Kaip praneša teismas, tarp kaltinamųjų – buvęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, šiuo metu laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, šiuo metu laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Druskininkų savivaldybės meras bei Tarybos narys Ričardas Malinauskas ir kiti asmenys.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus. Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3  iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Byla paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai – Danutei Giačaitei (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetai Gruodienei ir Daivai Jankauskienei – kompiuterine programa, t. y. automatizuotu atrankos būdu. Šio būdo esmė – užtikrinti atsitiktinį bylų skyrimą teisėjams, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 240 straipsnio 1 dalis). BPK 240 straipsnio 2 dalis numato, kad byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Teisėjo atleidimo dekretą G. Nausėda pasirašė atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą bei Seimo sprendimą pritarti atleidimui.

„Šalies vadovas pabrėžė ir toliau sieksiantis, kad asmenys, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebūtų teisėjų bendruomenės nariais. Tik taip galima stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais“, – nurodoma Prezidentūros pranešime.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus atleidžia prezidentas, sulaukęs Teisėjų tarybos patarimo, tam turi pritarti ir Seimas.

Parlamentas tokį sutikimą davė prieš savaitę.

G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių korupcijos byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau Teisėjų taryba leido iš pareigų pašalinti penkis kolegas.

Svarstant prezidento iniciatyvą, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Už tai balsavo 73 parlamentarai, susilaikė šeši politikai. Paskutinis balsavimas dėl šio teisėjo atleidimo vyks ketvirtadienį.

Seimas pirmadienį gavo K. Gurino pareiškimą, kur jis teigia neketinantis pasinaudoti teise dalyvauti klausimo svarstyme. Teisėjas taip pat atkreipė parlamentarų dėmesį, kad jo įgaliojimai baigėsi 2019 metų rugpjūtį, sulaukus pensinio amžiaus.

G. Nausėda siekia atleisti K. Guriną dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Šalies vadovas buvo paprašęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar prezidentas privalo kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų jam sulaukus pensinio amžiaus, kai šio teisėjo atžvilgiu yra pradėta jo pašalinimo iš pareigų procedūra.

Konstitucinis Teismas eismas šį klausimą nagrinėti atsisakė – jis pabrėžė neteikiantis teisinių konsultacijų.

Prieš balsavimą Seime parlamentaras Vytautas Bakas paragino kolegas pradėti korupcijos byloje įtariamų Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų apkaltos procesą, o ne atleisti juos dėl vardo pažeminimo.

„Jeigu mes to nepadarysime, iš tiesų mes plauksime tik paviršiumi ir (...) nei visuomenė, nei mes patys taip ir nesužinosime, kas iš tiesų atsitiko ir kas iš tiesų vyksta mūsų teismų sistemoje“, – kalbėjo Seimo narys.

Svarstant prezidento iniciatyvą, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti aukščiausiosios grandies teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad siūlymas K. Guriną atleisti apkaltos būdu „yra privilegijuoto kelio siūlymas tam teisėjui“, nes apkaltos proceso metu jis galėtų pasitraukti iš pareigų dėl amžiaus.

„Jis savo pareiškime akcentuoja, kad jo įgaliojimai pasibaigė, tai jis labai greitai pasinaudotų atleidimo iš pareigų (dėl pensijos) galimybe, pradėjus jam apkaltą“, – tvirtino politikas.

Prezidentas yra inicijavęs visų aštuonių korupcijos byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau Teisėjų taryba leido iš pareigų pašalinti penkis kolegas.

Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui turi pritarti Seimas, žemesnės grandies teisėjus prezidentas atleidžia pats.

Ragina nesieti su ikiteisminiu tyrimu

Korupcija įtariamų teisėjų atleidimo prezidento G. Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė ragina nesieti su ikiteisminiu tyrimu, pažymėdama, kad atleidimo procedūra taikoma dėl teisėjui nederamo neformalaus bendravimo.

Antradienį Seimui pristatydama dekretą dėl Valdimaro Bavėjano atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų J. Šovienė teigė, jog atleidimo už teisėjo vardo pažeminimą procedūra yra „savarankiška ir taikoma išimtinai už neformalų teisėjo bendravimą su bylos baigtimi suinteresuota šalimi“.

Už tai, kad po pateikimo būtų pritarta teisėjo atleidimui, balsavo 71 Seimo narys, šeši susilaikė. Toliau klausimą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, sprendimui priimti Seime dar reikės dviejų balsavimų.

