Kol vieni vadovai į tokias darbuotojų iniciatyvas vis dar žiūri skeptiškai, kiti tokias veiklas kaip tik skatina. Pasak įmonės „carVertical“ vadovo Roko Medonio, bandydamos užkirsti kelią darbuotojų saviveiklai po darbo valandų organizacijos ne tik praranda joms dirbančių specialistų lojalumą, bet ir apriboja jų augimą ir tobulėjimą.

Įvairios specialybės

Pasak R. Medonio, darbuotojams suteikiama laisvė po darbo užsiimti kitomis veiklomis nėra kažkokia anarchijos forma. Tai abipusės pagarbos rezultatas – jei darbuotojas jaus, kad organizacija juo pasitiki, jis bus lojalesnis.

Daugiau nei 100 darbuotojų turinčioje jo komandoje yra daugybė žmonių, kurie neapsiriboja vien pagrindiniu savo darbu. Čia galime rasti šonaslydžio meistrų, stalo žaidimų kūrėjų, kalnų gidų, rašytojų, fotografų, didžėjų, rinkodaros konsultantų ir ne vieną įvairiausių sričių laisvai samdomą specialistą, kurie po darbo sėkmingai monetizuoja savo hobius ir kompetencijas.

„Darbo rinkoje šiuo metu jau yra ne viena karta, kuri į darbą žiūri visiškai kitaip nei tie, kurie šiuo metu yra jų vadovai. Jiems darbas nėra vienintelė saviraiškos vieta ar prioritetinis jų gyvenimo aspektas“, – sako R. Medonis.

Naujausios JAV finansinių paslaugų bendrovės „Bankrate“ atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad apie 39 proc. dirbančių žmonių gauna papildomų pajamų iš kitų veiklų nei jų pagrindinis darbas. Ši tendencija ryškiausiai atsiskleidžia kalbant apie jaunesnio amžiaus darbuotojus. Tarp Z kartos atstovų (18–26 metų amžiaus) papildomomis veiklomis užsiima net 53 proc., o Y kartos (27–42 metų) – 50 proc. žmonių.

Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų.

Draudimai pakenktų

Pasak įmonės žmonių ir organizacijos vystymo vadovės Giedrės Kojalienės, pirmieji šeštus metus skaičiuojančios įmonės darbuotojai buvo vadinamieji idėjininkai – visi vieni kitus pažinojo iš anksčiau, todėl buvo išsivysčiusi itin stipri pasitikėjimo kultūra. Vėliau ši kultūra niekur neišnyko ir tapo vertybiniu įmonės pagrindu.

„Visi esame suaugę žmonės, kurie turi gebėjimų, įgūdžių ir galimybių funkcionuoti savarankiškai už darbo ribų, todėl stengiamės kuo mažiau kontroliuoti darbuotojus“, – sako G. Kojalienė.

Pašnekovės teigimu, draudimai bet kurioje srityje, pirmiausia, sukelia atmetimo reakciją, kuri gali sukelti nepasitikėjimą darbdaviu ir abejingumą, smukdyti moralę. Darbdavys neturi teisės kontroliuoti asmeninio žmogaus gyvenimo, nebent tai tiesiogiai kertasi su įmonės komercinėmis paslaptimis.

Darbuotojai gali laisvai rinktis, iš kur nori dirbti ir kokiu laiku. Įmonė taip pat viena iš nedaugelio Lietuvoje, siūlančių darbuotojams neribotas atostogas.

„Mums svarbiausia – rezultatas ir iškeltų tikslų įgyvendinimas, o ne tai, iš kur darbuotojas dirba ar ką jis veikia po darbo valandų. Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų“, – pasakoja G. Kojalienė.

Ugdo kompetencijas

Nors galimybė užsidirbti laisvu laiku gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai darbdavių nerimauja, kad taip nukentės darbuotojo produktyvumas ir jis mažiau dėmesio skirs savo tiesioginiam darbui. Neretai baiminamasi, kad, talentingą darbuotoją užuodę konkurentai, jį paprasčiausiai nuvilios.

