– Aš manau, kad tai, visų pirma, yra matematiškai sunkiai įmanoma. Jeigu mes prisimintume tą vienintelę įvykusią apkaltą Rolandui Paksui, tai ten buvo gerokai platesnis palaikymas, nebuvo tokio griežto valdančiųjų ir opozicijos kilimo. Būtent todėl matematiškai balsų pakako. Dabar mes turim, geriausiu atveju, tiek, kiek yra žmonių valdančiojoje koalicijoje.

– Bene rimčiausiai skamba koalicijos išvada, kad tiek G. Nausėda, tiek jo komanda prieš rinkimus ir po jų susitikdavo su baltarusiškų trąšų verslo atstovais ir sakoma, kad susitikimai su jais vykdavo ir pačioje prezidentūroje. O tai kanceliarija esą nuo komisijos nuslėpė ir dėl norima skųsti tai prokurorams. Jūsų manymu, ar šis šešėlis dėl ryšių su tokiais verslininkais gali atsirūgti G. Nausėdai gal net ne šioje, bet kitoje kadencijoje, jei jis bus perrinktas?

– Tokia galimybė egzistuoja. Ypač dabartiniame kontekste galimas poveikis arba buvimas pažeidžiamu iš Baltarusijos pusės yra tai, kas gali kelti grėsmes nacionaliniam saugumui. Taip pat neverta pamiršti, kad bent jau pradžioje nebuvo iš prezidentūros pusės daug entuziazmo ir įvedant ribojimus, stabdant baltarusiškų trąšų importą. Tai šiuo atveju galima kelti įvairias prielaidas, kurios net jeigu teisine prasme kažkokių didelių pasekmių neturės, politiškai gali būti kažkiek skausmingos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prezidentūros reakcija į komisijos išvadas dar vakar buvo tokia, kad, pirma, tai bandymas diskredituoti valstybę, antra, tai desperatiškas mėginimas paveikti artėjančius prezidento rinkimus. Kaip jūs vertinat tokią nuomonę?

– Tokia gynybinė pozicija yra pakankamai natūrali. Bandymas diskredituoti valstybę – čia yra tokia klasikinė pozicija. Iš esmės beveik visos blogybės, kurias mes bandom iškelti pas save, jas galima pakišti po šita kategorija. O, žinoma, žiūrint iš politinės perspektyvos, nėra labai sudėtinga pačią koaliciją apkaltinti ir galbūt politikavimu, sakant, kad čia iš esmės valdančiųjų partijų atstovų komisija dalyvauja rinkiminiuose procesuose ir todėl tarsi bando diskredituoti prezidentą. Tarsi yra labai suprantami ir natūralūs tie bandymai apsiginti, bet vis dėlto kuomet yra tiktai tokie retoriniai šūkiai, o ne bandymas kažkaip faktais paneigti, čia galima kelti klausimą, ar yra faktų, kuriais būtų galima apsiginti.

– Komisija kaltinimus ir šešėlį meta ir ant dviejų aukštų pareigūnų t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vado Lino Pernavo, o ypač – VSD vadovo Dariaus Jauniškio, kuris esą iš tiesų talkino G. Nausėdai renkant žvalgybinę informaciją apie jį supusią komandą prieš prezidento rinkimus. Ar šie pareigūnai gali toliau likti postuose ir ar dėl jų kas nors gali būti daroma?

Jos baigsis daugiau ar mažiau niekuo tol, kol galima jas nurašyti į tai, kad čia konservatoriai su draugais bando drumsti vandenį ir kenkti žmonių mylimam prezidentui.

– Žiūrint visiškai ciniškai, tol, kol šie pareigūnai turi prezidento užnugarį, tol gali jaustis sąlyginai saugūs. Bet žiūrint iš tos perspektyvos, kad abi institucijos ne tik atlieka itin svarbią funkciją, bet joms svarbus ir visuomenės pasitikėjimas, joms labai svarbus skaidrumas ir bet kokių paslėptų interesų net ir regimybės nebuvimas, tolesnis šitų pareigūnų vadovavimas kenkia institucijų interesams.

