Ligonių kasos primena: turint nusiskundimų dėl kojų venų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Šeimos gydytojas, atsižvelgęs į paciento ligos diagnozę ir sveikatos būklę, gali paskirti tyrimus, išduoti siuntimą pas gydytoją, specialistą pakonsultuoti dėl operacijos būtinybės.

„Visais atvejais, jei išsiplėtusių kojų venų operacijos yra atliekamos pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – chirurginiu, lazeriniu ar naudojant specialius venų klijus – ligonių kasos PSD fondo lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą kainą. Gydymo įstaiga už operaciją, vaistus ir reikalingas specialias priemones papildomų priemokų prašyti negali“, – pabrėžia Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiasis specialistas Kęstutis Speičys.

Turint nusiskundimų dėl kojų venų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs.

Siuntimą turintis pacientas gali rinktis ir gydytoją, ir gydymo įstaigą, kurioje bus atliekama operacija. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo.

Ligonių kasos primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją iš gydymo įstaigos, į kurią kreipiasi, apie nemokamas ir mokamas paslaugas ir tas, už kurias reikia primokėti iš dalies. Jei pacientas savo noru pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tuomet jis turi sumokėti gydymo įstaigai ne visą kainą, o skirtumą tarp ligonių kasų apmokamų ir naudojamų brangesnių priemonių.

Pacientui pasirenkant papildomas paslaugas ar procedūras, taip pat norint gauti paslaugas skubos tvarka, reikalingas jo sutikimas už tai sumokėti.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais buvo atlikta beveik 9,2 tūkst. kojų venų operacijų. Tam prireikė 8,5 mln. eurų PSD fondo lėšų.

– Koks pirmas dalykas, ką žmogus turi daryti, kai mano, kad jam reikia kojų venų operacijos?

– Visų pirma turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pažiūrėjęs, kokia žmogaus sveikatos būklė, padarys tyrimus, skirs siuntimą pas gydytoją specialistą, kuris gali nuspręsti, kad reikalinga kojų venų operacija. Šis pasiūlys, kokioje įstaigoje gali gydytis, turi pasiūlyti bent tris įstaigas, kuriose gali būti atliekama operacija. Svarbu, kad žmogui, kuris apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, ši paslauga įstaigoje, kuri sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, nemokama. Nesvarbu, kokiu metodu operacija bus atlikta – ar chirurginiu, ar lazeriniu – jam bazinė paslauga nemokama: operacija, vaistai, nemokamos medicinos priemonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Seniau buvo galvojama, kad reikia primokėti už lazeriu atliekamas procedūras. Dabar nebesvarbu, kokį būdą pasirinks žmogus?

– Nesvarbu. Ji vienodai nemokama, nes operacijos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

– Kiek jau atliktų operacijų lazeriu?

– Pernai atlikta per 9 tūkst. operacijų. Iš jų – 7 tūkst. lazeriu.

– Ar galima rinktis operacijas ir privačiose klinikose, ne tik valstybinėse?

– Taip, nes teritorinės ligoninių kasos sudaro sutartis ne tik su viešosiomis įstaigomis, bet ir su privačiomis.

– Gal galite pakartoti bazinį apmokamą paketą?

– Operacija, vaistai, specialios medicinos priemonės nemokamos įstaigose, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Operacija, vaistai, specialios medicinos priemonės nemokamos įstaigose, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa.

– Ši operacija neilga ir nereikia palatos ar likti ligoninėje.

– Taip. Jei pacientui po procedūros reikia pabūti ilgiau, tai sprendžia kiekvienas gydytojas pagal sveikatos būklę.

– Ar privačios klinikos gali apgauti pacientus?

– Papildomos priemokos įmanomos, jei žmogus pasirenka brangesnes medžiagas, medicinos priemones, tada įstaiga turi pacientui aiškiai pasakyti, kad turės susimokėti skirtumą tarp įstaigos nurodytos ir bazinės kainos.

– Tačiau bazinio paketo užtenka priemonėms?

– Taip, bazinio paketo užtenka. Jeigu siūlomos kitos papildomos komforto paslaugos, kiekvienu atveju tai įstaigos ir paciento susitarimo reikalas. Gydymo įstaiga turi gauti paciento sutikimą dėl papildomų išlaidų.

– Pacientas turėtų labai gerai apsvarstyti, ar jam reikia papildomų paslaugų.

