Projekto dėka 1323 klaipėdiečiai pasinaudojo psichosocialinėmis paslaugomis, šeimos įgūdžių ugdymo užsiėmimų ir sociokultūrinėse veiklose dalyvavo 1328, 1723 klaipėdiečiai lankė pozityvios tėvystės mokymus. Mediacijos paslaugų kreipėsi 133, trumpalaikės vaikų priežiūros 178, asmeninio asistento (paslauga pradėta teikti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) paslaugų – 16 klaipėdiečių.
Karantino įvedimas Lietuvoje apribojo, tačiau nenutraukė paslaugų teikimo. Ieškantys pagalbos ją gauna nuotoliniu būdu: psichologai, teisininkas, mediatorius dirba pagal galimybes, nepaisant suintensyvėjusių namų ruošos ir vaikų priežiūros darbų. Nėščiųjų ir terapinės grupės vykdomos pasitelkiant nuotolinio bendravimo platformas.
Labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“ pasiteiravo partnerių, lektorių, psichologų, teisininkių kaip gi jiems sekėsi vykdyti projektines veiklas ir su kokiais iššūkiais susidūrė paskelbus LR teritorijoje karantiną.
Teisininkė Agnė Meškienė (LPF „Dienvidis“)
Teisiniai procesai, problemos dažniausiai pareikalauja ilgalaikio konsultavimo ir bendradarbiavimo su teisininku. Vykdant šį projektą žmonėms padedu išspręsti ne tik kasdienius klausimus, tačiau konsultuoju ir sudėtingų skyrybų, turto dalybų, skolų išieškojimo, darbo teisės klausimais ir kt. Šiuo sudėtingu laikotarpiu buvusios problemos nedingo, karantinas neišsprendė žmonių nesutarimų, o juos tik padidino ir paaštrino. Šio projekto dalyviai dažniausiai yra su finansiniais sunkumais susiduriantys žmonės, kurie nuoširdžiai ieško pagalbos, jie nežino, kur kreiptis ir prašyti pagalbos arba tiesiog negali sau to leisti.
Buvimas namuose, nesaugumo jausmas, nuotolinis darbas karantino laikotarpiu žmonėms sukelia dar daugiau neaiškumų ir nesutarimų teisine prasme. Sulaukiu daugybės susirūpinusių mamų skambučių, kaip elgtis su buvusio sutuoktinio reikalavimais, kurie buvo patvirtinti teismo iki viruso, darbuotojai jaudinasi, nes nežino, ko gali reikalauti ir tikėtis iš darbdavio, nemažai atleidžiamų iš darbo asmenų teiraujasi informacijos, kaip elgtis, kad neliktų be jokio pajamų šaltinio. Dabartinė situacija paaštrina ir kitus teisinius konfliktus, kilusius prieš karantino paskelbimą.
Bendraujant nuotoliniu būdu jaučiu didžiulę žmonių baimę ne tik dėl kilusio pavojaus jų sveikatai. Didžioji dalis klientų nerimauja dėl finansinių bėdų – ką daryti su paskolomis, išieškomomis skolomis, kurių jie galbūt jau nebegali ar netrukus nebegalės mokėti. Kaip elgtis jei netrukus sužinos, jog yra atleidžiami iš darbo ir kt. Žmonės nusivylę, nes jaučiasi nesaugiai, palikti vieni savo valstybėje su savo problemomis.
Mano nuomone, poreikis nuotolinėms paslaugoms šiuo metu yra, kur kas didesnis nei bet kada. Visų pirma, daugelis turi daug laisvo laiko mintims, kurios sukelia daugybę klausimų įvairiose srityse. Mes galime padėti į daugelį iš jų atsakyti, nuraminti tuos, kurie kreipiasi. Kasdien sulaukiu buvusių, esamų ir naujų klientų skambučių, į kuriuos, net ir būdama atostogose, visuomet atsakau, skiriu nemažai dienos laiko.