„Jei iš tavęs sėkmingai nuvilios gerą specialistą, taip įvyks tikrai ne todėl, kad jis pradėjo dalytis savo mintimis „LinkedIn“, kelti storius į „Instagram“ ar kurti tinklalaidę. Jį nuvilios dėl geresnių sąlygų plačiąja prasme“, – neabejoja R. Medonis.

Anot jo, papildomos darbuotojo veiklos įmonei duoda daug naudos, nes taip žmogus išmoksta naujų dalykų, kuriuos gali puikiai pritaikyti ir savo darbe.

„Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau darydami chaltūrinius užsakymus ar konsultacijas kitoms įmonėms jūsų darbuotojai išmoksta naujų dalykų ir augina kompetenciją. Žaviausia – tą daro naudodamiesi ne jūsų pinigais“, – įžvalgomis dalijasi R. Medonis.

Pasak Mykolo Majausko, turi būti didinamas finansavimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Tačiau dėl to tikslinti šių metų biudžeto kol kas neplanuojama – finansavimas didėtų 2023 metais.

„Tiek praeities įvykiai su sankcijų taikymu Baltarusijos  įmonėms parodė, kad turime stiprinti savo kompetencijas. Taip pat praeities pinigų plovimo skandalai bankiniame sektoriuje Baltijos šalyse parodė, kad yra tam tikrų spragų“, – po uždaro posėdžio, kuriame komitetas aptarė tarptautinių sankcijų pritaikymą Rusijai ir su ja siejamiems asmenims Lietuvoje, antradienį BNS sakė M. Majauskas.

Taip pat praeities pinigų plovimo skandalai bankiniame sektoriuje Baltijos šalyse parodė, kad yra tam tikrų spragų.

„Kol kas biudžeto tikslinimas numatytas su papildomu finansavimu tik krašto pasaugai. Kol kas papildomų korekcijų tam (sankcijų įgyvendinimo kompetencijoms –  BNS) biudžete nenumatyta, mano žiniomis nėra tokių korekcijų“, – sakė M. Majauskas.

Jo teigimu, kovoje su pinigų plovimu reikia ne tik tinkamo finansavimo, pavyzdžiui, programinei įrangai įsigyti, bet ir žmogiškųjų išteklių.

Pasak jo, 2020 metais FNTT papildomai buvo skirta 400 tūkst. eurų pinigų plovimo prevencijos analitiniam padariniui stiprinti, o 2022-aisiais numatyta dar 1,3 mln. eurų 30 naujų pareigybių įsteigti.

„Jau šiuo metu imtasi reikšmingų veiksmų, bet, mano supratimu, yra nepakankamai. Jeigu vertintume Lietuvos pinigų plovimo prevencijos kompetencijas ir finansavimą su Latvijos tokios institucijos finansavimu, jis yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Tai akivaizdu, kad turime stiprinti ir dar yra vietos, kur pasistengti“, – tvirtino M. Majauskas.

FNTT BNS nurodė, kad 2020 metais Pinigų plovimo prevencijos valdyboje buvo 26 pareigybės, 2021-aisiais – 33, o šiemet – 35. Pernai valdyboje buvo įsteigtas naujas Priežiūros skyrius, prižiūrintis, kaip finansų ir kitos įstaigos įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Dabar jame dirba septyni specialistai.

FNTT šiemet numatyti 11,8 mln. eurų asignavimai, pernai jie siekė 10,9 mln. eurų, o užpernai – 9,5 mln. eurų.

Pasak M. Majausko, nuo karo Ukrainoje pradžios gauti 73 bankų pranešimai apie pinigines operacijas su Rusija (48) ir Baltarusija (25).

„Tokiais atvejais lėšos laikinai sustabdomos vidinėse banko stebėjimo sistemose ir laukiama papildomų operacijas pagrindžiančių dokumentų. Šiuo metu trijų operacijų lėšos jau yra sustabdytos ir įšaldytos“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Pasak jo, sankcijos Lietuvoje pritaikytos penkioms Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.

„Šiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst. eurų, 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 tūkst. Rusijos rublių. Tai daugiausiai Rusijos komercinių bankų ir Rusijos oligarchų valdomų įmonių lėšos Lietuvos komerciniuose bankuose. Kol kas apimtys nėra didelės, bet atsakingos tarnybos intensyviai dirba“, – anksčiau antradienį BNS teigė M. Majauskas.

Jis pripažino, kad apimtys nėra didelės: „Nesiimsiu spekuliuoti, tai tik pirminiai duomenys“.

M. Majausko teigimu, įšaldytų lėšų savininkai susiję su neįvardijamomis įmonėmis Lietuvoje.

„Dar taip pat laukia didelis darbas peržiūrėti registruotą turtą Lietuvoje: nekilnojamąjį turtą, akcijas, vertybinius popierius. Tai laukia nemažai atsakingo tarnybų darbo ir to turto įšaldyto gali būti ir daugiau“,  – kalbėjo M. Majauskas. 

Jo teigimu, įmonių ir asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašas nuolat pildosi, todėl bus ir daugiau Lietuvoje įšaldyto jų turto.

Šiuos rezultatus įstaigų vadovai sužinos per metinį veiklos įvertinimą sausį.

„Anksčiau buvo vertinami veiklos rezultatai – darbai, dėl kurių atlikimo valstybės tarnautojas su savo vadovu buvo sutarę, taip pat kvalifikacija ir gebėjimai. Paprastai tariant, turimi profesiniai įgūdžiai ir jų taikymas, atliekant darbus. Nuo šiol vertinamos ir kompetencijos – tam tikros darbuoto asmeninės, profesinės ir vertybinės savybės, pavyzdžiui, lyderystė, organizuotumas, gebėjimas analizuoti ir panašios“, – BNS teigė Valstybės tarnybos departamento (VTD) atstovė Lina Biekštaitė.

Anot jos, kadangi įstaigų vadovų kompetencijas įvertinti turi dar 10–20 pavaldžių asmenų bei 5–10 kolegų iš kitų įstaigų, šis procesas prasidėjo gruodį.

Nuo šiol vertinamos ir kompetencijos – tam tikros darbuoto asmeninės, profesinės ir vertybinės savybės, pavyzdžiui, lyderystė, organizuotumas, gebėjimas analizuoti ir panašios.

L. Biekštaitės teigimu, pavaldžius asmenis, kurių duomenys yra anonimiški, pagal tam tikrus kriterijus automatizuotai atrenka informacinė sistema, o kolegų sąrašą sudaro pats įstaigos vadovas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

Eilinių valstybės tarnautojų kompetencija bus vertinama sausį – kartu su metiniu veiklos įvertinimu.

Pasak VTD atstovės, jei darbo rezultatų, kvalifikacijos bei gebėjimų vertinimas gali tiesiogiai atsiliepti darbo užmokesčiui, tai kompetencijų vertinimas yra skirtas tik tam, jog būtų galima nustatyti, ar darbuotojui reikia papildomų mokymų bei konsultacijų.

„Įstaigų veikla – dinamiška. Keičiasi funkcijos, keičiasi darbo sąlygos ir dažnai būna, kad kompetencijų, su kuriomis valstybės tarnautojas buvo priimtas į darbą, jau nebepakanka, reikia mokytis, tobulėti“, – kalbėjo L. Biekštaitė.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje dirba yra daugiau 26 tūkst. valstybės tarnautojų. Iš jų apie 200 sudaro įstaigų vadovai, priimami į pareigas konkurso būdu.

„Esamu metu vertinami  167 vadovai, kadangi vertinami tik tie, kurie yra išdirbę ne trumpiau kaip pusmetį“, – aiškino L. Biekštaitė.

Valstybės tarnautojų vertinimo pokyčiai nustatyti nuo spalio įsigaliojusiame Vyriausybės nutarime. Į pareigybės aprašymus privalomų ir pageidaujamų kompetencijų sąrašas yra įtraukiamas nuo liepos.

„Dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino gidai tapo vieni iš labiausiai nukentėjusių turizmo sektoriaus atstovų, kadangi ypač sumažėjo užsienio turistų grupių skaičius. Vis dėlto šiuo sunkiu laikotarpiu, sumažėjus tiek atvykstamųjų turistų, tiek pramogų skaičiui, vietiniai turistai atsigręžia į gamtą ir joje praleidžia vis daugiau laiko. Tai lemia pastaruoju metu išaugusį gamtos gidų poreikį. Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir tai, kad šiais metais švenčiame UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metus, be to, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta Kuršių nerija mini 20 metų jubiliejų, kompetencijų ugdymo būsimiems gamtos gidams renginys nuotoliniu būdu transliuojamas būtent iš Kuršių nerijos nacionalinio parko. Tikimės, kad jis bus naudingas tiek Kuršių nerijoje dirbantiems, tiek kitiems daugiau apie gamtą norintiems sužinoti gidams“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Šiemet vykstančių UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas − pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei.

Todėl Kuršių nerijos nacionaliniame parke vykstantis nuotolinis būsimiems gamtos gidams skirtas renginys sudaro galimybę geriau pažinti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kuršių neriją, didinti supratimą apie šios unikalios vietovės išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą.

Antrajame gidų kompetencijų ugdymo renginyje dalyvauja ir Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos vadovė Europos regionui Alessandra Priante. Renginyje pristatomos šios aktualios su Kuršių nerija susijusios būsimiems gamtos gidams skirtos temos: pirmieji gamtos gidų žingsniai; kopų gimimas, gyvenimas ir mirtis; miškininkystė: šiuolaikinio Kuršių nerijos kraštovaizdžio kūrimo istorija 100 metų atkarpoje; Kuršių nerijos bioįvairovė ir paukščiai; Kuršių nerija keliautojo akimis; naujovės lankantis Kuršių nerijoje. Kiekvienas renginyje dalyvaujantis gidas gaus įvadinį gamtos gidų kursą išklausiusio asmens patvirtinimą.

Pirmasis šių metų rugpjūčio mėnesį vykęs kompetencijų ugdymo renginys gidams buvo skirtas išsamiai susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejumi. Jame buvo pristatytos muziejaus ekspozicijos, Valdovų rūmų interjeras ir eksterjeras, akcentuota, kokios istorijos detalės svarbiausios priimant vienos ar kitos šalies turistus. Renginyje gidai galėjo ne tik tobulinti žinias ir įgūdžius, bet ir gauti metines akreditacijas vesti ekskursijas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejuje.

Nedraugaujate su skaičiais

„Business Insider“ duomenimis, gautais išanalizavus 101 startuolio žlugimo priežastis, beveik trečdalis (29 proc.) šių jaunų įmonių žlugo pritrūkusios pinigų, beveik kas penkta (18 proc.) – dėl blogos kainodaros ar problemų, susijusių su per didelėmis išlaidomis. „Nors sėkmingam verslui būtina gera komanda, įskaitant puikiai skaičiuojančius žmones, pats verslo savininkas turi gerai išmanyti savo įmonės finansus. Skaičių išmanymas padeda išvengti emocijomis grįstų sprendimų, lanksčiai ir greitai reaguoti į pokyčius, kurie verslo aplinkoje vyksta nuolat“, – sako V. Žagūnis. Anot jo, būtent dėl to neužtenka turėti vien gerai parengto verslo plano – jis turi būti nuolat koreguojamas atsižvelgiant į aplinkybes.

Nesate pasiruošę prisiimti didesnės rizikos

Remiantis „Business Insider“ duomenimis, statistiškai devyni iš dešimties startuolių žlunga. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, paklausos trūkumo, lėšų stygiaus, dėl netinkamos komandos, pralaimėtos konkurencinės kovos, blogos rinkodaros ir kitų dalykų. Pasak V. Žagūnio, tikėti savo verslo idėja yra labai gerai, tačiau reikia būti pasiruošusiems ir bet kokiems netikėtumams. „Daug dalykų galima numatyti iš anksto verslo plane, tačiau kiekvienas būsimas verslininkas turėtų atsakyti sau į klausimą, kaip jis sugeba priimti riziką ir netikėtas situacijas bei kaip joms reikėtų pasiruošti“, – teigia jis.