– Komisijos išvados yra tikrai skandalingos ir po tokių, man atrodo, turėtų bent kažkas atsiprašyti, kažkas galbūt likti be posto. Bet, jūsų prognoze, kuo šios skandalingos išvados baigsis?

– Mano prognoze, jos baigsis daugiau ar mažiau niekuo tol, kol galima jas nurašyti į tai, kad čia konservatoriai su draugais bando drumsti vandenį ir kenkti žmonių mylimam prezidentui. Bet iš esmės dabar kamuolys yra mūsų, kaip rinkėjų, pusėje. Kokią mes išvadą pasidarysim patys sau ir kokį sprendimą priimsim balsuodami – ar mes atsižvelgsim į tai, kas buvo atskleista, ar nuspręsim, kad vis dėlto pasitikim kitais informacijos šaltiniais ir nepasitikim konservatorių dominuojama komisija.

Tiek V.Bakas, tiek VMI viršininką iš darbo atleidęs finansų ministras Vilius Šapoka šiandien linkę apie nemalonią istoriją tylėti.

Nusikaltimo neaptiko

„Vilniaus diena“ jau rašė, kad Generalinė prokuratūra šių metų kovo paskutinėmis dienomis nutraukė dar 2017 m. pradžioje pradėta tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo pareigomis. Remiantis VSD paviešinta informacija, buvo teigiama, kad VMI vadovas D.Bradauskas, paprašytas koncerno „MB Baltic“ tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio, žadėjo paspausti „VP Market“ ir iš naujo patikrinti šiai verslo grupuotei priklausančias įmones – ar tikrai jos yra sumokėjusios visus privalomus mokesčius valstybei.

Seimo patvirtintose V.Bako vadovaujamos komiteto išvadose sakoma: „Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad koncernas „MG Baltic“, naudodamasis savo ryšiais VMI, padėjo UAB „Vilniaus prekyba“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.“

Atlikus procesinius veiksmus ir išanalizavus turimus dokumentus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Milijonai eurų. Nenuostabu, kad po tokios pateiktos informacijos prokurorai ir STT agentai atsiraitojo rankoves. Tačiau veik po dvejų metų darbo, apmokėto visų mokesčių mokėtojų, išėjo šnipštas. Generalinė prokuratūra oficialiai pranešė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties: nei D.Bradausko, nei kitų VMI pareigūnų veiksmuose neaptikta to, kas prieštarautų įstatymams arba norminiams aktams.

„Atlikus procesinius veiksmus ir išanalizavus turimus dokumentus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Specialiųjų liudytojų byloje nebuvo“, –  redakcijai atsakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius. Būtent jis prieš tai tyrė ir „VP Market“ savininkų bylą dėl galimo mokesčių vengimo. Pastarasis tyrimas taip pat nutrauktas neaptikus nusikalstamos veikos.

Nemalonūs klausimai

„Vilniaus diena“ pasiteiravo V.Bako, kaip jis vertina faktą, kad prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal faktą, kuris minimas jo vadovaujamos komiteto išvadose apie D.Bradauską. Politikas iš pradžių teigė nesąs susipažinęs su byla, todėl negalintis komentuoti prokurorų sprendimo. Tačiau netrukus užėmė gynybos poziciją ir ėmė tvirtinti atvirkščiai: „Nei prokurorai, nei kita institucija D.Bradausko veiklos ypatumo palaikant santykius su stambiais interesų atstovais, kurie siekė išvengti mokestinių prievolių, tai yra nemokėti mokesčių į biudžetą, netyrė. Mes tyrėme tai, ko netyrė teisėsaugos institucijos.“

Į klausimą, kodėl pati VMI, jau atleidus D.Bradauską iš viršininkų, netyrė „VP Market“ įmonių galimo sukčiavimo nesumokant mokesčių, V.Bakas tikino, kad „panašu, kad Mokesčių inspekcija globojo kai kuruos verslo įtakingus žmones ir santykiai aukščiausio lygio vadovų buvo akivaizdūs“, ir pasiūlė skambinti prokurorui. Po kito žurnalisto nepatogaus klausimo Seimo narys išjungė ryšį.

