„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje įsitvirtina inovatyvios ir aplinką tausojančios iniciatyvos: užstato sistema, dalijimosi ekonomikos verslo modeliai, kuriamos elektromobilių technologijos. Žaliojo kurso politika suteikia galimybę plėsti tvaresnius verslus, suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos interesus“, – tarptautinėje konferencijoje „Žaliasis kursas 2021“ Klaipėdos piliavietėje sakė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė savo programoje įsipareigojo nuosekliai dirbti klimato kaitos, švarios, įperkamos ir saugios energijos, žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, tausojančio žemės ūkio, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos mažinimo, tvaraus investavimo srityse. Patvirtinta ir ambicinga renovacijos strategija iki 2050 metų – bus siekiama ne tik renovuoti 1 tūkst. daugiabučių per metus, bet ir į renovacijos sritį įtraukti atsinaujinančias, organines ir klimato kaitai neutralias medžiagas, išsaugoti miesto biologinę įvairovę, tam panaudojant tikslines investicijas.

Premjerė pabrėžė, kad netrukus Vyriausybė tvirtins Klimato darbotvarkę su naujais tikslais ir prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijais atskiriems sektoriams iki 2050 metų.

Darysime viską, kad per ateinančius keletą metų būtų pasiekti tikslai, kurie ne tik atitiktų žaliąjį kursą, bet ir labiau įtrauktų visuomenę į sprendimų priėmimą.

„Tai itin reikšmingi, bet ne vieninteliai Vyriausybės sprendimai. Darysime viską, kad per ateinančius keletą metų būtų pasiekti tikslai, kurie ne tik atitiktų žaliąjį kursą, bet ir labiau įtrauktų visuomenę į sprendimų priėmimą. Pirmiausia skatinsime žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką, nustatydami tvaraus investavimo pagrindus, didindami žaliuosius viešuosius pirkimus ir įgyvendindami žaliųjų mokesčių reformą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Pasak premjerės, įgyvendinę darnaus judumo principus, atnaujinę viešąjį transportą ir įdiegę bendrąjį bilietą, pasieksime, kad miestai taptų tvaresni ir turėtų geriau išvystytą ir pasiekiamą infrastruktūrą. Labai svarbu saugi ir atsinaujinanti energetika. Siekdama energetinio saugumo ir taršos mažinimo, Lietuva turi plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

Vyriausybė taip pat numato plėtoti aplinką tausojantį žemės ūkį, užtikrinti maisto grandinių trumpinimą ir tvarią gamybą, kartu sprendžiant ir maisto švaistymo problemą.

Akcentuota, kad būtina užtikrinti gamtinio kapitalo apsaugą. Vyriausybė pasiryžusi užbaigti saugomų teritorijų tinklo kūrimą, pasiekti sutarimą dėl miškų apsaugos, daug dėmesio skirti vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugai, taip pat biologinės įvairovės išsaugojimui.

Anot I. Šimonytės, šiandien Baltijos jūros būkle tikrai dar negalime džiaugtis. Užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti ir kol kas neturime realių iniciatyvų, iškeliančių ir įgyvendinančių naujus tikslus. Premjerė pareiškė įsitikinimą, kad kartu galime spręsti globalius iššūkius ir rasti naujų galimybių. Todėl Vyriausybė būtinai skatins Baltijos jūros regiono šalis ir Europos Sąjungą ieškoti efektyvių problemos sprendimų ir ragins šio klausimo neatidėlioti.