Daug dalykų galima numatyti iš anksto verslo plane, tačiau kiekvienas būsimas verslininkas turėtų atsakyti sau į klausimą, kaip jis sugeba priimti riziką ir netikėtas situacijas bei kaip joms reikėtų pasiruošti.

SEB banko prieš daugiau nei metus atlikta gyventojų apklausa parodė, kad baimė prisiimti riziką ar patirti nesėkmę kas ketvirtam žmogui tampa kliūtimi norint įgyvendinti verslo idėją.

Tikitės greito pelno

Kiekvienas pradedantis verslininkas taip pat turėtų pagalvoti, per kiek laiko jis tikisi gauti pelno iš verslo, kiek ilgai gali leisti sau plėtoti verslą nieko negaudamas iš jo bei nesugriaudamas savo asmeninės ar šeimos finansinės gerovės. „Vystant verslą gali tekti susidurti su daugybe iššūkių. Taip pat verta turėti omeny, kad startuolis gali ir netapti pelningas. Todėl reikia nusimatyti laiką, kiek laiko galėtumėte vystyti verslą negaudami finansinės grąžos. Praktika rodo, kad pelną verslininkai dažniausiai uždirba ne anksčiau kaip po vienerių ar dviejų metų nuo verslo pradžios“, – teigia V. Žagūnis. Taip pat, anot jo, greito pelno siekimas gali sukelti įtampą ir turėti įtakos skubotiems sprendimams, rizikingiems verslui.

Neišbandėte savo idėjos rinkoje

Paklausos rinkoje nebuvimas yra dažniausia startuolių žlugimo priežastis – 42 proc. „Business Insider“ analizuotų jaunų įmonių neišgyveno būtent dėl to. „Rekomenduojama atlikti ne tik nuodugnią rinkos analizę, bet ir išbandyti savo produktų ar paslaugų prototipus. Tam gali pasitarnauti ir pažįstami žmonės. Jei yra žmonių, kurie jau dabar pirktų jūsų prekes ar paslaugas, tai padėtų pajusti, kad esate rinkoje reikalingi“, – pataria V. Žagūnis. Pasak jo, vertinant paklausą labai daug padėti gali įvairūs mentoriai, dalyvavimas verslo akceleratorių programose, kituose jūsų įmonei aktualiuose renginiuose bei aktyvi veikla socialiniuose tinkluose, kuriuose paprasta pristatyti savo verslą, parodyti jo išskirtinumus, organizuoti reklamos rodymą tik tiems, kam ji gali būti aktuali.

Taip pat prieš steigiant verslą naudinga išbandyti ir save – ar tikrai, pavyzdžiui, visą mėnesį kiekvieną dieną norisi užsiimti gamyba, skaičiavimais, klientų paieška ir pan. Pasak patyrusių verslininkų, aiškus žinojimas, kad pradėtas verslas iš tiesų patinka, yra pagrindinis stiprybės šaltinis, padedantis žmonėms susidoroti su nerimu, baime, dvejojimu, užgulusia atsakomybe ir kilusiomis sudėtingomis situacijomis.

Nemėgstate bendrauti ir neskubate deleguoti atsakomybes

„Jei tikitės, kad jūsų produktus pardavinės jūsų samdomi pardavėjai, klystate – pirmiausia savo verslo idėją investuotojams, partneriams, klientams, potencialiems komandos nariams turite įtikinamai pristatyti jūs pats. Versle yra daug asmeniškumo, todėl tai, kiek ir kaip gebate bendrauti, megzti ryšius, derėtis, yra ypač svarbu jūsų, kaip verslininko, sėkmei. Jūs turite tapti pagrindiniu savo verslo ambasadoriumi“, – sako V. Žagūnis.