Mediatorė Kristina Martinkienė (LPF „Dienvidis“)
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Mediacijos įstatymas įpareigoja šeimos ginčuose prieš kreipiantis į teismą, šalis pasinaudoti mediacijos paslauga (negalioja skyryboms bendru sutarimu). Taigi, norint nemokamos paslaugos liktų vienintelė galimybė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tikintis, kad per 4 valandas šeimos ginčas bus sureguliuotas. Deja, bet dažnu atveju, tai nėra pakankama. Dažniausiai šalys išgyvena gilų konfliktą ir mediatoriui neskyrus pakankamai laiko jų išklausyti, jie nusiviltų dar vienu valstybės sukurtu institutu. Krizės akivaizdoje, esant ribotoms finansinėms galimybėms, šalys greičiausiai netęstų mediacijos, jeigu reikėtų primokėti mediatoriui.
Mediatorius tiesiog privalo leisti išsisakyti šalims, suteikti jausmą, kad jie išklausyti. Priešingu atveju įvyksta grandininė reakcija ir ginčas perkeliamas netgi vaikams.
Pasibaigus COVID-19 viruso plitimui, klientų potencialiai tikrai daugės. Šiuo ypatingu laikotarpiu žmones slegia nežinia, netikrumas dėl ateities, dėl turto vertės, finansinių įsipareigojimų. Vienas iš konfliktuojančios pusės tarsi nori skubėti, kita nori palaukti, problemų sprendimas tarsi atidedamas.
Nuotolinis darbas su klientais karantino sąlygomis yra gera priemonė, tačiau kraštutinė. Tai niekada nepakeis gyvo bendravimo. Nukenčia bendravimo kokybė – kalbant per nuotolį kažkam reikia nubėgti pasirūpinti vaikais, kažkam reikia susisiekti su darbu, kažkas atsijungia. Gyvai dalyvaujant pokalbyje, mediatorius daugiau jaučia emocijas, mato kūno kalbą, kai labai sunku, stengiasi sustabdyti nevaldomus jausmų proveržius.
Karantino metu poreikis mediacijos paslaugoms tikrai nemažėja, tiesa, su kai kuriomis poromis esame sutarę tęsti, kai karantino režimas baigsis. Tie, kurie nori nuotolinių paslaugų, aktyviai dalyvauja, tačiau dėl asmeninių priežasčių – vaikų lavinimo, priežiūros, buities, mano galimybės dirbti yra ribotos.
Jeigu nutiktų taip, kad veiklos būtų nutrauktos, manau klientai tikrai nusiviltų. Daug metų parama, nemokama pagalba šeimai buvo orientuota į silpniausius, remiamus asmenis. Dalis pasikreipusių iki šiol manęs paklausia kiek jie skolingi už konsultaciją. Visuomet su džiaugsmu atsakau, kad esu apmokama iš Europos socialinio fondo, paslauga orientuota į kiekvieną šeimą, klientui nekainuoja nieko. Pasirašius taikų susitarimą, šalys tikrai lieka patenkinti.
Psichologė Martina Bernotė (LPF „Dienvidis“)
Žvelgiant į dabartinę situaciją, pastebima, jog žmonės patiria įvairių krizių: darbų netektys, nerimas dėl ekonominės situacijos, artimųjų, kurie liko užsienyje. Natūralu, jog gyvenimas įtampoje sukelia įvairiausių jausmų. Ne išimtis ir pyktis, kuris dažnu atveju nukreipiamas į pačius artimiausius. Daugeliui atvykimas pas psichologą siedavosi su šiltu santykiu, palaikymu, saugia erdve, kurioje galima pasikalbėti apie nerimą keliančius dalykus.
Perėjimas į virtualią erdvę yra vienas iš būdų konsultuoti karantino laikotarpiu. Tačiau jis užkirto kelią ne vienam pabūti saugioje erdvėje (pvz. maža gyvenamoji patalpa, kurioje žmogus negali drąsiai atsiverti, kadangi kiti šeimos nariai girdi, mažų vaikų triukšmas – konsultacijos metu sunku sutelkti dėmesį tik į save). Dėl didelių virtualios erdvės apkrovų – prastėja ryšio kokybė ir pokalbis nutrūksta jautriu momentu (atsiranda papildomas nerimas, pasimetimas ir susierzinimas).