Prezidento inicijuota Apeliacinio teismo teisėjo procedūra nėra susijusi su baudžiamosios atsakomybės taikymu, į ką bando įvelti ginamųjų  baudžiamojoje byloje advokatai.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prezidento inicijuota Apeliacinio teismo teisėjo procedūra nėra susijusi su baudžiamosios atsakomybės taikymu, į ką bando įvelti ginamųjų  baudžiamojoje byloje advokatai“, – antradienį Seime pristatydama teikimą pažymėjo patarėja.

Anot J. Šovienės, atleidimas siūlomas ne už bet kokį neformalų bendravimą, o už tokį, „kuris, prezidento ir Teisėjų tarybos vertinimu, nedera su garbingu teisėjo vardu“.

V. Bavėjanui atstovaujantis advokatas Saulius Juzukonis kalbėdamas Seime teigė, jog paties prezidento iniciatyva „neatitinka teisingo atleidimo iš teisėjo pareigų tvarkos“, argumentuodamas, kad teisėjo vardo pažeminimo pagal nustatytą  tvarką nebuvo konstatuota.

„Teisėjo vardo pažeminimas yra procedūros dalykas, tai kažkas turi nustatyti, kas nustatė? (...) Etikos pažeidimus nustato Teisėjų garbės teismas, Teisėjų etikos ir garbės komisija, šita procedūros dalis buvo apeita“, – kalbėjo S. Juzukonis.

„Ikiteisminis tyrimas vyksta, jis turi pasibaigti priimant arba apkaltinamą, arba išteisinamą nuosprendį, teisėjo vardo pažeminimas nėra niekaip šiandien nustatytas. Aš griežtai atriboju – arba mes baudžiamąją atsakomybę taikom, arba drausminę atsakomybę“, – teigė advokatas.

Pristatydama motyvus atleisti V. Bavėjaną patarėja teigė, jog prezidentas šių metų liepos mėnesį gavo Generalinės prokuratūros laišką, kuriame išdėstytos aplinkybės „leido suabejoti teisėjo V. Bavėjano elgesio suderinamumu su teisėjo garbe ir etikos reikalavimais“.

„Teisėjų taryba nustatė, kad V. Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu, nevengdamas galimos pašalinės įtakos, toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo“, – sakė J. Šovienė.

Pasak jos, vėliau tų pačių metų spalio mėnesį neformalaus susitikimo metu V. Bavėjanas „toleruodamas  baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens pasiūlymus, aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka bylų skirstymo tvarka“.

Naujienų portalas 15min.lt antradienį pranešė, kad teisėsauga įtaria Lietuvos apeliacinio teismo teisėją V. Bavėjaną susitarus su teisiamu pažįstamu duoti kyšį Kauno teisėjui už palankų jam sprendimą.

Tyrimo duomenimis, V. Bavėjanas ir teistas buvęs socialdemokratas, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbęs Valius Venslovas 2018 metų rudenį sutarė per tarpininką duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno teisėjui Algerdui Urbšiui, kad šis skirtų pastarajam mažesnę baudą už korupcinį nusikaltimą.

Tarpininku įvardijamas buvęs Kauno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas. Jis portalui patvirtino palikęs teismą ir tapęs advokatu, kai teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Anot teisėsaugos, V. Venslovas laiku neperdavė neteisėto atlygio ir Kauno teisme sulaukė lygtinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir beveik 38 tūkst. eurų baudos.

Pasak tyrėjų, V. Bavėjanas taip pat įtariamas žadėjęs padaryti įtaką V. Venslovo byloje skiriant teisėjų kolegiją Lietuvos apeliaciniame teisme.

Prezidentas G. Nausėda yra inicijavęs V. Bavėjano ir kitų septynių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą. Dėl aukštesnės grandies teisėjų atleidimo turės balsuoti Seimas. Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pateikti 48 asmenims.

Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu, parlamento atstovams nepavykus susisiekti su K. Gurinu ir gauti jo leidimą spręsti klausimą jam nedalyvaujant.

„Priešingu atveju tai galėtų būti vėlgi skundai ir apskundimai. Tai (atleidimas) galėtų vykti mūsų rudens sesijoje“, – sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.

K. Gurinui sekmadienį sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra papratęs Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar jis gali neinicijuoti teisėjo atleidimo dėl pensinio amžiaus, jei pradėta procedūra teisėją atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo taip pat pritarė Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui, tačiau galutinis sprendimas atidėtas iki rudens sesijos, nusprendus netaikyti skubos procedūros. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

Svarstys siūlymą atleisti LAT teisėją E. Laužiką

Seimas ketvirtadienį nusprendė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą atleisti kyšininkavimo byloje įtariamą Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką

Politikams išklausius E. Laužiko advokato Mindaugo Dūdos, už tokį sprendimą po pateikimo stadijos balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo vienas parlamentaras, susilaikė 18 politikų.