Taip pat viena dažnai pasitaikančių vadovų klaidų, trukdančių verslui augti, yra nenoras laiku deleguoti atsakomybių. „Kai tik jaučiate, kad savo laiką galėtumėte skirti kažkam naudingesniam, įprastas užduotis skirkite kitiems“, – pataria V. Žagūnis.

Remiantis minėta SEB banko apklausa, nuosavą verslą turėti norėtų kas trečias lietuvis. Gyventojai, turintys nuosavą verslą ar ketinę kada nors tapti verslininkais, prisipažino, kad juos labiausiai viliojo mintys apie nepriklausomybę nuo darbdavio ir galimybė uždirbti daugiau (taip tvirtino atitinkamai 47 ir 44 proc. respondentų). Tuomet žmonės dažniausiai svarstė apie verslus prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meno, pramogų ir poilsio srityse.

Apie paklausiausias ateities specialybes, būsimiems profesionalams reikalingus įgūdžius ir kompetencijas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) švietimo projektų vadovė Agnė Kudarauskienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bei „Maximos grupės“ vadovas ir KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

A. Kudarauskienė, vertindama technologijų poveikį profesijoms, pažymėjo, kad „rutininiai“ darbai, reikalaujantys rankų darbo, be jokios abejonės, keisis. „Klausimas kyla tik dėl to, ar darbuose reikės daugiau technologijų išmanymo, ar tam tikrų „minkštųjų“ kompetencijų. Yra daug įvairių scenarijų ir jie visi iš dalies teisingi“, – sakė ji.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020-aisiais reikalingiausios kompetencijos bus kompleksinių problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmonių vadyba ir darbų koordinavimas.

Pasak KTU MIF dekano A. Vilkausko, kalbant apie technologinius mokslus, jau šiandien bet kurio inžinieriaus darbe svarbu atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kam, kodėl ir kaip.

„Atsakant į klausimą kaip, reikalingos siaurosios kompetencijos, tačiau kiti du klausimai susiję su taip vadinamomis horizontaliosiomis kompetencijos. Tai yra būtent tie įskiepiai, tarpdisciplininės dalys, kurios reikalingos kiekvienam inžinieriui“, – tikino dekanas.

Specialybė – kompetencijų rinkinys

N. Mačiulis teigė, kad moksleiviai vis dar per siauriai suvokia inžinieriaus sąvoką. „Neretas įsivaizduoja, kad būdamas inžinieriumi atliks tik tam tikrą darbą, pvz., turės sukurti produktą, kuris efektyviau išminkys tešlą duonos kepykloje“.

„Vertinant inžinieriaus specialybę taip pat labai svarbu žinoti kelias inžinerijos sritis. Tai nereiškia, kad turi būti visažinis ir viską giliai išnagrinėjęs ir suvokęs. Svarbu išmanyti ne tik pagrindinę savo veiklos sritį, bet ir šalia kažkokią gretutinę bent šiek tiek žinoti“, – sakė A. Vilkauskas.

Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų sujungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y. žmonių, didžioji pridėtinė vertė.

KTU MIDF dekanas tvirtino, kad šiais laikais nebeliko grynos mechanikos, statybos, chemijos, nes viskas integruojasi. Ypač prie to prisideda vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija. „Svarbu į inžineriją žiūrėti ne vien tik per specialybę, bet ir per kompetencijų rinkinį“, – pažymėjo jis.

D. Misiūno teigimu, nors dalis funkcijų šiai dienai vis dar yra gana siauros ir apimančios vieną sritį, galima daryti prielaidą, kad nemažai iš jų bus automatizuotos ir robotizuotos.

„Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų sujungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y. žmonių, didžioji pridėtinė vertė“, – tikino „Maximos grupės“ vadovas.

Pasak N. Mačiulio, šiais laikais nebeužtenka būti vien tik geru inžinieriumi, reikia suvokti šiek tiek ir apie finansus, ir socialinius mokslus, kad juos visus sujungus būtų galima sėkmingai realizuoti produktus. „Čia ir yra esmė: įvairiausių gebėjimų, įvairiausių kompetencijų jungimas tam, kad mes juos sutelktumėm į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – kalbėjo ekonomistas.