Nežinomybė kas bus toliau – kelia ypatingai didelį nesaugumo jausmą. Veiklos, kurios buvo artimos ir padėdavo tvarkytis su patiriama įtampa tapo ypatingai ribotos, todėl suprantama, jog kylant vidinei įtampai, daugėja ir konfliktų namuose bei darbovietėse. Atsižvelgiant į tai, jog iki karantino paskelbimo psichikos pagalbos centrams kildavo sunkumų suteikti psichologinę pagalbą visiems, kuriems jos reikėdavo – puiki alternatyva būdavo „Kompleksinių paslaugų šeimai Klaipėdos mieste projekto veiklos.
Perėjimas į virtualią erdvę yra vienas iš būdų konsultuoti karantino laikotarpiu. Tačiau jis užkirto kelią ne vienam pabūti saugioje erdvėje.
Psichologė Justina Šiaudvitytė (LPF „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“)
Klaipėdos miesto gyventojai noriai naudojosi nemokamomis psichologo konsultacijomis projekte „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“, kai kuriems jų tekdavo šių paslaugų ir palaukti, dėl didelio paslaugų poreikio. O kas laukia praėjus karantino laikotarpiui? Vienareikšmiškai manau, kad norinčių lankyti psichologo konsultacijas, psichologines grupes ženkliai padaugės. Reikia nepamiršti, kad daugeliui sustojo darbai, ar liko be jų. Taigi eiti pas privatų psichologą ir mokėti už jo paslaugas tiesiog neišgalės.
Pozityvios tėvystės formavimo užsiėmimų „Augame su muzika“ lektorė Livija Trakumienė (LPF „Dienvidis“)
Didelės žalos vaikams ir mamoms Kūdikių muzikinio ugdymo paslaugos laikinas nutraukimas (atostogos) neturėtų padaryti. O ilgalaikio arba visiško nutraukimo žala – didžiulė, gal net neišmatuojama. Muzikinis ugdymas turi būti nenutrūkstamas procesas, nes Kūdikystė – trumpas ir ypatingai imlus žmogaus gyvenimo periodas. Bet koks įspūdis ir patirtis, įgyti iki 3 metų amžiaus, tampa susiformavusios asmenybės dalimi.
Maži vaikai visada yra pasiruošę mokytis ir sugeba išmokti bet ką. Tai, ką vaikas be vargo įsisavina iki 3 metų, vėliau pavyksta sunkiau arba visai nebepavyksta. Vaiko amžius iki 3 metų – geriausias laikas mokytis. Po 3 jau – vėlu. Mamos su kūdikiais, kurios anksčiau galėdavo atvykti į Kūdikių Muzikos Mokyklėlės pamokas, dabar yra priverstos likti namuose. Kai aplinkui tvyro nerimas, miršta žmonės, žmogus izoliuotas – sunku nejausti nusivylimo ir beviltiškumo. Moterys jau dabar teiraujasi apie veiklos projekte „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ atnaujinimą.
Nėščiųjų mokymų lektorė – dula Indrė Gaudiešiūtė
Besilaukiančios moterys ne visos turi galimybę lankyti mokamus nėšćiųjų užsiėmimus, todèl jos netenka galimybės įgyti ne tik žinių, bet ir galimybės saugiai, mažoje grupelėje pasidalinti kylančiomis baimėmis, kitais jausmais. Tie jausmai ne tik trukdo ramiam vaikučio laukimui, bet ir daro įtaką santykius šeimoje.
