Nustatyta, jog įstatymas prieštarauja Konstitucijos straipsniams, apibrėžiantiems nuosavybės neliečiamumą bei lygybę prieš įstatymą.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos kylančio reikalavimo, įstatymu ribojant nuosavybės teisę, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame KT nutarime.

KT išaiškinimo prašė Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sprendimą nemokėti kompensacijos Klaipėdos įmonei „Senamiesčio investicijos“ už jai priklausančio sklypo apribojimą dėl meteorologų darbo.

Įmonė iš tarnybos reikalauja 316,6 tūkst. eurų kompensacijos už tai, kad dalis bendrovei priklausančio sklypo yra laikoma meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zona, todėl ten ribojama veikla, taip pat ir statyba.

Tarnyba, sklypo dalį naudojanti meteorologiniams stebėjimams, nurodo, jog kompensacija nemokama pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytą išimtį, kuri tokios prievolės nenumato tuo atveju, jeigu veikla pradėta vykdyti iki 1992-ųjų gegužės 11 dienos – Klaipėdos meteorologinė stotis veiklą pradėjo dar iki šios datos.

Klaipėdos apygardos teismas suabejojo, ar pagal Konstituciją galėjo būti nustatytas skirtingas kompensacijų mokėjimo teisinis reguliavimas priklausomai nuo to, kada atsirado aplinkybės, lėmusios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą. Taip pat siekta išsiaiškinti, ar teisingai apribota žemės sklypų savininko nuosavybės teisė už tai jam neatlyginus.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad tarp žmonių, kurių sklypams apribojimai taikomi iki ir po šios datos nėra tokių skirtumų, kad jiems būtų galima taikyti skirtingą kompensavimo tvarką.

KT nutarime taip pat įvardinta įstatymo leidėjo pareiga įvertinti galimybę mokėti žemės sklypų savininkams kompensacijas už praradimus, kuriuos jie patiria dėl įstatymo numatytų apribojimų.