jos brangios, o ji nesijaučia esanti tikra kolekcininkė, kad galėtų šiam hobiui skirti dideles sumas ar ieškotų ypač vertingų eksponatų.

„Mūsų kolekcija – daugiau pramogai, malonumui. Tiesa, kai reikia dulkes valyti, tai jau tos kolekcijos nebesinori, – juokiasi pašnekovė. – Tačiau, kai pamatai kažką gražaus, vėl norisi nusipirkti. Tik gal jau reikia stabdyti arklius, nes kam paskui tos skulptūrėlės bus reikalingos? Jei būtų vertinga kolekcija, tada galbūt, o čia... Na, bet gal vaikams, anūkams kažkoks atsiminimas liks.“

Lolita sako, kad kartu būtų galima kurti dar ir virtualiąją kolekciją, nes labai dažnai draugai ar pažįstami, pamatę ką nors, kas pagal temą tiktų į kolekciją, – skulptūrą, meno kūrinį ar dar ką nors, tiesiog nufotografuoja ir atsiunčia su linkėjimais „į kolekciją“.

Prieš kelias savaites ji lankėsi Švėkšnoje ir iš ten parsivežė tokį virtualų eksponatą – prieš bažnyčią šventoriuje iš dygstančių rugių buvo padaryta didžiulė atversta knyga. Nusifotografavo. Svarsto, kad dabar jau gal reikės pradėti apie nuotraukų kolekciją galvoti.

Nykstantis užsiėmimas

L.Pranienės kolekcija kartą jau buvo pristatyta viešai, kaip ji juokauja, išleista į žmones. Kasmet balandį švenčiama Bibliotekų savaitė – tai progai skirtą skulptūrėlių parodą moteris bibliotekoje ir buvo surengusi, kad ne tik jos šeima, bet ir kiti galėtų pamatyti.

Lolita pasakoja, kad visas jos gyvenimas prabėgo tarp knygų. Vaikystėje tai buvo pagrindinė pramoga – mama net drausdavo, nes pasislėpusi po antklode skaitydavo. Liūdna, kad dabar atvirkščiai – vaikus reikia versti skaityti.

Bibliotekininke beveik 20 metų dirbanti moteris teigia, kad knygų skaitymas – nykstantis užsiėmimas. Vidutinio amžiaus žmonių karta dar skaito, dar turi tą pomėgį, o kai jie išeis – nežinia, kas bus. Nors mados sukasi ratu, tai gal kada nors ir pomėgis skaityti popierines knygas sugrįš, svarsto pašnekovė.

„Karantino metu buvo labai didelis susidomėjimas knygomis – matyt, visi atsikando televizijos ir interneto. Kadangi mes nebuvome užsidarę, dirbome, tas grįžimas prie knygų labai pasijautė. Dabar vėl viskas grįžo į senas vėžes ir sunku kažką prognozuoti. Nors, tiesą sakant, popierinės knygos mirtis jau ne kartą buvo pranašaujama vos ne tiksliomis datomis, o knyga kaip gyva, taip gyva. Tikiuosi, ir išliks“, – viliasi L.Pranienė.

Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis ir Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasirašė prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinio perdavimo bibliotekai dovanojimo sutartį.

Ši kolekcija bus saugoma naujai atidaromame Valstybingumo centre, kurio tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo. Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas pažymėjo, kad sutampa būsimo Valstybingumo centro tikslai ir prof. V. Landsbergio viso gyvenimo aktyvi veikla ir pozicija. „Simboliška, kad būtent jūsų dovanota kolekcija taps centro pamatu.  Nes jūs, negailėdamas pastangų ir talento, stiprinate Lietuvos valstybingumą ir tarptautinį autoritetą. Jūsų darbai atskleidžia mūsų tautos kūrybingumą ir reprezentuoja Lietuvą kaip atvirą, modernią ir demokratišką valstybę.“

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. Andrius Vaišnys pasidžiaugė, kad bibliotekai dovanota visiems atvira prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos kolekcija ir smalsiam skaitytojui, ir mokslininkui tyrėjui suteiks galimybę pažinti profesorių ne tik kaip valstybės vadovą, bet ir kaip skaitytoją, kuriančią ir rašančią asmenybę.

Prof. V. Landsbergis dėkojo Nacionalinei bibliotekai ir savo žmonai Gražinai Ručytei-Landsbergienei už iniciatyvą. „Dėka mano žmonos neramaus charakterio ir bibliotekos direktoriaus prof. dr. R. Gudausko atkaklumo mano knygos čia atgims antram gyvenimui. Ir tų knygų bus gerokai daugiau, šiandien tik pirmas užsikabinimas. Taip, aš esu knygius, bet tikrai ne visas savo ir mano tėvo sukauptas knygas esu perskaitęs. Man labai svarbu knygos, ir aš labai džiaugiuosi, kad Nacionalinės bibliotekos vadovybė ir mano žmona ėmėsi to reikalo. Čia yra ta vieta, kur joms bus saugu“, – sakė prof. V. Landsbergis.

Be daugybės knygų, šiandien turimą prof. V. Landsbergio kolekciją sudaro periodika, natos, kartografijos leidiniai, elektroniniai, garso ir vaizdo įrašai. Kolekcijoje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis. Galima išskirti keletą įdomių teminių grupių, kurios natūraliai susiformavo profesoriui kaupiant asmeninę biblioteką: šiuolaikinė politika, diplomatija, lietuvių kompozitoriai, muzikologija, tautosaka, čiurlioniana, meno albumai.

Taip pat galima susipažinti su Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda, skirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Laisvės premijos laureatui prof. V. Landsbergiui.