Tėvystės kursai šiuo metu ypatingai aktualūs, nes didžioji dauguma šalies šeimų fiziškai yra 24 val kartu. Tokioje situacijoje iškyla esamos problemos, bendravimo sunkumai dar aštresniais kampais, situacijų kuriose sudėtinga išlikti pozityviais daugėja ir dėl ekonominès ir del psichologinės įtampos.
Besilaukiančios mamos turi sunkumų jei reikia medikų konsultacijos, pavargsta nuo negalėjimo judėti. Nerimauja dėl šeimos sumažėjusių pajamų, dėl to kad netenka galimybės gimdyti su vyru ar kitu pasirinktu artimu žmogumi.
Per savaitę sulaukiu vidutiniškai 2-3 pasiteiravimų tiek dėl nėščiųjų užsiėmimų, ir dėl pozityvios tėvystės kursų.
„Paauglių klubo“ lektorė Kristina Babrauskaitė ir „Vaikų klubo“ lektorė Jolanta Rojūtė (LPF „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“)
Karantino įvedimas Lietuvoje – iššūkis vaikams ir tėvams. Vaikų grupių lektorės J. Rojūtės teigimu, nuolatinis būvis namie neabejotinai apsunkina tiek vaikus, tiek tėvus, kadangi jaunuoliai nebeturi pakankamai erdvės išlieti savo energiją. Kalbant apie paauglius, kasdienis laiko leidimas su tėvais didina ir taip pauglystėje atsirandantį poreikį atsiskirti nuo tėvų, siekti savarankiškumo (Leliūgienė, 2003). Paauglių grupės lektorės K. Babrauskaitės teigimu, karantino metu įsirėžusi rutina gali ne tik igristi jaunuoliams, bet ir padidinti konfliktų skaičių su tėvais, sukelti psichologinių ir emocinių sunkumų. Tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek tėvams buvimas namuose 24 val. per parą suvaržo asmens laisvę, privatumą.
Vaikai ir paaugliai – vienos pažeidžiamiausių žmonių grupių. Vaikai ir paaugliai neretai formuoja savo nuomonę greitai, todėl prie mėgiamos veiklos ar bendraamžių grupės prisiriša. Vaikų grupių lektorės, J. Rojūtės teigimu, Lietuvoje įvedus karantiną ir informavus tėvus apie vaikų grupių stabdymą, išaugo tėvų ir vaikų nepasitenkinimas („Mums asmeniškai jūs labai padėjote. Sūnus įgavo pasitikėjimo savimi, susirado draugų, labai laukdavo susitikimų ir labai liūdi, kad dėl karantino viskas nutrūko. <…>. Žinojimas kad tai baigsis ir viskas grįš į savo vėžias – lengvina laukimą“ (mama Renata). Veiklų nutraukimu nepatenkinti ir paaugliai. Lektorės K. Babrauskaitės apklaustųjų paauglių nuomone, „Paauglių klubas“ yra šeima, į kurią priimami visi, nuostabus laikas praleistas drauge, nauji draugai ir iššūkiai. Paaugliai guodžiasi, jog nuoširdžiai laikosi karantino, tam, jog galėtų grįžti į saugią aplinką, susitikti su senai nematytais draugais, prasmingai leisti laiką drauge. („Paauglių klubas – vieta, kur atradau geriausią draugą. <…> Draugus, kurie išmoko bendrauti vieni su kitais. <…> Ten ateini ir tave priima tokį, koks esi. <…> Paauglių klubas jungia. <…> Negalima taip paprastai visko išardyti. <…> Mes sąžiningai laikėmės karantino, o dabar bijom prarasti draugus. Tai kam išviso tas karantinas jei po tokio ilgo laiko mūsų ryšiai tiesiog nutrūks. Man paauglių klubas reiškia daug. Tai yra mano antradieniai kurie tapo man įprasti ir nepakartojami. Tai draugai kurie man yra šeima. Tai daugiau nei tiesiog socialinis projektas“ (Eglė, 17 m.), „Paauglių klubas man yra tikrai vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime, be jo net nebeįsivaizduočiau savo antradienių. Man kiekvieną dieną pasidaro liūdna kai pagalvojus, kaip pasiilgau klubo ir visų narių. <…> Negali nutraukt klubo, nes visiems klubo nariam tai būtų visiškai ne prie širdies.“ (Greta, 13 m.), „Paauglių klubas – tai geriausias dalykas mano gyvenime, mes ten daug juokėmės, susiradom naujų draugų, pradėjom bendrauti su tais, su kuriais anksčiau net nebendravom“ (Akvilė, 16 m.)).