– Taip. Pagalvoti, ar jam to reikia.

Ligonių kasos vis dažniau sulaukia pacientų klausimų, ar jiems reikia mokėti už kojų venų (flebektomijos) operacijas, ypač, kai jos atliekamos lazeriu. Apie papildomą užmokestį žmonėms neretai užsimena pačios gydymo įstaigos, kuriose atliekamos tokios operacijos. Motyvas – esą ligonių kasos padengia tik dalį operacijos kaštų.

Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad visos planinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSD apdraustiems žmonėms apmokamos PSDF lėšomis, jei šios paslaugos teikiamos turintiesiems gydytojo siuntimą ir jei paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis dėl jų teikimo su teritorine ligonių kasa (TLK).

„Taigi visais atvejais, jei išsiplėtusių kojų venų operacijos yra atliekamos pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ligonių kasos PSDF lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą bazinę kainą. Pacientui už operaciją, vaistus bei reikalingas specialias priemones mokėti nereikia“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Pasak jos, už šią paslaugą iš PSDF sumokama vidutinė kaina – 828,85 euro yra pakankama ir visiškai padengia operacijos, kokiu metodu ji bebūtų atliekama, sąnaudas.

Turėdamas siuntimą kojų venų operacijai, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK, ir gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Paprastai kojų venų operacijos yra planinės, dažniausiai jos atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, t. y. – pacientas tą pačią ar kitą dieną išleidžiamas namo. Operaciją atliksiantis gydytojas turi įvertinti konkretų paciento atvejį, paskirti datą ir paaiškinti apie numatomą operacijos metodą.

"Mes pamirštame mylėti save", – priežastį, kaip atsidūrė ant operacinio stalo, nurodo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas baritonas Benjaminas Želvys.

Kentėjo 18 metų

Kauno valstybinio muzikinio teatro renovacijos rūpesčiais gyvenančiam jo vadovui B.Želviui nebeliko kur trauktis, kai daugiau nei 18 metų kamavusi varikozė parodė savo dantis.
"Paskutiniuosius septynerius ar šešerius metus išsiplėtusios venos ir susiformavę poodiniai guzeliai mane jau vargino nuolatiniais uždegimais, skausmu. Nors ir bandžiau naudoti įvairius vaistus, kiek įmanoma daugiau judėti, tačiau nelabai kas padėjo", – skundėsi žinomas kaunietis B.Želvys.

Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjo mokslų daktaro Jono Andriuškevičiaus teigimu, nieko keista, kad šios paciento taikytos priemonės buvo neefektyvios. Jam buvo likęs vienintelis kelias – chirurginis kojų venų šalinimas.

Tiesiog fantastiška pažanga

Šiandien B.Želvys neslepia savo nuomonės: žmonės labai apsileidę.

"Prieš 18 metų man buvo šuntuotos širdies kraujagyslės ir kairės kojos venų gydytojai jau tada negalėjo naudoti operacijai, sakė, kad ateityje tikriausiai turėsiu problemų", – pasakojo B.Želvys.

Vis dėlto kol neprasidėjo nuolatiniai skausmai ir uždegimai, žinomas ir kaip Muzikinio teatro solistas bei "Baritonų trio" vokalistas B.Želvys į savo ligą buvo linkęs nekreipti dėmesio. Atlikėjas juokavo, kad kitus mes labai dažnai mokome ir vos neįsakmiai liepiame eiti pas gydytojus, bet save dažniausiai pamirštame.

"Teisingai kartais žmonės sako, kad reikia save labiau mylėti, nes kai nemyli – bėdų daugiau būna. Gydytojai padeda, diagnozuoja, išoperuoja, bet visų pirma pats žmogus turėtų nepamiršti savimi rūpintis. Žinoma, aš čia drąsiai šneku, tačiau pats to nedarau", – pripažino B.Želvys.

Laimei, jo sveikata nuoširdžiai rūpinasi žmona Kristina ir draugai – už ką jis labai jiems dėkingas.

"Mano draugas kolega Rimantas Lekavičius pastebėjo, kad žmonija daro pažangą, jeigu pas gydytoją nuvažiuojame patys, o ne su greitąja. Čia jau fantastiška pažanga", – pritarė atlikėjas.

Paprasčiausiai negali nedirbti

B.Želvys pripažino, kad pernelyg ilgai delsė ir į gydytojus dėl kojų venų nesikreipė, nes nesinorėjo savaitei iškristi iš aktyvaus gyvenimo.

Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kaip tebegalvoja visi venų varikoze sergantys ligoniai, kad po operacijos ligoninėje teks praleisti savaites, o nedarbingumas truks net kelis mėnesius.
"Septynerius ar šešerius metus kentėjau naiviai tikėdamasis, kad mano liga praeis savaime. Darbas veja darbą, o dar ir prasidėjusi teatro renovacija reikalauja ypač daug dėmesio, todėl niekaip neradau laiko gydytis. Labiausiai bijojau, kad teks savaitę iškristi iš ritmo. Tačiau kai su gydytoju Jonu Andriuškevičiumi pasikalbėjau, jis man pasakė: "Ateini, išoperuoju, ir išeini", – lemiamus žodžius, padėjusius apsispręsti, citavo B.Želvys.

Atlikėjas neslėpė susižavėjimo šiandiene medicina ir dienos chirurgijos galimybėmis.

"Aš tikrai sužavėtas chirurgu Jonu ir visu Dienos chirurgijos skyriumi. Atsiguliau į ligoninę pavakarę, o kitą rytą jau grįžau į darbą", – stebino B.Želvys.

Jis patyrė, kad skubančiam ir intensyviai dirbančiam žmogui dienos chirurgija yra tikras išsigelbėjimas. Po daugumos operacijų, jei nekyla komplikacijų, pacientas namo išleidžiamas tą pačią dieną ar kitos dienos rytą ir net gali nesinaudoti nedarbingumo išmokomis.

Jei būtų moteris

"Medikai man paaiškino, kada ateiti perrišti tvarsčių, kaip elgtis namuose, kaip save prižiūrėti. Džiaugiuosi, kad nekilo jokių komplikacijų ir nieko nelaukęs galiu tęsti darbus. Man tai labai svarbu. Žinoma, aš suprantu, kad turiu prisižiūrėti ir save saugoti, nes kitaip man atliktas personalo darbas gali nueiti perniek", – svarstė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Paklausus, ką jis patartų nuo išsiplėtusių kojų venų kenčiantiems vyrams, atsakė: visas problemas reikia spręsti iš karto, o kai jos susijusios su sveikata, juolab laukti nėra ko.

"Jeigu vyrai, kaip moterys, dėvėtų sijonus ir todėl rūpintųsi savo kojų sveikata bei grožiu, būtų mažiau komplikacijų. Kas žino, jeigu aš būčiau moteris, gal jau seniai išsiplėtusias kojų venas būčiau išsioperavęs", – juokavo B.Želvys.

Komentaras

Jonas Andriuškevičius, Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas

Benjamino Želvio kojos venų operacija truko apie valandą, jokių komplikacijų nekilo. Kitą dieną operuota koja perrišta, įvertintas pjūvių gijimas, kojos kraujotaka, jutimai. Nesant sutrikimų, neprieštarauta, kad pacientas galėtų grįžti į darbą.

Solistas širdies operacijai prieš 18 metų pasiryžo nieko nelaukdamas, o šalinti kojų venas vis atidėliojo. Žmonės dažnai nepagrįstai bijo ir laiku nesikreipdami į gydytojus tik sunkina situaciją.
Po kojų venų operacijos pacientui grįžti į darbą niekas negali uždrausti. Aišku, dirbant yra didesnė rizika, pirmas tris paras po operacijos reikia laikytis tausojamojo režimo. Benjamino sveikatos būklė yra stebima. Jeigu operacija būtų buvusi komplikuota, išoperuotos žaizdos būtų kraujavusios, pjūvio vietos patinusios, šio paciento sprendimo nebūčiau palaikęs. Šiuo atveju viskas praėjo sklandžiai.

Pirmos trys paros po operacijos yra svarbiausios todėl, kad būtent per tą laikotarpį, ypač pirmą parą, galima kraujavimo grėsmė. Per savaitę paaiškėja, ar žaizdos nesupūliuos dėl kokios nors infekcijos.

Po venų operacijos kojas privaloma subintuoti elastiniu bintu, negalima smarkiai lankstyti kojų, tūptis, būtina vengti didelės fizinės apkrovos, sunkaus darbo.

Šiandien, taikant modernias operavimo technikas, ne tik po venų, bet ir po nekomplikuotų išvaržų, tulžies pūslės šalinimo operacijų pacientai gali greitai sugrįžti į darbą.