Kaltintojai laukia teismo

Po V.Bako vadovaujamo komiteto išvadų finansų ministras Vilius Šapoka D.Bradauską atleido iš pareigų. Redakcija Finansų ministerijai išsiuntė klausimus, sietinus su D.Bradausko atleidimu. Finansų ministerijos oficialiai skelbiamame pranešime apie D.Bradausko atleidimą sakoma: „Komiteto tyrimas patvirtino įtarimus, kad Dainoras Bradauskas grubiai pažeidė tarnybines, teisines, etines ir moralines normas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, teikdamas draudžiamą skleisti informaciją apie mokesčių mokėtojus, privačiai derindamas VMI veiksmus su suinteresuotomis verslo struktūromis.“

Kaip ministras vertina situaciją, kai komiteto išvados prieštarauja nutraukto ikiteisminio faktinėms aplinkybėms – D.Bradauskas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteikė draudžiamos informacijos apie mokesčių mokėtojus, nederino privačiai VMI veiksmų su suinteresuotomis verslo struktūromis. Kaip ministras vertina prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą? Ar ministras tvirtai tiki, kad buvo pagrindas atleisti D.Bradauską?“

Teisės žinovai neatmeta versijos, kad D.Bradauskas gali ne tik grįžti į ankstesnes pareigas, bet ir prisiteisti solidžią kompensaciją.

„Remiantis visa turima pirmine informacija ir jos pagrindu finansų ministro sudarytos komiteto, atlikusios tyrimą, išvada, D.Bradauskui dėl padaryto tarnybinio nusižengimo buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš VMI viršininko pareigų. Galutinį sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo priims teismas,“ – tokį oficialų atsakymą atsiuntė Finansų ministerijos atstovė Erika Bogusevičiūtė.

Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl galbūt korupcinių buvusio VMI vadovo D.Bradausko veiksmų, kyla grėsmė ir pačių išvadų turiniui. Teisės žinovai neatmeta versijos, kad D.Bradauskas gali ne tik grįžti į ankstesnes pareigas, bet ir prisiteisti solidžią kompensaciją iš valstybės, tai yra iš mokesčių mokėtojų. „Vilniaus dienos“ kalbintas D.Bradauskas patvirtino tai bandantis daryti per teismą.

Komentaras

Artūras Paulauskas

Pirmasis Lietuvos generalinis prokuroras

Jeigu prokuroras nerado nusikalstamos veikos ne tik D.Bradausko, bet ir jo vadovaujamos VMI veikoje, vadinasi, tai, kas parašyta V.Bako komisijos Seimo patvirtintose išvadose, nėra tiesa.

D.Bradauskas turėtų džiaugtis, kad jį apkaltino nepagrįstai. Jei buvęs Seimo narys ir sveikatos apsaugos ministras Rimantas Šukys jau laimėjo pirmos instancijos teismą, kad minėtose išvadose buvo pažeista jo garbė ir orumas, manau, išvados turėtų būti revizuojamos. Tokia perspektyva galima ir D.Bradauskui. Formuluojant tokių dokumentų išvadas, reikėtų vengti konstatavimų, kurie panašūs į nusikaltimo požymius.

Remiantis teisės aktais, komisija nusikaltimo negali konstatuoti, ji gali tik paminėti faktą. O jei paminėjo faktą, tai kalbėjosi ar tai su galimais įtariamaisiais, ar liudytojais.

Faktas nenuginčijamas. D.Bradauskas su R.Kurlianskiu nuo seno yra pažįstami. Vertinkime jį: jei žmogus D.Bradauskas rizikuoja savo pareigomis, jokia draugystė nenulems pažadų tesėjimo. Matyt, kad nesusipyktų, galėjo išklausyti R.Kurlianskio, pažadėti ir nieko nedaryti.