„Minkštųjų“ kompetencijų svarba

Ne tik Lietuvos darbdaviai, bet ir užsienio investuotojai yra suinteresuoti tuo, kad inžinieriai mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti komandoje, būtų socialiai jautrūs ir išmanytų žmogaus psichologiją, būtų pajėgūs pasiūlyti tinkamas inovacijas sparčiai senėjančiai ir vis labiau individualaus požiūrio reikalaujančiai visuomenei.

Todėl vien tik būti tam tikros specialybės ekspertu dabar neužtenka. Keičiantis sąlygoms reikia ir daugiau įgūdžių - itin svarbios tampa „minkštosios“ kompetencijos.

„Faktas, kad inžinerinei pramonei reikia įvairios kvalifikacijos žmonių. Jeigu mes kalbam apie ateitį, tai jų reikės tik daugiau. Klausimas tas, kokių jiems reikės kompetencijų“, – teigė A. Kudarauskienė.

Ji tikino, kad žiūrint į gamyklų veiklas, „minkštosios“ kompetencijos yra tokie gebėjimai, kurių negalima nei automatizuoti, nei robotizuoti. N. Mačiulio nuomone, reikia kalbėti ne vien tik apie specialybes, bet ir apie kompetencijas, kurios „labai lengvai perkeliamos iš sektoriaus į sektorių ir net iš dešimtmečio į dešimtmetį“.

„Sunku įsivaizduoti, kad tokie gebėjimai kaip kritinis mąstymas arba kūrybiškumas po dešimtmečio ar dvidešimtmečio bus mažiau svarbūs. Akivaizdu, kad tai bus vis svarbiau“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

A. Vilkausko tikinimu, ilgą laiką inžinerinės sritys buvo kaip individualus sportas, kuriame reikėdavo išlavinti tam tikrus specifinius įgūdžius, tačiau tam, kad būtų sukurtas naujas produktas ar pridėtinė vertė, dabar svarbu ir mokėti dalintis savo idėjomis, žiniomis.

Rinkoje ir versle taip pat reikalingi žmonės, gebantys spręsti problemas. „Dažnai tai yra susiję su atskirų segmentų, technologijų, žmonių, komandos rezultatų sujungimu į vieną visumą ir supratimu, kurioje vietoje reikia kažką keisti. Viena aiški kryptis – kompleksiškumo supratimo ir išsprendimo įgūdis“, – teigė D. Misiūnas.

Mokytis visą gyvenimą – būtinybė

Visi pašnekovai vieningai sutiko, kad įvairiems specialistams, norintiems būti savo srities profesionalais, reikia nuolat tobulinti ne tik savo žinias bei sugebėjimus, bet ir patį save.

„Apskritai vienas pagrindinių gebėjimų, kurį aš akcentuočiau, yra gebėjimas mokytis. Mokymasis visą gyvenimą nėra vien edukologijos sąvoka, tai yra nuolat vykstantis procesas, svarbus kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžė LINPRA atstovė A. Kudarauskienė.

KTU MIDF dekano teigimu, nuolatinis mokymasis svarbus tapo ne dabar: jau ir prieš 50, 60 ar 100 metų žmonės mokėsi ir tobulino save, tik tuomet buvo mažiau ką mokytis, o ir informacijos kiekis nebuvo toks didelis. Pasak jo, šiais laikais įvairių kompetencijų ženkliai daugėja, bet tai yra mūsų evoliucija.

„Kaip žmonės mes tobulėjam, o kartu ir mūsų mokymosi procesas, didaktika keičiasi“, – sakė A. Vilkauskas.

Jo nuomone, tai leidžia ženkliai greičiau ir paprasčiau ne tik gauti, bet ir įsisavinti informaciją. „Nereikia tiek daug fizinio laiko skirti tiems dalykams, kiek skirdavom prieš daugiau metų“.

„Žmogui reikia įvairių gebėjimų, nuolatinio mokymosi ir, aišku, smalsumo. Niekada negali sustoti ir sakyti, kad dabar aš jau viską žinau“, – teigė N. Mačiulis.