Darome prielaidą, jog pasibaigus karantinui klientų, besinaudojančių projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ teikiamomis paslaugomis tikrai daugės, kadangi šiuo laikotarpiu didžioji jų dalis patiria finansinių, emocinių bei psichologinių sunkumų dėl COVID-19 stabdymo priemonių. Patiriami finansiniai sunkumai apribos didžiąją dalį tėvų leisti atžalas į būrelius ar popamokines veiklas. Projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ nauda – neįkainojama, projektas užtikrina galimybę vaikams ir paaugliams dalyvauti veiklose nemokamai, prasmingai leisti laiką, formuoti bendravimo, darbinius, kūrybinius įgūdžius, gauti emocinę, psichologinę paramą.
Projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ dalyvių mintys apie veiklas, jų trūkumą karantino laikotarpiu:
„Manau, kad įvairių paslaugų ir paskaitų poreikis turėtų didėti. Asmeniškai labai džiaugiuosi atradusi meno terapijos užsiėmimus, kalbu apie tai savo pažįstamiems ir draugams. Po karantino planuoju pasinaudoti ir teisinėmis paslaugomis. Taip pat pati dirbu su kūdikiais, vedu paskaitas ir pastebiu, kad informacijos poreikis auga, ypač mažesniuose miestuose.“
„Man asmeniškai trūksta bendravimo ir socialinių santykių. Apskritai Lietuvoje dauguma žmonių susilaiko nuo tobulėjimo įvairiose srityse, nes tai kainuoja didelius pinigus. Yra nuostabu sulaukti pagalbos, kuri nekainuoja. Asmeniškai nebūčiau turėjusi papildomų finansų užsiimti meno terapija. Tačiau tiek, kiek ji davė, negalėčiau įvertinti jokia pinigų suma. Lygiai tas pats liečia paskaitas nėščiosioms ir tėvams.“
„Karantino sąlygos, manau, tai didelis išbandymas ir emocinis krūvis daugeliui, kadangi retas pratęs praleisti 24 val. nuolatos kartu. Asmeniškai jaučiu nemažą įtampą, kadangi darželis nuimdavo didelę dalį krūvio – maisto gaminimo, vaikų užimtumo ir lavinimo, darbelių darymo. Dabar viskas tenka man vienai, taip pat stengiuosi ir toliau dirbti, kadangi vykdau Individualią veiklą ir galimybės sustoti ir nieko nedaryti neturiu.“
„Manau daugelis išgyvena panašias emocijas, tik dalis žmonių nedrįsta kreiptis pagalbos. Kinijos pavyzdys parodė, kad šalyje po karantino padaugėjo skyrybų. Bet juk tai ne priežastis. Manau būtent pagalba iš šalies padėtų sumažinti psichoemocines pasekmes ir ypač šeimose. Reikėtų plačiau ir garsiau kalbėti apie tai, kad psichologinė pagalba tai ne gėda, o normalus poreikis. Nes meno terapijoje supažindinama su įvairiais emocijų valdymo, streso valdymo ir savęs pažinimo įrankiais, kurie padeda viskam susidėlioti ir nurimti.“
„Nuotolinis bendravimas nėra efektyvesnė priemonė nei gyvas bendravimas, bet tai yra pakankamai efektyvi priemonė ir ypač reikalinga tokiu laikotarpiu. Užsiėmimai padeda nesijausti vienišam, padeda jaustis bendrumos dalimi ir konstruktyviau pažiūrėti į problemas.“
