Daugiausia paramą gavusiųjų yra Visagine, kur šilumos išlaidos kompensuotos penktadaliui gyventojų. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai ir gaunantys vidutines pajamas galėjo pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

„Skaičiuojame, kad anksčiau padaryti sprendimai jau leido žmonėms sutaupyti bent jau šildymo kompensacijų apie 22 mln. eurų, o dar trečdalis milijardo eurų pažeidžiamiausias visuomenės grupes pasieks nuo birželio 1-osios. Visi socialinių išmokų dydžiai vidutiniškai didėjo apie 15–20 proc. Aukščiausias prioritetas priimant sprendimus išlieka vis dar skurdo atskirties mažinimas pažeidžiamiausiai visuomenės grupei. Tačiau priemonėmis gali pasinaudoti ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Pati didžiausia įtaka, kurią fiksuojame, – pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, vienišiems tėvams ir pačias mažiausias pajamas gaunantiems asmenims“, – situaciją pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak socialinės pasaugos ir darbo ministrės, šiemet antrą kartą didinimas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turėtų prisidėti prie skurdo mažinimo Lietuvoje. Ministrė tikisi, kad gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos ir aplenks labai išaugusią infliaciją. Skaičiuojama, kad pernai atlyginimas popieriuje vidutiniškai augo 200 eurų, taip pat nuo vasaros pradžios augs pensijos ir kitos socialinės išmokos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Sodros“ duomenys rodo, kad, palyginti 2022 m. kovą ir 2021 m. kovą, šalies gyventojų užimtumas didėjo 3,4 proc., o apdraustųjų, kurie dirbo visą mėnesį, vidutinis darbo užmokestis augo 14,3 proc. Pajamos popieriuje didėjo beveik 200 eurų. Žiūrint aritmetiškai, prognozuojama infliacija žmonių pajamas turėtų aplenkti, tačiau, kaip ir minėjau, yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra dėl neapibrėžtumo – Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste, tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse tam, kad kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė. Pirminis tikslas išlaikyti perkamąją galią, antrinis – turėti teigiamų skurdo mažinimo tendencijų“, – sakė pašnekovė.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų atlikta analizė rodo, kad įsijungusios priemonės, kurios tiek nuo sausio mėnesio prasidėjo, tiek dabar bus papildomai nuo birželio 1 d., turės teigiamos įtakos žmonių skurdo rodikliams net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis. Mūsų skaičiavimais, dėl NPD, socialinių išmokų ir pensijų didinimo didžiausią teigiamą poveikį pajus ypač pažeidžiamos visuomenės grupės – negalią turintys asmenys, vieniši tėvai su vaikais ir senyvo amžiaus žmonės. Negalią turinčių asmenų skurdo rodikliai gali sumažėti iki 2,4 procentinių punktų, vienišų tėvų su vaikais namų ūkiai – net iki 3,7 procentinių punktų. Senyvo amžiaus asmenų grupėje – iki 0,9 procentinių punktų“, – aiškino ji.

„Taip pat norėčiau dar kartą akcentuoti bazinių dydžių pokyčius. Dažnai žmonės klausia, kaip tai atsilieps konkrečioms išmokoms. Nors ir didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiems gyventojams, bet, padidinus bazinius socialinius dydžius, didėja ir daugelis visokių socialinių išmokų, tarp jų ir vaiko pinigai, jie mokami visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, kitų kriterijų. Daugiavaikėms, nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos padidėtų beveik iki 128 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais ir jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Padidinus valstybės remiamas pajamas du kartus, išsiplėtė šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Kalbant specifiškai apie šalpos pensijas, nuo birželio pradžios siūlome šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurų ir, padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 11 iki 52 eurų ir tai palies iki 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas“, – pakomentavo M.Navickienė.