Jei juos sekė, STT agentai turėjo žinoti, ar po pokalbio buvo daromi kokie nors veiksmai, ar ne. Turėjo būti koks nors tęsinys – ar trukdė, ar netrukdė „VP Market“ įmonių tyrimui, ar apskritai toks tyrimas po pokalbio su R.Kurlianskiu buvo. Jei būtų ką nors D.Bradauskas daręs, būtų buvęs nusikaltimas. Jei ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadinasi, jokių neteisėtų veiksmų D.Bradauskas neatliko.

Man keistoka situacija: jei kažko manęs paprašė, tai ką? Aš sakau – gerai, apsisukau ir pamiršau tą prašymą. Tai man dėl to, kad kažkas kažką pasakė, jog paprašė, o aš pažadėjau, turi būti blogai?

Grįžtant prie V.Bako komisijos išvadų, parašytas sakinys yra konstatuojamojo pobūdžio padarius nusikaltimą – „VP Market“ nesumokėjo valstybei kelių milijonų eurų. Prokurorai to nenustatė. Vadinasi, tai, kas parašyta išvadose, nėra tiesa.

Beje, Konstitucinis Teismas jau buvo pasisakęs, kad Seimo komisijos negali pakeisti prokuratūros, ikiteisminių institucijų darbo, negali dubliuoti, neturėtų užsiimti tuo, kuo ikiteisminės institucijos užsiima. Komisija negali nei akistatų daryti, nei apklausų vykdyti, apklausti žmonių, kurie nesusiję su politiniais procesais arba nėra valstybės pareigūnai. Komisijos daug priemonių neturi, kad galėtų atskleisti nusikalstamą veiką. Komisijų galimybės yra labai ribotos. Tad remtis VSD pažymomis, kaip šiuo atveju atsitiko V.Bako vadovaujamoje komisijoje, nėra teisinio pagrindo. Vertėtų prisiminti, kiek bylų iškeliama remiantis panašiomis pažymomis ir kiek tokių bylų subliūkšta, teisme tikrinant prokurorų pateiktus faktus.

Ekspertai penktadienį pateiktoje išvadoje taip pat nurodo, kad dėl kilusių problemų atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrinti tinkamos bendravimo atmosferos įstaigoje.

Komisijos pirmininkė, Kaišiadorių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė BNS sakė, kad tyrimo metu nepavyko pasikalbėti su pačia lietuvių kalbos mokytoja ir sužinoti, „kas sukėlė tokią agresiją“, kadangi po incidento ji pranešė susirgusi.

„Bet darome išvadas iš tyrimo metu metu surinktos medžiagos, kad mokytoja galimai pažeidė Švietimo įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, įstaigų darbuotojų nukreipta prieš mokinį“, – BNS sakė R. Arlauskienė.

Komisija taip pat priėjo išvados, kad mokytoja pažeidė Pedagogų etikos kodekso nuostatas, jog mokytojas bendravimą su moksleiviais privalo grįsti asmens orumo, vertės pripažinimo ir pasitikėjimo principais.

Mokytojai rekomenduota peržiūrėti ir savo dalyko vertinimo tvarką.

Mokytoja galimai pažeidė Švietimo įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, įstaigų darbuotojų nukreipta prieš mokinį.

Pasak savivaldybės atstovės, komisija rekomendavo mokyklos direktorei „įvertinti mokytojos elgesį teisiniu aspektu“, tačiau nenurodė, ar tai turėtų būti atleidimas, ar kita nuobauda.

Ekspertai taip pat turėjo priekaištų ir mokyklos administracijai dėl „neveiklumo, nepakankamo bendravimo su tėvais ir laiku neišspręstų problemų“.

„Matėme, kad gimnazijoje trūksta socialinio dialogo, komandinio darbo, nepakankamai užtikrinamas reikiamos pagalbos mokiniams teikimas. Galima teigti, kad direktorė tik iš dalies užtikrino Švietimo įstatymo reikalavimus, t.y. bendradarbiavimu grįstų santykių, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, švietimo įstaigos narių informavimo ir saugios, bet kokio smurto apraiškoms kelią užkertančios aplinkos užtikrinimui“, – sakė savivaldybės Švietimo skyriaus vadovė.