E. Laužiko advokatas sakė, kad pareiškus įtarimus teisėjas buvo nušalintas nuo pareigų, o galutinis sprendimas dėl atleidimo turi būti priimtas tik sulaukus teismo nuosprendžio.

„Negalima painioti baudžiamosios ir drausminės atsakomybių“, – kalbėjo M. Dūda.

Pasak jo, teisėjo atleidimas pažeistų nekaltumo prezumpciją.

E. Laužikas yra vienas iš aštuonių teisėjų, įtariamų didelės apimties korupcijos byloje. Prezidentas yra inicijavęs visų jų atleidimą.

M. Dūda sakė, kad nei jo ginamajam, nei Seimui nėra žinomi detalūs faktiniai duomenys apie įtarimų turinį, dėl etikos pažeidimo turėjo pasisakyti Teisėjų garbės teismas.

„Gerbiami Seimo nariai, jūs esate pavojingai arti slenksčio, kurį peržengus gali būti sukurtas precendentas, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas jį kompromituojančiu pagrindu atleidžiamas remiantis ne įrodymais ir faktiniais duomenimis apie teisėjo vardą žeminantį poelgį, bet pažyma apie tik galimai esančius ir tik galimai teisėtai surinktus įrodymus, kurių galbūt ir nėra“, – kalbėjo advokatas.

„Ar norėtumėte, kad būtent jūsų likimas panašioje situacijoje būtų sprendžiamas vadovaujantis spėjimais, slepiant nuo jūsų ne tik duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir patį kaltinimą, nepaisant įstatymuose nustatytų procedūrų, šiurkščiai pažeidžiant pagrindines teises ir nesudarant jokios galimybės asmeniui apsiginti?“ – teigė jis.

Anksčiau šią savaitę prezidento patarėja Jūratė Šovienė Seimui sakė, kad E. Laužikas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų priėmimą gali būti atsilyginama, aptarinėjo galimą neteisėtą poveikį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui.

Seimas ketvirtadienį atidėjo klausimą dėl kito byloje įtariamo Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo. Toks sprendimas priimtas parlamento atstovams nepavykus susisiekti su K. Gurinu ir gauti jo leidimą spręsti klausimą jam nedalyvaujant.

Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo taip pat pritarė Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui, tačiau galutinis sprendimas atidėtas iki rudens sesijos, nusprendus netaikyti skubos procedūros. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.

Vis dėlto G. Nausėdai nepavyko gauti Teisėjų tarybos pritarimo dėl siūlymo atleisti Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – Teisėjų taryboje atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.

Daug diskusijų kelia klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.

„Prezidentūra laikosi pozicijos, kad teisėjų skyrimo ir atleidimo klausimai negali būti sprendžiami skubotai. Susipažinus su surinkta medžiaga, bus priimami sprendimai ir dėl kitų teisėjų“, – rašoma prezidento Komunikacijos grupės pirmadienį BNS atsiųstame atsakyme.

G. Nausėda praėjusį penktadienį paprašė Teisėjų tarybos patarti dėl K. Gurino atleidimo, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

1954 metais gimęs K. Gurinas šiemet turėjo išeiti į pensiją.

Susipažinus su surinkta medžiaga, bus priimami sprendimai ir dėl kitų teisėjų.

Be K. Gurino, korupcijos byloje dar įtariami septyni teisėjai – Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus prezidentas atleidžia pritarus Seimui. Kitų grandžių teisėjus šalies vadovas gali atleisti savarankiškai.

Seimo nariai šiuo metu renka parašus, kad galėtų pradėti apkaltos procesą K. Gurinui, V. Kažiui, V. Bavėjanui ir E. Laužikui. Tai jie daro susipažinę su teisėsaugos pateikta informacija apie įtarimus šiems teisėjams.

Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.

Šalies vadovas paprašė Teisėjų tarybos patarti dėl K. Gurino atleidimo, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Be K. Gurino, korupcijos byloje iš viso įtariami septyni teisėjai – Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Prezidentūra kol kas nekomentuoja, ar šalies vadovas inicijuos ir kitų įtariamų teisėjų atleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir Lietuvos apeliacinis teismo teisėjus prezidentas atleidžia pritarus Seimui. Kitų grandžių teisėjus šalies vadovas gali atleisti savarankiškai.

Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.