Anot jos, sprendimus dėl mokyklos direktorės Ievos Mažulienės, jei reikės, priims savivaldybės meras.

Vadovybė lauks, kol mokytoja pasveiks

Pati Žiežmarių gimnazijos direktorė BNS sakė priimti sprendimų dėl mokytojos kol kas negalinti dėl šios nedarbingumo, taip pat tikino, jog mokykloje buvo laikomasi gerosios mokyklos koncepcijos, tačiau vertintojams esą galėjo kliūti tai, jog ne visi žingsniai buvo registruojami dokumentuose.

„Priimtumėme sprendimą, bet kol mokytoja yra nedarbingume, jai parengtas raštas pasiaiškinimui per penkias dienas nuo rašto gavimo dienos, t.y. nuo to, kai ji grįš į darbą. Kada – tikrai neaišku, manau, kad tikrai greitai negrįš“, – paaiškino direktorė.

Anot mokyklos vadovės, išvadose daugiausia priekaištų yra dėl neišsamaus dokumentų tvarkymo. Ji neabejoja, kad panašių incidentų kyla ir kitur, tad tai nėra „mūsų vienos mokyklos skaudulys“.

„Mes darėme taip, kaip mums atrodo geriausiai. Gali visi mokytojai patvirtinti, kad daug dirbame, diskutuojame, kiekvieną pirmadienį vyksta metodinių grupių susirinkimai kalbant apie ugdymo kokybės gerinimo problemas. Bet nebūtinai viską užsirašome popieriuje. Laikomės gerosios mokyklos koncepcijos, kad visi gerai jaustųsi mokykloje, o atsitinka visko“, – kalbėjo I. Mažulienė.

Prieš tris savaites Žiežmarių gimnazijos mokinių tėvai paviešino įrašą, kaip nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo. Po šio įvykio mokyklos vadovybė perdavė klasę kitai mokytojai, pati pedagogė pranešė susirgusi, šiuo metu nedarbingumas jai pratęstas iki vasario pabaigos.

Trečiadienį Seimo socialdemokratai balsuodami už komisijos išvadas dėl pažeistų Rolando Pakso teisių tuo pačiu kirto savo ministrui Juozui Bernatoniui.

Socialdemokratų balsais patvirtintose išvadose, be kita ko, sakoma, kad kaltinimai buvusiam prezidentui R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.

Tuo metu vidaus reikalų ministro pareigas ėjo dabartinis teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Už išvadas iš viso balsavo 25 socialdemokratai, tarp jų Seimo vicepirmininkai Gediminas Kirkilas, Algirdas Sysas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pats J.Bernatonis balsavime nedalyvavo.

„Neapsižiūrėjom su tuo ministru. Tiesiog, matyt, pasinaudota šventiniais niuansais ir kai ką pražiūrėjome“, – situaciją trečiadienį BNS pakomentavo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Jos teigimu, Seimo patvirtintos laikinosios komisijos išvados, kurios turėtų padėti reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „tvarkietį“ R.Paksą, didelės politinės reikšmės neturi.

„Nesureikšminčiau šių išvadų“, – sakė ji.

Už išvadas balsavęs parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas prisipažino, kad išvadų tekstas jam kėlė abejonių, bet jis pakluso partinei drausmei.

„Čia, aišku, toks abejotinas teiginys (dėl atsakomybės ministrui - BNS). Manau, dar viskas ne iki galo išspręsta. Taip nusprendė frakcija (balsuoti už išvadas), nes nepavyko išspręsti konstituciniu keliu. Aš paklusau frakcijos disciplinai, nors turiu abejonių dėl kai kurių punktų“, – tvirtino G.Kirkilas.

Trečiadienį Seimas pritarė pernai rugsėjį parašytoms laikinosios komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus. Anot išvadų, prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

„Tvarkiečio“ K.Komskio vadovaujamos laikinosios komisijos išvados iš stalčiaus ištrauktos po to, kai praėjusią savaitę Seime neužteko balsų priimti Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui po dešimties metų kandidatuoti į Seimą ir į prezidentus.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.